- LRT TELEVIZIJOS laida „Gyvenimas“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Norint laiku pastebėti savižudybės grėsmę, būtina atkreipti dėmesį į tris dalykus: kokia yra žmogaus nuotaika, kalba ir elgesys. Taip sako gydytojas Alvydas Unikauskas.
„Apie savižudiškas mintis gali signalizuoti pasikeitusi žmogaus savijauta. Jis gali atrodyti apimtas nevilties, liūdnas, užsisklendęs, pesimistiškas“, – aiškina A. Unikauskas.
Gydytojo teigimu, pasikeitusią žmogaus savijautą gali rodyti ir elgesys: asmens gali nebedominti anksčiau mėgta veikla, jis gali atrodyti abejingas, apsileisti ir elgtis taip, lyg jam būtų nebesvarbi jo gyvybė.
„Kartais apie savižudybę galvojantys žmonės gali imti dalyti brangius savo daiktus, gražinti skolas ar parašyti testamentą“, – įspėja gydytojas.
Domėjimasis savižudybės būdais bei priemonėmis ar perdėtas gilinimasis į mirties temą – taip pat vienas iš rizikos ženklų.
„Po ilgą laiką trunkančios prislėgtos nuotaikos žmogus staiga be jokios svarbios priežasties atrodo daug linksmesnis, aplinkiniai galvoja: kaip gerai, situacija pagerėjo, jis tampa žvalesnis. Toks pasikeitimas galėjo įvykti ir neretai įvyksta todėl, kad žmogus nusprendė nusižudyti: jis priėmė sprendimą, o radus savo problemų sprendimo būdą, jam palengvėjo.
Dažnos kalbos apie savižudybę yra tiesioginis arba netiesioginis būdas užsiminti apie savo mintis. Žmogus gali kalbėti apie gyvenimo beprasmybę, kad nieko nebenori, nebegali taip gyventi, nori, kad viskas baigtųsi.
Juokaudamas apie savižudybę žmogus gali tiesiai šviesiai juoko forma pasakyti, kad nori nusižudyti.
„Net tada, kai atrodo, kad savižudybės tema yra manipuliuojama, ar taip siekiama atkreipti dėmesį, tai visada yra rizikos ženklas ir į jį būtina reaguoti rimtai“, – pažymi A. Unikauskas.
Gydytojas aiškina, kad egzistuoja ir ambivalentiškų situacijų, kai žmogus nori gyventi, tačiau lygiai taip pat – ir nebenori.
„Jis tuo metu yra trapioje pusiausvyroje ir ją pažeisti gali absoliuti smulkmena. Jeigu pataikėme tinkamu momentu, tai pastebėjome ir su žmogumi elgiamės taip, kad lėkštė persisveria ten, kur yra gyvenimas, mes jį išgelbėjame, bet jeigu nusvirs ta lėkštė, kurioje nenoras gyventi, mes jį prarasime“, – įspėja A. Unikauskas.
Gydytojo žodžiais, lemiamos įtakos gali turėti bet kuri smulkmena, o svarbiausia – dėmesys. „Kai paminime ambivalentiškumą, reikia paminėti ir impulsyvumą: noras nusižudyti dažniausiai nėra kažkas permanentiško. Dažniausiai tai yra impulsas, galintis trukti kelias minutes ar valandas, tačiau tai nėra situacija, kai žmogus savaitėmis apie tai galvoja, bet impulsas gali jį įveikti“, – tikina A. Unikauskas.
Plačiau – laidos „Klauskite daktaro“ reportaže.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja36
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...