Dažnas moksleivis po atostogų grįžta įgyjęs žalingų įpročių

  • Teksto dydis:

Moksleivių vasaros atostogos Lietuvoje daug ilgesnės nei kitose Europos šalyse ir jau pradėta kalbėti apie jų trumpinimą. Specialistai perspėja, jog tokių ilgų atostogų metu sunku užtikrinti vaikų užimtumą, todėl šiais metais rugsėjo pirmąją į klases sugrįžę mokiniai per vasarą greičiausiai spėjo ne tik pailsėti, bet ir įgyti naujų įpročių. Deja, tie įpročiai gali būti ir žalingi, ypatingai paauglystės laikotarpiu, kuriam būdingi eksperimentai, ribų bandymas, o didžiausiu autoritetu tampa bendraamžiai lyderiai.

Laisvo laiko perteklius skatina norą eksperimentuoti

Dešimt metų Lietuvoje veikiančios tarptautinės organizacijos „Mentor“ atstovybės „Mentor Lietuva“, dirbančios jaunimo narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos srityje, specialistai sako, jog yra normalu, kad po vasaros atostogų pasikeičia paauglių elgesys, į mokyklas sugrįžta suaugę.

„Vaikai yra skirtingos asmenybės, vieni atsakingesni, savarankiškesni, gebantys kritiškai mąstyti, kiti – lengviau pasiduoda bendraamžių įtakai, todėl vieni gali patys pasirūpinti savo laisvalaikiu, o kiti turėdami daug laisvo laiko nežino, kaip jį prasmingai išnaudoti. Tuomet kyla noras eksperimentuoti ir išmėginti dalykus, kurie gali būti rizikingi ir žalingi, o tą norą išbandyti narkotines medžiagas gali paskatinti ir netinkama bendraamžių įtaka“, – pasakojo specialistė Bernadeta Lažauninkaitė.

Tėvai turėtų glaudžiau bendradarbiauti su mokytojais

Švietimo ir mokslo ministerijos 2015–2016 mokslo metai paskelbti mokyklos bendruomenės metais, pasak pašnekovės, yra puiki paskata tėvams plačiau pasidomėti ugdymo įstaigoje vykstančiomis veiklomis, nuostatomis, įgyvendinamos prevencinėmis programomis bei aktyviau įsitraukti į mokyklos gyvenimą.

Kaip pasakojo Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos socialinė pedagogė Inga Navickienė, mokykloje įgyvendinta prevencinė programa įtraukė visą vaiko aplinką – tiek moksleivius, tiek jų tėvus, tiek bendraamžių santykius bei pedagogus: „Programa „GYVAI“ išsiskiria tuo, jog skatinami ne tik vaikai, bet ir tėvai kartu kalbėtis aktualiomis temomis, tartis kaip mokyti savo vaikus nepasiduoti neigiamai aplinkinių įtakai, įveikti sunkumus, spręsti problemas, išsikelti tikslus. Kūrybinių veiklų pagalba buvo suaktyvintas mokytojų, tėvų ir pačių vaikų noras pasirinkti sveiką gyvenimo būdą.“

„Raginčiau tėvus glaudžiau bendradarbiauti su mokytojais, socialiniais pedagogais ir kartu ieškoti efektyvių būdų, siekiant apsaugoti vaikus. Paaugliui neužtenka pasakyti, jog toks elgesys blogas, o toks – geras, šiuo laikotarpiu yra itin svarbu ugdyti asmeninius ir socialinius įgūdžius, skirti dėmesį išankstinių nuostatų korekcijai, mokyti atsispirti neigiamai bendraamžių įtakai, skatinant kritinį mąstymą ir savo nuomonės apgynimą“, – sakė B. Lažauninkaitė.

Efektyvumą įrodė tyrimas

Formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius ir ugdyti asmeninius gebėjimus siekianti programa „GYVAI“ Lietuvos mokyklose įgyvendinama nuo 2009 metų ir yra skirta 6 – 7 klasių moksleiviams. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro akredituota programa – viena iš nedaugelio Lietuvoje įgyvendinamų prevencinių programų, kuriai buvo atliktas efektyvumo vertinimo tyrimas, atskleidęs, jog programoje dalyvavę vaikai rečiau ir mažiau rūkė cigaretes bei vartojo alkoholinius gėrimus, lyginant su vaikais, nedalyvavusiais joje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

I.

I. portretas
Žodis "įgijęs" rašomas su "i".
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių