Lengvaatlečiai skambina pavojaus varpais

Lapkričio 25 d. įvykusi geriausių Lietuvos lengvaatlečių pagerbimo šventė oficialiai paskelbė 2018-ųjų sezono finišą. Du medaliai Europos lengvosios atletikos čempionate, puikūs startai kitose tarptautinėse varžybose ir Lietuvos rekordų puokštė metus pažymėjo sėkmės ženklu. Tačiau pergalių ir medalių spindesys slepia niūrią lengvaatlečių realybę.

Rekordų metai

Penktą kartą iš eilės geriausiu šalies lengvaatlečiu išrinktas disko metikas Andrius Gudžius rugpjūtį Berlyne vykusiame Europos lengvosios atletikos čempionate iškovojo aukso medalį, o pirmą kartą geriausios titulą pelniusi ieties metikė Liveta Jasiūnaitė pasipuošė bronziniu apdovanojimu. Greta prizininkų pakylos Europos pirmenybėse liko šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė ir sportinio ėjimo atstovė Brigita Virbalytė-Dimšienė, į pirmą geriausių ėjikių penketuką pateko Živilė Vaiciukevičiūtė. Sprinterė Agnė Šerkšnienė 400 m bėgimo rungtyje užėmė šeštą vietą ir net septynis kartus gerino įvairius Lietuvos rekordus 200 m, 400 m ir 400 m uždarose patalpose rungtyse. Iš viso 2018 m. Lietuvos lengvaatlečiai šalies rekordų knygą perrašė net 18 kartų. Šiemet "Kylančios žvaigždės" nominacijoje nugalėjo šuolininkė į aukštį Urtė Baikštytė.

Apibendrindamas sezono pasiekimus Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidentas Eimantas Skrabulis teigė, kad tokių sėkmingų metų senokai nebuvo. "Džiugina ne tik medaliai ir pergalės, bet ir tai, kad nuo nacionalinių rekordų buvo nupūstos dulkės jau gerokai primirštose rungtyse – 400 m moterų bėgime, vyrų 1 500 m bėgime ir pan. Apskritai sezono rezultatai buvo geri, o rungčių spektras – labai platus. Tai ir yra esminis momentas. Kita vertus, teigiamų poslinkių jau matėme ir 2017 m. Šie lengvaatlečių pasiekimai rodo, kad kryptingas ir nuoseklus darbas duoda savo vaisius. Be to, galima pasakyti, kad pagaliau išaugo nauja sportininkų karta, tarptautinėje arenoje pakeitusi anksčiau žibėjusius sportininkus. Šiuo metu mes turime kelias dešimtis sportininkų, galinčių garbingai kovoti Europos ir pasaulio čempionatuose", – konstatavo E.Skrabulis.

Nelaimės šešėlis

Tačiau šventinę lengvaatlečių nuotaiką pritemdė pastaruoju metu į dienos šviesą iškilusios senos problemos. Likus kelioms dienoms iki geriausių šalies lengvaatlečių bei jų trenerių pagerbimo šventės, Vilniaus lengvosios atletikos manieže nutiko nemalonus incidentas. Rutulio stūmikų treniruotės metu pro metimo sektoriaus apsaugas prasprūdęs rutulys kliudė bėgimo takelyje bėgiojusią sportininkę. Į ligoninę išgabentai bėgikei buvo nustatytas smegenų sutrenkimas. Nors tragiškų pasekmių pavyko išvengti, įvykis sukrėtė sostinės lengvaatlečių bendruomenę ir paskatino prabilti apie sudėtingas treniruočių sąlygas. E.Skrabulio teigimu, Lietuvoje lengvaatlečiams skirta sporto infrastruktūra yra tragiškos būklės.

"Nuolat girdime kalbas apie statomus stadionus, tačiau kol kas mes jų nematome. Taip, mažesniuose miesteliuose atsiranda nedideli, vietinės reikšmės stadionėliai, bet tai nėra lengvaatlečių problemų sprendimas. Didžiausia mūsų problema yra lietuviška žiema. Lengvaatlečiams žiema Lietuvoje trunka maždaug pusmetį. Tai reiškia, kad mes bent pusę metų turime treniruotis uždaruose aikštynuose, lengvosios atletikos maniežuose. Šiltuoju metų laiku galime sportuoti Vingio parke Vilniuje ar Kauno Ąžuolyne, tačiau žiemą padėtis yra labai sudėtinga, – tikino LLAF prezidentas. – Lengvosios atletikos maniežai yra techniškai ir morališkai pasenę, neatitinka jokių saugumo ar higienos normų reikalavimų. Vilniuje intensyviausio naudojimo metu manieže sportuoja net 400–500 žmonių, nors pagal taisykles ten gali sportuoti tik 100 žmonių. Be to, negali vienu metu treniruotis aukščiausio lygio meistrai ir pradedantys sportininkai, neturėtų šalia profesionalų judėti mėgėjai, visiems turėtų būti nustatytas atskiras laikas arba skirti atskiri treniruočių sektoriai. O pas mus viskas vyksta vienu metu."

Lengvosios atletikos maniežai yra techniškai ir morališkai pasenę, neatitinka jokių saugumo ar higienos normų reikalavimų.

LLAF prezidentui pritarė ir geriausi šalies lengvaatlečiai. Nors A.Gudžius ir L.Jasiūnaitė gyvena ir treniruojasi Kaune, vilniečių problemos jiems yra puikiai pažįstamos.

"Kaune irgi liūdesys. Žiemą mes treniruojamės Lietuvos sporto universitetui priklausančiame lengvosios atletikos manieže. Dabar sąlygos šiek tiek geresnės nei anksčiau, bet jos tikrai nėra patenkinamos. Kita vertus, galima suprasti, kad universitetas paprasčiausiai neturi tiek lėšų, kad įkurtų aukščiausio europinio lygio maniežą, kuriame galėtų treniruotis visų lengvosios atletikos rungčių atstovai, – teigė A.Gudžius. – Apie sąlygas Vilniaus lengvosios atletikos manieže man sunku komentuoti, bet, kalbant apie saugumą, reikia suvokti, kad tos nelaimės buvo galima išvengti. Intensyviai sportuojant inventorius sparčiai dėvisi, tad reikia nuolatinės priežiūros ir savalaikės reakcijos. Tam tikrai nereikia milžiniškų investicijų, gal užtektų ir kelių tūkstančių eurų, kad būtų išvengta panašių nelaimių."

Pasak L.Jasiūnaitės, ne tik metikams, bet ir kitiems lengvaatlečiams labiausiai reikia naujo, modernaus maniežo: "Treniruočių sąlygos metikams Kaune yra labai prastos. Visi sportuojame viename manieže, kuris nėra pritaikytas disko ar ieties metimo treniruotėms. Iš esmės, mums reikia naujo, modernaus maniežo, kuriame būtų atskiras sektorius metikų treniruotėms, kad nesikirstų mūsų ir bėgikų trajektorijos. Tokius maniežus turi beveik visos Europos šalys, tik pas mus to nėra."

Vienos problemos

Nerasdami tinkamų sąlygų Lietuvoje, geriausi šalies lengvaatlečiai svarbiausioms sezono kovoms ruošiasi užsienyje. LLAF prezidento E.Skrabulio teigimu, toks sprendimas prieinamas tik nacionalinės rinktinės nariams, šalies rekordininkams ir čempionams. Dauguma lengvosios atletikos sportininkų ir toliau savo įgūdžius šlifuoja perpildytuose maniežuose.

"Vien Vilniuje reikia bent trijų erdvių, šiuolaikinius reikalavimus atitinkančių maniežų. Ir visi jie būtų užpildyti, nes sportuojančiųjų ar norinčiųjų sportuoti yra labai daug. Mes visada pastebime aukšto meistriškumo sportininkus, jų pergales ir pasiekimus, tačiau tie čempionai savo kelią pradėjo vaikų treniruotėse. Masiškumas yra meistriškumo pagrindas. O po tokių įvykių kaip Vilniuje tėvai labai rimtai susimąstys, ar verta leisti savo vaikus į lengvosios atletikos treniruotes. Kita vertus, nereikia net tokių įvykių. Pakanka ateiti dieną į maniežą, užeiti į persirengimo kambarius – triukšmas, perpildyti takeliai, prakaito kvapas, dulkės. Tokios sąlygos demotyvuoja ne vaikus, o jų tėvus, kurie savo atžaloms parenka kitą – patogesnę, saugesnę sporto šaką", – samprotavo E.Skrabulis.

Vilniaus lengvosios atletikos maniežo vadovai pranešė, kad kitais metais prasidės šio objekto renovacija. Anot E.Skrabulio, atnaujinimo darbai galėjo prasidėti dar pernai. "Federacija su specialistais prieš metus parengė Vilniaus lengvosios atletikos maniežo rekonstrukcijos projektą, sutarėme, kad renovacijos darbams trečdalis lėšų bus skirta iš europinių paramos fondų. Tačiau projektas užstrigo Finansų ministerijos valdininkų stalčiuose ir buvo sėkmingai numarintas. Manau, kad atsakomybę dėl šio objekto likimo turėtų prisiimti ir Vilniaus savivaldybės vadovai. Lengviausia pasakyti, kad maniežas priklauso Kūno kultūros ir sporto departamentui ir mes nieko negalime padaryti. Bet juk čia sportuoja vilniečiai – vaikai, jaunimas, senjorai. Savivaldybė turi bent jau pademonstruoti norą ieškoti sprendimų", – mano E.Skrabulis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

N.Gvineja

N.Gvineja portretas
Gal ne importuoti bananų))

Tai štai

Tai štai portretas
ir šioje srityje lenda nusigyvenusios, skurdžios šalies problemos - skirtus pinigus sukčiai nuplukdo ne ten kur reikia ir ne tam kam reikia. Vienykitės su kitais LR visuomenės atstovais ir galvokite ką daryti iš esmės.Kad mūsų šalis pagaliau taptų normalia, o ne nuolat apvaginėjama bananų valstybės lygio žmonių gyvenimo vieta
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių