Kaip ištrūkti iš komforto zonos ir kodėl verta tai daryti

  • Teksto dydis:

Žmogus mėgsta jaustis gerai ir patogiai. Mėgautis gerais užkandžiais sėdint ant patogios sofos ir bendraujant su žmonėmis, su kuriais gera bendrauti, – ar ne gera mintis geram vakarui? Gera. Mums visiems tikrai patiktų, jei viskas būtų taip gerai.

Tokie momentai gyvenime leidžia jaustis patogiai. Jie nuramina. Jie pailsina. Jie leidžia lengviau atsikvėpti. Tačiau jie neskatina mūsų augti, savo straipsnyje, kuris skelbiamas portale psychcentral.com, rašo amerikiečių psichoterapeutė, knygų autorė Marie Hartwell-Walker.

Kodėl užsidaryti komforto zonoje yra blogai?

Kiekvienas iš mūsų žinome savo komforto zonos ribas. Mums net nereikia apie tai galvoti. Mes jos visąlaik laikomės – protiškai, emociškai ir fiziškai. Tačiau jei mūsų komforto zona neleis mums atskleisti savo geriausiosios pusės, mūsų nuolatine būsena taip ir liks ta kita, mažiau gera pusė. Ir tik todėl, kad ji mums patogesnė. Tik todėl, kad tokie mes įpratę nuolat būti.

Mes esame pajėgūs padaryti taip, kad patogiai jaustumėmės net ir tada, kai mums nepatogu. Mes visada būtent taip ir darome, tvirtina M. Hartwell-Walker. Ji siūlo įsivaizduoti seną sukrypusią kėdę, ant kurios sėdint nuolat į nugarą remiasi iš atlošo išnirusi spyruoklė. Tačiau ilgainiui, pasak jos, net ir ant tokios kėdės išmoktume sėdėti taip, kaip atlošas nebesmigtų į nugarą. Mums paprasčiau atrodo sėdėti persikreipus, negu pataisyti kėdę. Vietoj kėdės galima įsivaizduoti bet ką: žmones, įpročius, aplinkos sąlygas, net fizinius skausmus – mums paprasčiau atrodo prie viso to priprasti, negu visa tai pakeisti.

Rašinio autorė tvirtina, kad jaustis šiek tiek nepatogiai – dažnai yra gerai. Išėję iš savo komforto zonos, įgyjame progą atrasti gyvenime nemažai naujo.

Almos Bechtold/Unsplash nuotr.

Kodėl verta ištrūkti iš komforto zonos?

M. Hartwell-Walker teigimu, ištrūkti iš komforto zonos verta dėl kelių priežasčių:

jausdamiesi nepatogiai, mes augame. Jei norime nuolat augti, atrasti naujo potencialo, turime išeiti iš savo komforto zonos ir nebijoti rizikuoti. Jei sunku, jei jaučiamės ne itin patogiai, vadinasi, lavėjame. Jei nebijosime imtis naujų iššūkių ir atkakliai sieksime juos įveikti, netrukus nustebsime, kokios plačios mūsų tikrosios galimybės;

jaučiantis nepatogiai, gyvenimas darosi įdomesnis. Žodžio patogus sinonimai galėtų būti rutininis, nuspėjamas ir nuobodus. Galima sakyti, kad tai, kas leidžia mums jaustis patogiai, mus įkalina. Ištrūkę iš komforto zonos, galime patirti naujų nuotykių, atrasti naujus įdomius gyvenimo kampus;

jausdamiesi nepatogiai, tampame laimingesni. Tyrėjai yra nustatę, kad naujų ir naujoviškų dalykų pažinimas skatina smegenis išskirti hormoną dopaminą – organinį junginį, padedantį reguliuoti smegenų centrus, susijusius su pasitenkinimu ir malonumo jutimu. Dopaminas, kartais dar vadinamas laimės hormonu, leidžia suvokti, kas mus skatina jaustis gerai, ir sukelia mums norą vėl imtis veiklos, kuri daro mus laimingus;

jausdamiesi nepatogiai, plečiame savo socialinio pasaulio ribas. Jei neprisiverstume atsiplėšti nuo savo patogiojo psichologinio foteliuko, taip ir liktume ir be naujų draugų, ir be mylimųjų. Išeiti į išorinį pasaulį ir imtis kažko naujo ir jaudinančio – geriausias būdas sutikti naujų įkvepiančių žmonių;

jaučiantis nepatogiai, pasitenkinimas gerokai stipresnis. Tik gal ne iš karto. Iš pradžių gali būti baisu. Bet atsitiesus ir pamačius, kad pavyko padaryti tai, dėl ko smarkiai abejojome, plūsteltų labai stipri pasitenkinimo banga.

Sharosh Rajasekher/Unsplash nuotr.

Kaip įveikti nepatogumo jausmą?

Nors išsiaiškinome nemažai priežasčių, kodėl jaustis nepatogiai dažnai yra visiškai pravartu, kai mums nepatogu, jaučiame nemalonią įtampą, kartais net baimę. M. Hartwell-Walker teigimu, yra būdų šį jausmą įveikti. Visų pirma reikia atlikti šiuos veiksmus:

nustatyti šaltinį. Psichoterapeutė pataria pagalvoti, kas konkrečiai mums sukelia nepatogumo jausmą, mėginant imtis naujos veiklos. Pavyzdžiui, ji siūlo savęs paklausti: ar tam, kad jaustumėmės gerai, turime būti užtikrinti savo kompetencija toje srityje, kurios imamės? Ar mums kelia baimę mintis, ką apie mus pagalvos kiti? Ar mums baisu suklysti? Supratus, kas yra nepatogumo jausmo šaltinis, reikėtų į jį ir orientuotis – stengtis pašalinti būtent jį, o ne apskritai atsisakyti naujos veiklos;

pozityviai nusiteikti. Gauname tai, ko tikimės. Jei sau pasakome, kad kažko negalime padaryti, greičiausiai to ir nepadarysime. Užuot sau nuolat kartojus „aš negaliu“, verčiau pasistengti save padrąsinti. Patartina sau priminti uždavinius, kurie jau sėkmingai atlikti, ir suprasti, jog nerimas rodo tik tai, kad imamės kažko išties svarbaus. Kad ir kas tai būtų, mes galime tai padaryti. Gal ne iškart, bet žingsnis po žingsnio – tai tikrai;

susirasti bendramintį. Kartais, siekiant gerus ketinimus paversti realybe, pravartu kam nors įsipareigoti. Pavyzdžiui, dažnas, norėdamas prisiversti rytais bėgioti, susiranda bėgiojimo partnerį. Kiti, norėdami būti tikri, kad reguliariai skaitys, įstoja į knygų klubą. Šios strategijos verta laikytis siekiant bet kokių tikslų. Bendražygis – tai toks žmogus, kuris gali pakelti nuotaiką, kai ji prasta, ir drauge pasidžiaugti, kai pastangos virsta rezultatais;

susitaikyti su pralaimėjimais. Esame girdėję begalę istorijų apie žinomus išradėjus ir mąstytojus, kuriems sėkmė nusišypsojo tik po daugybės nesėkmių. Ne per pirmąjį bandymą Thomas Edisonas išrado lemputę. Klydo net Albertas Einsteinas. Tačiau dažnai mūsų klaidos, kaip ir kitų žmonių reakcijos, yra būtent tai, kas padeda mums nenukrypti nuo teisingo kelio. Taigi verčiau mokytis iš nesėkmių, negu dėl jų pasiduoti;

būti didžiausiu savo gerbėju. Norint imtis kažko naujo, reikia drąsos. Tam reikia sugebėti žengti į priekį, net jei baisu. Džiaukitės, jog esate pasirengęs susitaikyti su tuo, kad kurį laiką bus nepatogu. Tai, straipsnio autorės teigimu, yra svarbus savimotyvacijos aspektas. Džiaukitės kiekvienu tobulėjimo ženklu, kiekvienu teigiamu pokyčiu, kiekvienu žingsniu, priartinančiu jus prie tikslo.

Tačiau svarbiausia, pasak M. Hartwell-Walker, yra tai, kad kaskart, nugalėjus baimę pasijusti nepatogiai ir įgyvendinus kažką svarbaus, komforto zonos ribos išsiplės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Labai patiko

Audrius

Audrius portretas
Puikus motyvacinis straipsnis tiems, kurie nori tobuleti ir atrasti gyvenime kazka naujo.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • PSO specialistai rimtai įspėja: potraukis žaisti vaizdo žaidimus gali būti liga
    PSO specialistai rimtai įspėja: potraukis žaisti vaizdo žaidimus gali būti liga

    Pasaulinė sveikatos organizacija pagaliau apsisprendė ir liguistą potraukį žaisti vaizdo žaidimus įtraukė į rimtų psichikos sutrikimų sąrašą. Taigi šis sutrikimas prilygintas liguistam pomėgiui lošti ir bus bandoma rasti būd...

  • Svarbiausia gerų atostogų taisyklė – pakeisti rutiną
    Svarbiausia gerų atostogų taisyklė – pakeisti rutiną

    Nors ir turite svajonių darbą, kuris, regis, jūsų nevargina – atostogauti privalote. Pasak Kauno technologijos universiteto Filosofijos ir psichologijos katedros profesorės Rositos Lekavičienės, per atostogas pailsiname ir psichiką, ir kūną, ...

  • Sociologas: šiuolaikinio vyro tapatybės bruožas – aukos sindromas
    Sociologas: šiuolaikinio vyro tapatybės bruožas – aukos sindromas

    Galingo, agresyvaus, daug ekonominio kapitalo turinčio vyro idealas pasiekiamas tik mažai daliai. Keista tai, kad net „galingųjų“ normą atitinkantys vyrai apsimeta aukomis ir sako jaučiantys puolimą, žeminimą, ypač – iš moter...

  • Skrydžio baimę padės įveikti ne tik aukštos klasės patogumai
    Skrydžio baimę padės įveikti ne tik aukštos klasės patogumai

    Pilotai neretai nudžiunga, kai kas nors užsuka į jų kabiną pasisveikinti ar apsižvalgyti, tad jei jaučiate skrydžio baimę, galbūt verta juos aplankyti, svetainėje travelandleisure.com rašo apžvalgininkė Ali Wunderman. ...

  • Seksualinio priekabiavimo prevencija – mitas ar tikrovė?
    Seksualinio priekabiavimo prevencija – mitas ar tikrovė?

    Nors Lietuvoje su seksualiniu priekabiavimu susiduria beveik kas antra moteris, 2015 m. tyrimas parodė, kad vos 14 proc. gydytojų rezidentų, daugiausia moterų, sugebėjo teisingai identifikuoti savo patirtį, o skundų skaičius dėl šio reiš...

    3
  • Geri vaikai: ar jiems gerai?
    Geri vaikai: ar jiems gerai?

    "Geras vaikas" – terminas, kurį dažnai ištaria tėvai, mokytojai, kaimynai ar kiti suaugusieji. Tai vaikas, kuris niekada neprieštarauja, laikosi taisyklių, nesimuša ir retai kada sulaukia dėmesio dėl savo netinkamo el...

    2
  • Proto mankšta: gali padėti bet kuri kvaila mintis
    Proto mankšta: gali padėti bet kuri kvaila mintis

    Rutina ir nuobodulys gali turėti neigiamos įtakos smegenims – jos visada nori mokytis, todėl būkite išradingi ir sugalvokite įdomios veiklos, svetainėje „Everyday Health“ rašo Linda Melone. ...

  • Kas svarbiau pirmokui – mokėti skaityti ar bendrauti?
    Kas svarbiau pirmokui – mokėti skaityti ar bendrauti?

    Rugsėjį savo vaikus į pirmąją klasę išleisiantys tėvai nerimauja – vaikai patirs didžiulį stresą, nes priešmokyklinio ugdymo grupių pedagogai neįgyvendino savo įsipareigojimų ir neišmokė vaikų skaityti, LRT RADIJUI sa...

    1
  • Sunkiai sutariate su aplinkiniais? Kodėl – žino mama
    Sunkiai sutariate su aplinkiniais? Kodėl – žino mama

    Jeigu jūsų santykiai su aplinkiniais prasti, vadinasi, atėjo metas susitaikyti su mama, žurnale „Psychology Today“, teigia santuokos ir šeimos psichologė Andrea Brandt. Pasak jos, mama yra žmogus, kurio įtaka žmogaus temperamentui, s...

    1
  • Ką bendro turi depresija ir rūkymas?
    Ką bendro turi depresija ir rūkymas?

    Depresija – šiuolaikinėje visuomenėje dažnai linksniuojama liga. Ji kyla dėl įvairių priežasčių, bet pastebima, kad su depresija ar nerimo sutrikimais kovojantys žmonės gana dažnai taip pat ir rūko. ...

    2
Daugiau straipsnių