- Brigita Žebrauskaitė, LRT televizijos laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vardas – tai vizitinė kortelė, su kuria žmogus gyvena visą gyvenimą. Nors vardų sąrašas ilgas, tėvai pripažįsta, kad vaiko vardo išrinkimas jiems – nemenkas iššūkis. Specialistai primena, kad vardo parinkimo neturėtų lemti šiandieninės mados.
Vardas – tai vizitinė kortelė, su kuria žmogus gyvena visą gyvenimą. Nors vardų sąrašas ilgas, tėvai pripažįsta, kad vaiko vardo išrinkimas jiems – nemenkas iššūkis. Specialistai primena, kad vardo parinkimo neturėtų lemti šiandieninės mados.
„Mano mama skaitė dailininko Goya biografiją, ir ten buvo labai dažnai minima hercogienė Cayetana de Alba. Dailininkas labai dažnai ją tapė. Ji buvo viena turtingiausių Ispanijos žmonių ir labai svarbi asmenybė tais laikais. Mano mamai labai patiko tas vardas, kaip ir pati hercogienė, todėl sugalvojo mane taip pavadinti“, – pasakoja Kajetana Ageikinaitė.
Lotyniškos kilmės vardas Kajetana reiškia Italijos miesto Kajetos gyventoją. Draugai merginą paprastai vadina Kaja.
„Šimtą kartų gyvenime galvojau, kad mieliau būčiau Austėja, man tai buvo pats gražiausias vardas. Tačiau, sulaukus 16–17 metų, pradėjau suprasti, kad jeigu mano vardas būtų kitas, tai tikriausiai ir aš būčiau ne aš, kad tai yra dalis manęs. Nusprendžiau, kad aš galiu būti tiktai Kajetana ir niekas kitas“, – tvirtina K. Ageikinaitė.
Dar prieš gerą dešimtmetį Lietuvoje populiarūs buvo „muilo operų“ veikėjų vardai. Vėliau Liusindas ir Chulijus pakeitė realybės šou ir kitų televizijos projektų herojų vardai. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje ir pasaulyje garsi dainininkė Adelė išpopuliarino ir savo vardą.
„Šiuo metu populiarūs vardai yra Matas, Lukas, Dovydas, Jokūbas, Ignas, Augustas, Naglis, Tomas, Gabrielius, Danielius. Tai vyriški. O iš moteriškų Sofija šiuo metu yra labai populiari, Amelija, Ieva, Kamilė, Gabrielė, Gabija, Rugilė, Greta, Emilė“, – vardija Civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji inspektorė Agnė Lukauskaitė.
Tarp retesnių sostinėje registruotų mergaičių vardų pastebėta Upėja, Unė ir Ditė. Kūdikiai registruoti ir Hugo, Dovo, EiIelio, Kaributo vardais. Vilniuje gyvenantys užsieniečiai ar vaikus registruojantys emigrantai linkę rinktis vardus be galūnės, pavyzdžiui, Mark ar Daniel.
Nors vardų sąrašas ilgas, tėvai pripažįsta, kad vaiko vardo išrinkimas jiems – nemenkas iššūkis.
„Kartais tėvai patys išsipasakoja, kad yra gana sudėtinga išrinkti vaikui vardą, ypatingai antrajam vaikui. Ir netgi vienas tėvas pasakojo surengęs savo šeimoje konkursą – paskelbė tam tikrą vardų sąrašą ir artimieji balsavo, kokį vardą išrinkti vaikui“, – sako A. Lukauskaitė.
Netrūksta savo vardu nepatenkintų asmenų – kasmet vien sostinėje į civilinės metrikacijos skyrių kreipiasi apie pusantro šimto asmenų. Tačiau pasikeisti vardą galima tik sulaukus pilnametystės. Vaiko vardas gali būti keičiamas tik sutikus abiem tėvams. Dešimties metų sulaukęs nepilnametis sutikimą dėl vardo keitimo turi išreikšti ir pats.
„Vardus dažniausiai keičia dėl to, kad juos paprasčiausiai vadina visai ne tuo vardu, kurį registravo tėvai. Arba yra tokių, kurie nori įsiteisinti krikšto vardą. Prie savo vardo prisideda krikšto vardą ir tada turi dvigubą. Nes Lietuvoje, kaip žinia, galima turėti du vardus“, – tikina Civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji inspektorė Dalia Sivickienė.
Kalbininkai pastebi, kad šiandien vis dažniau duodami trumpesni vardai – vos dviejų skiemenų, ypač – berniukams.
„Vardų kūrimo mados nėra iš bet kur atsiradusios. Tie vardai, kurie yra sukuriami nauji, yra panašūs į tuos, kurie jau egzistuoja. Labai akivaizdžiai galima matyti, kad populiariausi ir dažniausi berniukų vardai yra krikščioniškos kilmės asmenvardžiai ir jų trumpiniai. O mergaičių vardai – krikščioniškos kilmės asmenvardžiai ir baltiškos kilmės vardai“, – teigia vardų specialistė doc. dr. Daiva Sinkevičiūtė.
Dažnai tėvai duodami vardą siekia, kad jis būtų vienintelis. Drąsių tėvų Lietuvoje netrūksta – visai neseniai viena mergaitė tapo Bangele Uogele.
„Teko matyti, kad anksčiau buvo registruotas Spyglys, Ėglius. Tie vardai yra gamtinės tematikos, bet šiek tiek neįprasti. Paprastai kalbininkai rekomenduotų duoti neutralios teigiamos semantikos vardą, o ne labai retą“, – sako D. Sinkevičiūtė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti3
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai17
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...