E. Bendžius – apie patirtį rinktinėje ir pasiskolintą M. Kalniečio automobilį

Išskirtinėmis aplinkybėmis šiemet Lietuvos rinktinėje debiutavęs Eimantas Bendžius savo galimybių pademonstruoti nesuspėjo, tačiau turėjo puikią progą apsitrinti nacionalinėje komandoje ateities kovoms.

Aukščiausioje Ispanijos lygoje rungtyniaujantis 27-erių metų puolėjas turėtų būti vienas pagrindinių Dainiaus Adomaičio vadovaujamos rinktinės narių, kurie už kiek daugiau nei mėnesio, lapkričio viduryje, rinksis į treniruočių stovyklą ir pradės pasirengimą atrankos į pasaulio čempionatą etapui.

„Tikiuosi, visada tikiesi. Kaip ir vasarą tikėjausi, jog būsiu paskutiniame aštuonioliktuke. Bet nepamatai (savęs – aut. past.) ir dirbi toliau. Kaip sakoma, niekada nežinai. Po čempionato su Adomaičiu kalbėtis neteko, tik mačiau internete, kad artimiausiu metu paskelbs žaidėjus, ir žiūrėsime, kaip čia bus“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ tikino E. Bendžius.

D. Adomaitis viešai yra atskleidęs, jog kandidatų pavardes jis jau yra susidėliojęs savo kompiuteryje, tačiau tuose sąrašuose gali įvykti pakitimų priklausomai nuo to, kaip pasibaigs paskutinėmis savaitėmis itin suaktyvėję Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) ir Eurolygos veiksmai.

Dabar žinoma, jog nacionalinėms komandoms tikrai negalės padėti Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) atstovai, praktiškai nėra jokių galimybių, kad kažkas pasikeistų ir Eurolygos nesutarimuose su FIBA, todėl panašu, kad teks remtis ir be šios lygos žaidėjų.

Šiemet E. Bendžius jau trečiąjį sezoną paeiliui atstovauja Santjago de Kompostelos „Rio Natura Monbus Obradoiro“ klubui, besivaržančiam tik Ispanijos pirmenybėse, kurių, kaip ir kitų nacionalinių čempionatų, tvarkaraštis, yra sudėliotas pagal naująją FIBA „langų“ sistemą. Nors tai automatiškai žaidėjams uždega žalią šviesą žaidimui rinktinėse, visgi lemiamas žodis priklausys jiems atlyginimus mokantiems klubams.

„Iš tikrųjų net neįsivaizduoju, – paklaustas apie klubo požiūrį į šią sistemą, atsakė E. Bendžius. – Mes turime nemažai žaidėjų (pretendentų – aut. past.) ir įdomu, kokia bus klubo pozicija.“

Akivaizdu, jog naujoji atrankos vykdymo atranka kai kuriems krepšininkams suteiks išimtinius šansus žaisti rinktinėse, kurių jie galbūt nesulauktų, jeigu savo šalims galėtų atstovauti visi pajėgiausi sportininkai. Taip pat daugelio iš jų rizika susižeisti liks ne visiškai įvertinta – laimėjus atranką, į pagrindinį turnyrą vyks ryškiausios žvaigždės, antraeilius krepšininkus paliksiančios už rinktinių borto.

E. Bendžius dėl to nesuka galvos. Anot jo, gavus galimybę žaisti rinktinėje, turi ja pasinaudoti.

„Manau, treneris turės informacijos iš klubų, jog krepšininkas nenori, ar kam jam čia vargintis, dar traumą netyčia gaus. Treneris paprasčiausiai tokių žaidėjų nenorės ir viskas. Tu eini ir kovoji, o kaip bus, taip bus.

Įdomi tokia sistema, bet pirmiausiai reikia pasižiūrėti, kaip viskas vyks. Aišku, yra daugiau šansų atsiskleisti kitiems žaidėjams. Sezono metu gal kai kuriems nesiseka, o rinktinėje atitrūks nuo klubo, pakeis aplinką, perkraus smegenis ir grįš atsigavęs. Kitiems gal bus blogiau“, – savo mintis dėstė E. Bendžius.

Europos čempionate devintą vietą užėmusioje Lietuvos rinktinėje E. Bendžiui šiemet teko tenkintis antro plano vaidmeniu. Jis per šešerias rungtynes tik mače su Ukraina, pasibaigusiame triuškinama lietuvių pergale, sulaukė rimtesnės progos aikštėje, o iš viso Europos čempionate sužaidė 16 minučių: 14 – su Ukraina ir 2 – su Izraeliu.

„Aš ir žinojau savo rolę, – pabrėžė klaipėdietis. – Žinojau, kokie žaidėjai yra priešais mane, ir stengiausi padaryti viską, jog padėčiau. Nėra taip, jog sėdi ant suoliuko vienuoliktas ir dvyliktas žaidėjai ir krapšto nosį.

Sėdi ir matai, kada kai kuriam žaidėjui nepasisekė, prieini per minutės pertraukėlę, pasakai, jog viskas bus gerai, jam gal reikia tų žodžių tuo metu. Ar matai kitą, kuris blaškosi, jam pasakai kelis žodžius, jog nusiramintų, patapšnoji per petį. Tuo ir bandai padėti. Nesakai, kad va manęs neleidžia ir turi sėdėti nosį nukabinus, pykti ant trenerio.“

Proga patekti tarp dvylikos geriausiųjų, kaip teigė krepšininkas, pasitaikė neeilinė. Savo pavardės sutrumpintame kandidatų sąraše neradęs E. Bendžius iš karto nuvijo mintis apie rinktinę ir individualiai pradėjo ruoštis klubiniam sezonui. Jis su žmona jau planavo išvykimą į saulėtąją Ispaniją, tačiau tuos planus sujaukė netikėtas skambutis, vėliau atvėręs duris į nacionalinę komandą.

„Kai Dainius paskambino ir pasakė, kad penktadienį nori matyti treniruotėje, pirmiausiai galvojau, jog pabūsiu pirmoje stovykloje, gal dviejose, priklausomai kaip pasiseks. Padėsiu komandai treniruotėse, kiek galėsiu, ir paskui viskas. Bet kaip ir pats Dainius sakė per pirmą pokalbį, jog „niekada nežinai, kaip kas gali pasisukti“, ir viskas išėjo taip, jog patekau. 

Didelė patirtis, treneriai aukščiausio lygio, žaidėjai taip pat, tiek iš pagrindinių Eurolygos komandų, tiek iš NBA. Pamatai, kokius sprendimus jie priima, pagalvoji, ką galėtum pritaikyti sau, galbūt patarti savo komandos draugams“, – pasakojo aukštaūgis.

Praėjusi vasara jam atmintyje išliks visą gyvenimą, bet ne vien dėl debiuto rinktinėje. Likus dviem dienoms iki D. Adomaičio verdikto dėl galutinės komandos rikiuotės, E. Bendžiaus žmona pagimdė dukrą Tėją. Įvykių kupiną kelių dienų atkarpą prisiminęs Bendžius atskleidė iki tol negirdėtą istoriją, kaip būdamas su rinktine Latvijoje ruošėsi skubiam išvykimui pas mylimąją.

„Turėjome draugišką turnyrą Rygoje, žmona paskambino ir pasakė, kad kaip tik tą savaitgalį gali gimdyti. Tuomet kaip tik Manto Kalniečio automobilis buvo atvarytas į Rygą, tai aš buvau pasiėmęs iš jo raktelius, nes gal būtų reikėję važiuoti. Apie tai žinojo ir visi treneriai. Bet viskas baigėsi gerai, grįžome, ir sekmadienį važiavome į gimdyklą bei žmona pagimdė dukrelę. 

Tuomet buvo kaip tik paskutinė savaitė prieš paskelbiant dvyliktuką, nes turėjo skelbti antradienį ar trečiadienį, ir treneris pasakė, kad jeigu nebūtų tokia situacija, galbūt man duotų daugiau laisvų dienų, bet dabar kitą dieną nori matyti treniruotėje. Taip ir nespėjau kažko pajusti, susivokti, nes vėl iš karto įsivažiavau į tą ritmą. Žmona tikrai nepyko, kaip tik palaikė ir jos šeima labai padėjo“, – su tinklalapiu „BasketNews.lt“ įspūdžiais dalijosi E. Bendžius.

Šviežiai iškeptas tėtis pripažįsta, jog kol kas dukrelės rūpesčių daugiausiai tenka jo mylimajai, o paties pagrindinė pareiga – palengvinti jos buitį.

„Vis tiek didžioji dukros rūpesčių yra žmonai. Aš dabar atsikeliu anksčiau, padarau pusryčius jai ir sau. Anksčiau ji darydavo tiek pusryčius, tiek pietūs, o dabar aš dažnai padarau ir kartais kartu padarome.

Labiausiai gal pasikeitė tai, kad sunku yra kažką paplanuoti. Bet mano ritmas yra toks ir niekas nesikeičia. Tik norėčiau pasakyti savo nuostabiai žmonai, kad ji man viską palengvina“, – padėką antrajai pusei Indrei siuntė E. Bendžius.

Po Europos čempionato E. Bendžius į Ispaniją sugrįžo trečiajam sezonui. Dar praėjusio pradžioje kontraktą su „Rio Natura Monbus Obradoiro“ šiems metams pratęsęs lietuvis tapo viena pagrindinių klubo figūrų sudėties dėlionėje.

Stabilumu pasižymintis E. Bendžius pirmaisiais metais pelnė po 9,1 taško o antraisiais – po 9,7. Taip pat jis atkovojo po 4 kamuolius ir rinko po 10 naudingumo balų. Pastarasis rodiklis buvo trečias ekipoje.

„Iš pradžių tikiuosi geresnių rezultatų su komanda, o po to – kad ir pačiam gerai sektųsi, – teigė jis. – Visada norisi kažko naujo, bet kai komanda pasiūlo geras sąlygas, pasitari su šeima ir nusprendi pasilikti. Sąlygos nėra išskirtinės. Pirmiausia, laiku mokamas atlyginimas. Gali pasirašyti didelės sumos kontraktą, bet po to vėluoja atlyginimai 2-3 mėnesius. 

Čia viskas yra laiku, viskas vietoje, gyvenimo sąlygos yra geros, Ispanija… Dabar kaip tik mačiau reitingą, kuriame Ispanijos lyga yra pirma Europoje (tarp nacionalinių čempionatų – aut. past.). Jeigu Eurolygą būtų laimėjusi Ispanijos komanda, tuomet būtų galima sakyti, jog Ispanijos klubai laimėjo visus pajėgiausius turnyrus.

Nuo pirmo sezono yra taip, kad aš atvažiavau į startinį penketą kaip trečias numeris ir kad būčiau vienas pagrindinių. Ta trečia pozicija yra tokia įdomi. Vienu metu atrodo, jog visur būni, bet tuo pačiu visiems esi toks kaip pagalbininkas. Ketvirtoje pozicijoje šiuolaikiniame krepšinyje dažniausiai visi būna metikai, kurie laukia ant tritaškio linijos ir, atsiradus progai, meta. 

Komandoje turime 12 krepšininkų ir nėra taip, kaip kitose komandose, kurios turi jaunus žaidėjus, dar kokie keli veteranai, ir žaidžia kokie 8 žaidėjai. Pas mus rungtyniauja visi ir nėra nurodyta, kas yra lyderis. Visi turi kažkokią rolę.“

Vienas iš E. Bendžiaus bendraklubių, Artiomas Pustovijus, pastarosiose Senojo žemyno pirmenybėse pasirodė itin galingai atstovaudamas Ukrainos rinktinei. Dvikovoje su lietuviais jis pelnė net 29 taškus, atkovojo 8 kamuolius ir surinko 32 naudingumo balus. Bendrai tame čempionate 218 cm ūgio bokštas fiksavo 15,3 taškų ir 6,3 atkovotų kamuolių vidurkius.

„Artiomas yra labai santūrus. Jis pasakė, kad nesustabdė Jono Valančiūno, buvo sunku prieš jį gintis, o apie savo taškus nekalbėjo. Aš jį patraukiau per dantį taip, kad negaudavau daug tų šansų, išėjau į aikštę ir jis man dar davė bloką. Sakiau, jog taip negalima, mes komandos draugai, nereikia taip daryti“, – šypsodamasis akistatą su komandos draugu prisiminė E. Bendžius.

Po 2012-2014 metais du sezonus trukusios kupinos patirties pajėgiausiuose Europos turnyruose kartu su Vilniaus „Lietuvos rytu“, E. Bendžiui nuo 2014 metų klubiniame krepšinyje tenka absoliučiai kitoks krūvis nei sostinėje. Išskyrus pačią sezono pradžią, kuomet Ispanijos ekipos sužaidžia po dvejas rungtynes per savaitę, didžiąją metų dalį jo atstovaujamas klubas žaidžia vos kartą per 6-7 dienas.

„Taip man išeina jau ketvirti metai. Pirmais metais gal buvo sunkiau, kai žaidžiau Lenkijoje, bet dabar įpratau. Prieš tai „Lietuvos ryte“ buvo ir VTB Vieningoji lyga, ir Eurolyga, ir LKL. Visko buvo labai daug. Iš tikrųjų net neklausiau klubo vadovų, kodėl nedalyvaujame kitur.

Jeigu turime rungtynes šeštadienį ir laimime, tada duoda pusantros laisvos dienos ir renkamės pirmadienį vakare. Toliau – dvi dienos po dvi treniruotes ir paskui po vieną. Normalūs krūviai ir nėra kažkokių bausmių pralaimėjimo atveju. Paprasčiausiai susirenkame, žiūrime vaizdo medžiagą, analizuojame ir bandome tai pagerinti treniruotėse“, – sakė E. Bendžius.

2011 metais į stipriausią šalies lygą po sezono pertraukos sugrįžusiam Santjago de Kompostelos klubui per tą laiką tik sykį buvo pavykę patekti tarp dešimties stipriausių – 2012-2013 m. sezone užimta aštuntoji vieta. Per pirmąjį Bendžiaus sezoną komanda liko 15-a, o antrąjį – 13-a. 

„Manau, kad mūsų klubo biudžetas, jeigu šiemet ne mažiausias, tai tikrai būdavo vienas iš mažiausių lygoje. Ispanijos spauda rašė, kad mūsų komanda su tokiu biudžetu, ką pasiekia, tai viršija galimybes. Gal dėl to mūsų tokios vietos ir yra užimamos. Pavyzdžiui, kiti klubai, kurie daug išleidžia, bet nieko nepasiekia, eina į minusą. 

Visada akcentuojama, kad reikia atiduoti visą širdį ir stengtis iš visų jėgų nepaisant to, ketvirtajame kėlinyje tu pralaimi ar laimi 30 taškų skirtumu, kovoti iki galo ir kai tai padarysime, tada galėsime žiūrėti, kur ir kaip esame“, – klubo keliamus uždavinius įvardijo E. Bendžius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių