Karatė kelias Lietuvoje: iš rūsių – į olimpinę misiją

Prieš keturiasdešimt metų Kaune įkūręs pirmąjį Lietuvoje karatė klubą, Kazimieras Bartkevičius tikisi, kad vienam tikslui susitelkę mūsų šalies kovotojai sėkmingai susidoros ir su būsimais olimpiniais iššūkiais.

Jubiliejui rengia knygą

Šiemet sporto leidinių lentynas turėtų papildyti ir Lietuvos šotokan karatė federacijos (LŠKF) prezidento, Kauno klubo "Samurajus" įkūrėjo ir vadovo K.Bartkevičiaus inicijuota knyga apie karatė ištakas ir vystymąsi mūsų šalyje, su tuo susijusius žmones, jų pasiekimus, likimus.

"Planuojame knygos sutiktuves surengti rudenį, per "Samurajaus" keturiasdešimtmetį. 1977-aisiais iš tuomečio "Pluošto" maniežo persikėlėme į Partizanų gatvėje esančio bendrabučio rūsį, jį per vasarą suremontavome ir čia sportuojame iki šiol", – sakė K.Bartkevičius.

Prieš trejus metus Kauno miesto valdininkai kurpė planą iškraustyti "Samurajų", tačiau iniciatyvą įgyvendinti nepavyko.

"Nesuvokiu, kodėl ir kam užkliuvome. Klube užaugo ne viena sportininkų karta, dabar kai kurie iš jų savo vaikus ir anūkus atveda sportuoti", – tąsyk kalbėjo Lietuvos karatė patriarchas.

K.Bartkevičius mielai sutiko su būsimosios knygos apie karatė kelią Lietuvoje fragmentais supažindinti ir "Kauno dienos" skaitytojus.

Mokėsi net iš kino

Lietuvos karatė lopšys – sovietmečio Kaunas: 1972–1975 m. kauniečiai K.Bartkevičius, Romualdas Navickas, Romas Macius vieni pirmųjų pradėjo domėtis karatė. Studijavo specialiąją literatūrą, bendravo su Minsko, Kijevo, Talino karatė pradininkais, bendraminčiais, treniravo pirmuosius karatė entuziastus.

1976 m. Kaune, "Pluošto" manieže, prasidėjo pirmosios karatė treniruotės – kūrėsi K.Bartkevičiaus sekcija. 1977 m. Vilniaus universiteto studentams ir dėstytojams buvo pademonstruota karatė parodomoji programa. Dalyvavo K.Bartkevičius, R.Navickas, Romualdas Pocius, J.Borisovas.

"Informacija buvo labai skurdi – vos viena kita retkarčiais pogrindžio kanalais pasiekusi iš užsienio spaudos perspausdinta žinutė ar nukopijuota neryški nuotrauka, tačiau tais laikais tai buvo tam tikra vertybė, skatinusi pajudėti iš mirties taško. Sugalvodavome naujų pratimų, kaip pagerinti kūno lankstumą, šoklumą ir kitas fizines savybes", – prisiminimais dalijosi Jurgis Škėrys, vienas karatė judėjimo pradininkų Lietuvoje.

K.Bartkevičius treniruotėms pritaikė nemažai veiksmų iš kino filmuose rodomų kovų scenų, vertingų dalykų aptiko ir slapta gautuose lenkų žurnaluose.

Didelį rezonansą sukėlė legendinio Akiros Kurosavos filmas "Dziudo genijus" – ši juosta itin sužadino susidomėjimą kovos menais.

Sudomino ir boksininkus

1976-aisiais K.Bartkevičius įsidarbino "Pluošto" kultūros ir sporto rūmuose, tad kovos meno entuziastams atsirado galimybė susiburti gerai įrengtoje fechtavimo sporto salėje, tačiau jie puoselėjo svajonę turėti savo stogą – vien karatė skirtą treniruočių erdvę.

Tokia proga pasitaikė, kai tuometė Kauno miesto valdžia nusprendė suformuoti operatyvinius būrius tvarkai užtikrinti  poilsio vakaruose bei kitose viešose vietose ir pasitelkė K.Bartkevičiaus vadovaujamus geros reputacijos sportiškus vaikinus.

K.Bartkevičius įtikino Kauno miesto operatyvinių būrių vadą Antaną Šakinį, kad reikia patalpų, sporto inventoriaus savigynos ir bendro fizinio pasirengimo treniruotėms. A.Šakinis kreipėsi į Kauno miesto komjaunimo komiteto pirmąjį sekretorių Algirdą Aleknavičių ir 1977 m. karatė pradininkams buvo pasiūlytas daugiaaukščio Partizanų gatvėje rūsys.

Į jį užsukdavo ir boksininkai.

"Karatė treniruotės labai išplėtė mano akiratį ir patobulino kovos įgūdžius. Išmokau ne vien smūgiuoti kojomis, bet ir perpratau akcentuoto smūgio kumščiu techniką. Tai vėliau ne kartą pravertė per bokso varžybas", – pabrėžė buvęs Lietuvos sunkaus svorio bokso čempionas Vidas Mickevičius.

Kieti savamoksliai

Kaune, Šančiuose ir Panemunėje, sovietmečiu buvo įsikūrusi 7-oji SSRS armijos divizija ir 108-asis vidaus desantininkų pulkas. Kovos menų bazėje buvo rengiami specialiosios paskirties kariai.

Kartą pažįstamas desantininkas pakvietė K.Bartkevičių į treniruočių pobūdžio dvikovas su karininkais. Jų kovos technika labiau tiko gatvių muštynėms nei sportui, tačiau patirtis buvo naudinga. Kareivinėse jėgas su sovietų kariškiais daug kartų išmėgino ir Saulius Veprauskas, J.Škėrys, Aimantas Gečiauskas.

Sovietinių desantininkų bazėje buvo apsistoję ir treniravosi karatistai kaskadininkai iš Maskvos karatė mokyklos "Frunziniec", tuo metu filmavęsi aštraus siužeto kino juostoje "Ypatingo dėmesio zonoje".

K.Bartkevičius su bendražygiais rado būdų, kaip patekti į kareivines, stebėti ir dalyvauti maskviečių treniruotėse. Jų instruktorius Tadeušas Kasjanovas noriai bendravo su kauniečiais, "Frunziniec" kovotojai netgi neatsisakė bendrų pratybų "Pluošte", bet nuo sparingo išsisuko.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Taspac

Taspac portretas
Tikrai daug padarė. Per tokius darytojus, kaip Bartukas, Shotokan baigia numirti Lietuvoje. Kaimo lygis. Kiek sportininkų ir trenerių pabėgo ir nutraukė veiklą dėl tokių veikėjų kaip Bartukas, Valuntainis, Montryda...

Manymas

Manymas portretas
Visa Lietuvos karatė istorija yra verta atskiros studijos ar net išsamios knygos. Įdomūs laikai buvo: entuziastai iš nieko sukūrė didžius dalykus, padėjo pagrindus ateities kartoms ir neabejotinai įrašys savo vardus į istoriją. Pagarba Bartkevičiui, Škėriui, Vitkauskui, Gečiauskui, Veprauskui ir kitiems.

BF

BF portretas
pritariu komentatoriui L.Augaiciui - Romo Navicko indelis - vienas pagrindiniu. Nuo vaikystes, kuomet tevas kartu su juo treniravosi ir nuvede mane i sale - puikiai prisimenu visa ta sales atmosfera "Azuole" - rusyje vieno is daugiabuciu Vilijampoleje. Puikus zmogus, profesionalas ir specialistas koviniu sporto saku - amzina atilsi siam zmogui.
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių