Geri vaikai: ar jiems gerai?

Svarbiausia – įtikti kitiems

Geram vaikui svarbu įgyti pasitikėjimą savimi, gebėti reikšti jausmus, išsakyti ir apginti savo nuomonę, nes jis dažnai pamiršta savo poreikius.

Jis labai bijo kitų pykčio, atstūmimo, todėl labai stengiasi įtikti kitiems, kad tik šie nesupyktų. Jis yra įsitikinęs, kad kitų poreikiai yra svarbesni nei jo paties. Todėl dažnai ignoruoja savo poreikius, kartu susidarydamas klaidingą nuomonę, kad gali būti vertinami ir pripažinti tik tie, kurie įtinka kitiems. Pavyzdžiui, gali duoti nusirašyti namų darbus ar kontrolinį ir už tai prisiimti kaltę.

Neatskleidžia daugelio savo stiprybių ar asmenybės savybių. Siekdamas įtikti kitiems ir išvengti jų nepasitenkinimo dažniausiai niekam neprieštarauja, neišsako savo nuomonės. Dėl to mažiau pažįsta save, nes rūpinasi ir domisi tik kitais. Toks vaikas mieliau renkasi ne tuos būrelius ar veiklas, kurių pats norėtų, bet tai, ką pasiūlo tėvai, mokytojai ar lanko jo draugai ("nes jie žino geriau", "jei nesutiksiu – supyks", "jei neisiu kartu – nedraugaus").

Skundžiasi sveikata

Būna sunku apginti save ar savo nuomonę. Jeigu draugai tyčiojasi iš kitų vaikų ar skriaudžia silpnesnįjį, geras vaikas dažniau lieka kaip stebėtojas. Norėdamas pritapti, priklausyti bendraamžių būriui, vaikas gali pats pradėti netinkamai elgtis, pavyzdžiui, praleisti pamokas.

Nedrįsta eksperimentuoti ar pažinti. Baimindamasis suklysti ar padaryti kažką ne taip, kaip reikia, dažniau yra pasyvus aplinkos stebėtojas, vengia išbandyti naujoves, atsidurti nepažįstamose situacijoje, kartu prarasdamas galimybę įgyti naujų įgūdžių ar patyrimo.

Toks vaikas dažniau nei turintys ir išreiškiantys savo nuomonę vaikai išsako įvairių nusiskundimų sveikata, pavyzdžiui, apie galvos, pilvo skausmus. Šie nusiskundimai dažnai nesusiję su fizinės sveikatos pablogėjimu. Vaiko išsakomi fiziniai simptomai atsiranda dėl negebėjimo išreikšti jausmų, ypač nemalonių. Kilus sunkumams mokykloje ar būreliuose vaikas ima dažniau jausti įvairius nemalonius pojūčius kūne.

Kaip padėti?

Dėl minėtų priežasčių tokiam vaikui suaugus bus sunku bendrauti, užmegzti ir palaikyti brandžius santykius. Jo nuolatinis savo interesų ir norų aukojimas dėl kitų labai trukdo kurti lygiaverčius santykius.

Nuolatinė kritika, tik trūkumų pastebėjimas, nuvertinimas, lyginimas su kitais, priešingai, stiprina vaiko nepasitikėjimą savo jėgomis.

Ir tėvai, ir mokytojai ar kiti su vaiku dirbantys suaugusieji gali padėti tokiam vaikui.

Pirmiausia – padėti atpažinti ir reikšti jausmus. Suaugusiųjų pavyzdys yra puikus mokymosi būdas. Kalbėdami jausmų kalba (pavyzdžiui, "man pikta", "liūdna", "aš džiaugiuosi") namuose, mokykloje ar kitoje aplinkoje mes mokome vaikus bei rodome, kad visi jausmai yra normalūs ir juos galima jausti. Padėdami atpažinti, įvardydami galimus jausmus įvairiose situacijose mokome vaiką suprasti save.

Mokydami išreikšti savo nuomonę ir ją pagrįsti. Skatindami išsakyti savo norus, poreikius, net ir paprastose kasdienėse situacijose (pavyzdžiui: ko norėtum šiandien pusryčiams arba kokį būrelį nori lankyti?), padedame ugdyti vaiko supratimą apie save ir savo norus.

Kartais naudinga leisti vaikui nesutikti su suaugusiųjų siūlymais, išklausyti jo argumentus, nes taip vaikas mokosi apginti savo nuomonę. Žinoma, ne visuomet tėvai turi sutikti su vaiko nuomone ar vykdyti tai, ko jis prašo. Tačiau svarbu pagarbiai išklausyti ir susitaikyti, kad vaikai mąsto kitaip nei suaugusieji. Nuomonių skirtumai, gebėjimas pagrįsti argumentais, ugdo ne tik vaikų toleranciją kitokiai nuomonei, bet kartu praplečia ir suaugusiųjų akiratį. Diskusijos, kito nuomonės priėmimas stiprina tėvų ir vaikų santykius, gerina problemų sprendimo įgūdžius.

Pagyrimai, skatinimas, pasitikėjimas

Stiprinkite vaiko pasitikėjimą savimi. Kai vaikas įsitikinęs, kad kitų poreikiai yra svarbesni nei jo, jam sunku jaustis sėkmingam ir pasitikėti savimi.

Pagyrimai, skatinimas, pasitikėjimas, kad gali atlikti kai kuriuos darbus savarankiškai, pasitikėjimo rodymas skatina vaiką didžiuotis savimi. Nuolatinė kritika, tik trūkumų pastebėjimas, nuvertinimas, lyginimas su kitais, priešingai, stiprina vaiko nepasitikėjimą savo jėgomis.

Tėvai dažnai nerimauja, kai vaikai prieštarauja, ginčijasi, nesutinka su suaugusiųjų nuomone. Tačiau šeima ir turi būti ta saugi vaikui erdvė, kurioje jis mokytųsi ginčytis, prieštarauti, diskutuoti su autoritetais. Tokių galimybių suteikimas vaikui padeda augti savarankiškam ir pasitikinčiam savimi.