„Lietuvos rytas“ nori malšinti didėjantį alkį

A.Trifunovičius: „Svarbiausias mano tikslas, kad po kiekvienų rungtynių galėtume sau pasakyti – padarėme viską, ką galėjome“

Vienuolika pergalių ir pirmoji vieta grupėje – jau tik graži istorija. „Tokius žodžius nuolat kartoju savo žaidėjams, nes dabar vėl viską turėsime pradėti iš naujo“, – pokalbį apie pasibaigusį Eurolygos pirmąjį etapą ir būsimus iššūkius pradėjo Aleksandras Trifunovičius. Vilniaus „Lietuvos ryto“ strategas nepuola į euforiją ir tikina: vis labiau augantį apetitą jaučianti komanda padarys viską, kad Eurolygos sezonas jai nesibaigtų kovo 20 dieną. Tada, kai finišuos TOP-16 varžybos.

p>– Treneri, ar prieš Eurolygos startą tikėjote, kag galite užimti pirmą vietą grupėje? – paklausėme Vilniaus ekipos vyriausiojo trenerio A.Trif¬u¬no¬vi¬čiaus.
– Nemėgstu prognozuoti toli į priekį, nes sezono metu gali įvykti įvairiausių dalykų. Mūsų užduotis buvo patekti į TOP-16 varžybas. Bet pradėjome žaisti, laimėjome kelerias rungtynes, išaugo mūsų pasitikėjimas savimi. Manau, kad savo žaidimu nusipelnėme grupėje užimti pirmą vietą.
– Taigi komandos pasirodymą pirmajame etape įvertintumėte 10 balų?
– Ačiū, kad jūs taip manote. Bet mes, treneriai, visada matome galimybių tobulėti. Niekada nebūnu visiškai patenkintas. Jei būčiau viskuo patenkintas, būtų pats metas keisti darbą (juokiasi).
– Kurios rungtynės pirmame etape buvo pačios sunkiausios?
– Manau, kad pirmosios rungtynės su Stambulo „Efes Pilsen“ (70:77). Mums trūko Kenano Bajramovičiaus, bet bene vienintelį kartą šį sezoną nebuvau visiškai patenkintas komandos pastangomis. Kita vertus, suprantu, kad Eurolygoje ne visi būtų supratę, jei „Lietuvos rytas“ po penkių turų būtų iškovojęs penkias pergales, o Tel Avivo „Maccabi“, Malagos „Unicaja“ ir „Efes Pilsen“ jau gerokai atsiliktų. Po to paskutinę sekundę pralaimėjome Malagoje ir, atrodė, kad galime palūžti psichologiškai, bet taip neatsitiko. Apskritai ši komanda psichologiškai labai stipri. Tą įrodėme ir Zagrebe. Jautėmės „tušti“, bet sugebėjome susikaupti.
– Po rungtynių namie su Salonikų „Ariu“ pasakėte, kad komanda šiemet žaidžia ir į ekstremalias situacijas reaguoja kitaip, nei praėjusį sezoną. Kokie tie pasikeitimai?
– Mano nuomone, šį sezoną žaidžiame labiau susitelkę, daug geriau pereiname į greitą puolimą ir pakankamai neblogai ginamės. Bet labiausiai mane džiugina, kad kiekvienas žaidėjas atskirose rungtynėse gali tapti lyderiu. Kelis kartus mus traukė Hollisas Price‘as, kitą sykį Marijonas Petravičius, Matthew Nielsenas, Chuckas Eidsonas, Mindaugas Lukauskis. Net ir Martynas Gecevičius rungtynėse su „Unicaja“ išėjo į aikštę ir puikiai padirbėjo. Mūsų stiprybė yra komandinis žaidimas ir tik dirbdami kartu galime pasiekti gerų rezultatų.
– Nors ir paminėjote daug žaidėjų, akivaizdu, kad šį sezoną „Lietuvos ryto“ žaidimas laikosi ant keturių banginių – H.Price’o, M.Petravičiaus, Ch.Eidsono ir M.Nielseno,  kurie kartu renka du trečdalius taškų. Pastarasis dėl traumos nežais pusantro mėnesio. Kaip kompensuosite jo trūkumą?
– Tikimės, kad dalį naštos perims naujokas Jacksonas Vromanas. Aišku, daug priklausys nuo to, kaip greitai jam pavyks perprasti mūsų sistemą. Tačiau pasikartosiu, kad žaidžia ne tik šie keturi krepšininkai. K.Bajramovičius jau kelis sykius įrodė, kad gali būti labai naudingas ir puolime, ir gynyboje. M.Lukauskis ir Artūras Jomantas šį sezoną taip pat yra rimti mūsų ramsčiai.
– Sykį pripažinote, kad komanda yra priklausoma nuo H.Price’o. Tai gerai ar blogai?
– Taip pasakiau po vienų rungtynių. Aišku, Hollisas yra vienas svarbiausių mūsų žmonių, bet nemanau, kad esame visiškai priklausomi nuo jo. Esu labai patenkintas Jaredo Jordano įsiliejimu į komandą. Šis žaidėjas yra tai, ko mums ir reikėjo. Skirtingai nei Darrelas Mitchelas, jis yra tikras įžaidėjas ir pirmiausia rūpinasi, kaip suteikti progų atakuoti komandos draugams.
 



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių