- Deimantė Zailskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sulaužytos rankos, kojos, išnirę žandikauliai, išmušti dantys – tai toli gražu ne meilės ženklai. Policijos departamento duomenimis, ženkliai padaugėjo pranešimų apie smurtavimą artimoje aplinkoje. Tiesa, ikiteisminių tyrimų pradedama kone perpus mažiau.
Žinomos moterys – ne išimtis
„Mane labiausiai sukrėtė atvejis, kuomet penktą mėnesį nėščią moterį išprievartavo sutuoktinis: jai buvo pradurta placenta ir gimė neįgali mergaitė. Šioje istorijoje mane labiausiai nustebino tai, kad moteris su tuo pačiu smurtautoju susilaukė dar ne vieno vaiko. Sakyčiau, tai – vadinamasis aukos sindromas, kuomet auka būna priklausoma ir negali ištrūkti iš smurtautojo gniaužtų“, – baisėjosi dainininkė Liveta Kazlauskienė.
Žinomai moteriai, prisijungusiai prie vieno televizijos projekto, tenka išgirsti ir pakomentuoti daug skaudžių nutikimų. Apie smurtą Livetai pasakoja ir žinomos moterys, su kuriomis ji artimai bičiuliaujasi.
„Tai – dainininkės, šou verslo atstovės, – intriguoja L.Kazlauskienė. – Viena kita jau yra ištrūkusi iš smurtautojo gniaužtų ir be galo džiaugiasi: sako, reikėjo labai pasistengti, netgi pasikviesti į pagalbą šeimos narius.
Pažinojau ir vieną moterį, kuri taip smurtaudavo prieš savo vyrą, kad jo rankos amžinai būdavo išnirusios, visiškai išdaužyti dantys. Tam reikalui ji netgi turėdavo lentą, su kuria atidaužydavo vyrui alkūnes ir kelius. Šis palįsdavo po stalu ir tūnodavo, kol žmona nurimdavo“, - kraupią šeimos dramą prisiminė L.Kazlauskienė.
Galbūt pasitaiko atvejų, kuomet ir jai norisi uždrožti savo vyrui Petrui? „Ką jūs, aš net neįsivaizduoju, kad galėčiau jį mušti. (Juokiasi.) Jis dovanoja gėles, yra švelnus, atidus, rūpestingas“, – sako L.Kazlauskienė.
Moteris tampa daiktu
„Aš manau, visuomenė yra per daug seksualizuota, moteris tampa daiktu, ir jeigu tu gyveni su vyru, sutinki su juo turėti santykių – būti santuokoje ar draugauti, kaip žurnalistės Viltės atveju, negali pasakyti: žinai, taip, kaip tu bendrauji su manim, man netinka, mane žeidžia, aš nebenoriu su tavimi daugiau bendrauti. Pabandyk taip pasakyti“, - įspėja Vilniaus miesto krizių centro direktorė Nijolė Dirsienė.
Anot pašnekovės, į juos besikreipiančių moterų amžiaus vidurkis – keturiasdešimt, keturiasdešimt penkeri metai. Paprastai jos turi du tris vaikus, kartais ir šešis, ir nuo pirmojo vaiko gimimo kenčia sutuoktinio smurtą.
„Turėjome kelias moteris, kurios nuolat patirdamos namuose stresą susirgo onkologinėmis ligomis. Viena moteris – jau amžiną atilsį – buvo taip sužalota, kad patyrė atvirą lūžį, o po to dvi savaites buvo uždaryta bute ir girdoma alkoholiu, kad iškentėtų skausmą.
Kartais medikai sako: mes ne socialiniai darbuotojai ir nesiruošiame dirbti socialinio darbo. Aš atsakau, jog ir nereikia, tiesiog, jeigu pamatote, kad moteris patyrė smurtinius sužalojimus ar sužeidimus, duokite mūsų centro telefono numerį“, – N.Dirsienė ragina medikus nelikti abejingais.
„Paprastai į traumatologą kreipiamasi dėl galūnių sužeidimo, tačiau dažnai moters veide pastebime mėlynes, tam tikrus kūno nubrozdinimus, – savo patirtimi dalijasi gydytojas traumatologas Vytenis Adomaitis, kuriam tenka apžiūrėti ne vieną smurto auką. – Tokiais atvejais moteris paprastai sako, kad užkliuvo ir nugriuvo. Paskui paaiškėja, kad kažkas kitas rankas prikišo. Aukštesnio socialinio sluoksnio žmonės dažniausiai slepia smurto atvejus – iki galo neprisipažįsta, viską neigia. O kuomet smurtauja paprastesni žmonės, ponia dažniausiai būna išgėrusi, „ant karštųjų“ praneša policijai, parašo pareiškimą, o kitą dieną ateina ponas su gėle ir viskas gerai baigiasi...“
Bauginantys skaičiai
Remiantis Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, smurto atvejų artimoje aplinkoje užregistruojama ženkliai daugiau: užpernai buvo kiek daugiau nei 21 tūkstantis, o per praėjusių metų vienuolika mėnesių perkopta per 28 tūkstančius!
„Nužudymo atvejų, galima sakyti, šiek tiek sumažėjo: pernai per vienuolika mėnesių yra trisdešimt vienas nužudymas smurto pagrindu, užpernai – 39. Bet vis tiek skaičiai išlieka bauginantys“, – sako Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Veiklos organizavimo ir prevencijos skyriaus viršininkas Vytautas Lamauskas (nuotr.).
Anot jo, sumažėjimas gali būti susijęs su pasikeitusiu visuomenės požiūriu į smurtą.
„Anksčiau, kaip ir sovietmečiu, daugelis galvojo, jog smurtas – šeimos reikalas. Tačiau, įgyvendinus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, toks požiūris pamažu keičiasi. Ačiū Dievui, visuomenė ir pati pradėjo aktyviau pranešti apie smurto atvejus“, – teigia V.Lamauskas.
Vis dėlto smurto aukas dažnai gąsdina būtent policijos pareigūnų, kurie į sutuoktinių peštynes ne visuomet žvelgia rimtai, abejingumas. Kaip pavyzdys – ne per seniausiai įvykusi tragedija, kuomet moteris, keturių vaikų mama, kvietėsi pagalbą, bet, jos taip ir nesulaukusi, vyro buvo nužudyta.
„Kad žvelgė nerimtai – taip būdavo anksčiau. Mes neslepiame klaidų. Bet dabar, stipriai akcentuojame, kad pareigūnai privalo reaguoti. Taip pat yra numatyta įsigyti reagavimo mygtukus, kurie bus atiduodami aukai, jog būtų išvengiama smurto pasikartojimo arba smurtautojas negalėtų daryti įtakos, jeigu yra paskirti tam tikri teismo įpareigojimai nesiartinti prie aukos. Taigi auka, turėdama tokį mygtuką, galės skubiau ir operatyviau išsikviesti policijos pareigūnus, kurie užkirs kelią pakartotinam smurtui.
Pagal finansines galimybes galėsime įsigyti tik tūkstantį mygtukų. Jie turėtų būti pradedami dalinti nuo 2016 metų“, – pasakoja pareigūnas.
Pernai nukentėjusiųjų artimoje aplinkoje 80 procentų sudarė moterys. Vyrai – tik 13,2 procento.
„Šiais laikais daugėja intelektualių smurtautojų, turinčių du aukštojo mokslo išsilavinimus. Moteris dažnai patiria psichologinį smurtą. Tai ypač sunkiai įrodomos nusikalstamos veikos. Taigi smurtautojo stereotipų yra įvairių – nuo asocialaus iki du išsilavinus ir daugiau turinčio asmens“, – akcentuoja ilgametę patirtį sukaupęs policijos pareigūnas.
Komentaras
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojas psichiatras prof. Benjaminas Burba:
- Manyčiau, viena pagrindinių smurto priežasčių yra vertybinės sistemos pasikeitimas: auklėjimo klaidos artimiausioje aplinkoje – šeimoje, agresijos skatinimas nuo mažens, principo „kovok už savo vietą pasaulyje“ įdiegimas (nors niekas dar tavęs nepuola, bet jau kovok...).
Kita priežastis yra vyriškumo samprata: neaišku, kas yra vyriškumas, kas yra vyras, tarsi vyro vieta visuomenėje tampa neapibrėžta, kas už ką atsakingas, kas kuo turėtų rūpintis ir panašiai. Dar viena priežasčių, sakyčiau, radikalus feminizmas, kova už lyčių lygybę. Lygių teisių reikia, be jokios abejonės, bet lytys negali būti lygios iš esmės.
Dar viena priežastis galėtų būti asmenybiniai dalykai.
Tarkime, yra moterų kategorija, kurios priklausomos nuo smurtautojų: jeigu muša, vadinasi, myli.
Alkoholis, mano nuomone, nėra smurto priežastis. Alkoholizacija greičiau yra paleidžiamasis mechanizmas, kuris panaikina stabdžius ir išlaisvina tai, kas slypi žmogaus viduje. Juk daug žmonių geria, bet ne visi mušasi.
Kalbant apie tai, jog smurtą gali paveikti pakitimai smegenyse, manau, tai nėra tiesa.
Iš tikrųjų psichiniai ligoniai smurtauja gerokai mažiau negu sveikoji visuomenės dalis. Ne todėl, kad jie būtų geresni morališkai, tiesiog dėl ligos jie negali, nepajėgia nusikalsti, kiti nusikalsta dažniau.
Moterų mušami vyrai – ne naujiena
Darbe užsilaikęs 44 metų Antanas iš Vilniaus pasakoja, kaip namų tarpduryje susidūrė su įpykusia žmona, kuri rankoje laikė samtį...
Nors vyras tikina: grįžo blaivut blaivutėlis, žmonos širdies jam nepavyko suminkštinti.
Netrukus vyrui buvo užlaužtos rankos ir suplėšyti marškiniai.
Į darbą kumščius paleidžiančios moterys – jokia naujiena Vyrų krizių centro vadovei Dovilei Bubnienei: „Kauno apskrityje yra buvęs atvejis, kuomet vyras buvo gana stipriai sumuštas, o moteriškei netgi uždrausta artintis prie namų, kuriuose auga du mažamečiai vaikai. Kaip pasakojo vyras, smurtavimai vykdavo nuolat, ypač tada, kai žmona grįždavo išgėrusi. Ji pasidarydavo pikta ir agresyvi. Paskutinis konfliktas vyko išsigandusių vaikų akivaizdoje. Policiją iškvietė netgi ne pats vyras, bet pašalinis asmuo.
Kiek aš pati kalbėjau su tuo vyru, jis tiesiog nusileisdavo žmonai, stengdavosi nekreipti dėmesio į sistemingus žmonos pliaukštelėjimus ar stumtelėjimus. Tylėdavo vardan šventos ramybės. Jis netgi to nepriimdavo kaip ypatingo smurto.
Kaip sakiau, vyrai pliaukštelėjimų nelinkę laikyti smurtu. Jis konsultavosi su mūsų teisininke. Mano žiniomis, ši situacija dar nėra išspręsta, byla dar nėra nukeliavusi į teismą.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti18
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...