- Vaiva Bingelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Meno kūriniuose, tautosakoje apstu pavyzdžių apie įtampą, tvyrančią tarp anytos ir marčios, žento ir uošvio. Šeimas, patiriančias daug įtampos dėl nesutarimų tarp kartų, dažnai tenka konsultuoti ir praktiškai. Šįkart aptarsime keletą situacijų, iliustruojančių, kaip atsiranda šie sunkumai, pateiksime patarimų jiems išvengti.
Trys kartos kartu
Vaikams geriausia augti šeimose, kuriose laisvai tarpusavyje bendrauja trys kartos: seneliai, tėvai ir vaikai. Kiekvienas tokioje išplėstinėje šeimoje turi savo vaidmenis ir funkcijas.
Seneliai vaikaičiams yra labai svarbūs. Jie yra meilės, paramos, pasakų, šeimos istorijų ir tradicijų šaltinis. Seneliai dažniau turi daugiau laiko ir kantrybės nei dirbantys ir skubantys tėvai. Seneliams lengviau besąlygiškai mylėti savo vaikaičius, nes jie jaučiasi mažiau atsakingi už jų auklėjimą ir ateitį. Ši atsakomybė priklauso tėvams.
Seneliai gali išmokyti ir praturtinti vaikaičius kitais dalykais nei tėvai. Auginantiems vaikus tėvams jų tėvai (seneliai) gali būti tiek emocinės, tiek fizinės paramos šaltinis. Geras ryšys su savo tėvais yra svarbi sąlyga tėvystei. Senstantiems tėvams jų vaikai taip pat tampa parama ir atrama.
Pagarbūs santykiai tarp kartų turėtų būti siekiamybė. Pagarbūs santykiai – gebėjimas išklausyti vieniems kitų nuomonę, dalytis patirtimi ir informacija. Natūralu, kad kyla konfliktai tarp kartų – vaikų ir tėvų, tačiau jie turi būti sprendžiami nenuvertinant vienų dėl to, kad šie yra per jauni, o kitų – kad yra per seni.
Įtampa ir nesutarimai šeimoje ir tarp kartų dažniausiai kyla, kai pažeidžiama ribų pusiausvyra šeimoje – dėl per didelio artumo arba per didelio atstumo.
Apie meilę ir ribas
Pateiksime praktinį pavyzdį. Į konsultaciją atvyksta mama su penkerių metų sūnumi Sauliuku. Moteris sako, kad berniukas yra dirglus, nervingas, jam kyla didelių pykčio priepuolių. Darželyje berniukas nejaučia ribų bendraudamas su kitais vaikais, dažnai pyksta. Berniukas daug kartų pertraukia mamos pokalbį su psichoterapeute.
Kalbantis paaiškėja, kad šeima gyvena kartu su seneliais. Berniukas yra pirmas vaikas šeimoje ir pirmas anūkas, labai mylimas savo tėvų ir senelių. Išaiškėja, kad bet koks tėvų bandymas nustatyti taisykles vaikui, baigdavosi nesėkme, nes įsikišdavo seneliai.
Senelių nuomonės išsakymas vaikui girdint, kad berniukas dar mažas, kad tėvai per griežti jam ir kad dar spės paauklėti, silpnina tėvų autoritetą. Įtampą šeimoje palaiko ir santykiai tarp marčios bei anytos. Anyta yra aktyviai įsitraukusi į sūnaus šeimos gyvenimą. Ji nuolat padeda marčiai šeimininkauti, dalyvauja visuose svarbesniuose pokalbiuose ir pareiškia savo nuomonę priimant sprendimus. Marti dėl to nesijaučia esanti gera žmona, mama ar šeimininkė. Prieštarauti anytai moteris bijo, nes mano, kad anyta myli savo sūnų ir jo šeimą ir kad atsisakymas jos pagalbos ar nuomonės nepriėmimas gali įžeisti anytą ir pabloginti santykius.
Šis pavyzdys iliustruoja, kad šeimoje yra daug šilumos, bendravimo ir paramos vienas kitam. Kartu yra ir siekiamybė, kad visi šeimos nariai mąstytų taip pat, sunku išreikšti nemalonius jausmus, nuomonių skirtumai nėra toleruojami, kitokia nuomonė gali būti priimama kaip atstūmimas.
Galima manyti, kad šeimoje nėra aiškių ribų tarp kartų ir nėra aišku, kas atsakingas už vaiko auklėjimą. Ribų susilpnėjimas yra dažnas konfliktų net ir tarp labiausiai vienas kitą mylinčių žmonių šaltinis. Šioje šeimoje konfliktai nesprendžiami baiminantis įskaudinti. Seneliai, nors ir turėdami geranoriškų ketinimų, nuneigia Sauliuko tėvų autoritetą. Taip vaiko auklėjime nebelieka bendrų taisyklių ir nuolat jaučiama įtampa tarp suaugusiųjų. Dėl šių priežasčių dažniausiai ir kyla vaiko elgesio problemų.
Neišspręstas emocinis konfliktas
Kitas pavyzdys. Į konsultaciją atvyksta mama su septynerių metų Jonu. Mama pasakoja, kad berniukui namuose ir mokykloje dėl elgesio kyla sunkumų. Jono tėtis labai daug dirba, todėl šeimai skiria mažai laiko. Mama viena rūpinasi vaiku, jai kyla sunkumų bendraujant ir auklėjant vaiką. Jono tėvų santykiai su vaiko seneliais šalti, jie bendrauja tik per didžiąsias šventes. Jonas taip pat retai matosi su seneliais.
Jono mama yra susirūpinusi vaiko elgesiu ir norėtų pagerinti situaciją, tačiau nežino kaip. Mama vaikystėje neturėjo artimų santykių su savo tėvais, yra likę daug neišspręstų konfliktų, nuoskaudų. Jono tėvas augo šeimoje, kurioje nebuvo priimta atvirai reikšti jausmus, bendrauti, guostis ar džiaugtis. Vaikų auklėjimu rūpinosi motina, tėvas, kaip sakydavo, uždirbdavo duoną. Abiejų tėvų vaikystės patirtis apsunkina santykį su sūnumi. Jono tėvai atkartoja savo tėvų elgesio scenarijus. Ribos šeimoje yra nutolusios, vaiko auklėjimu rūpinasi mama. Jono elgesio sunkumai yra bandymas gauti tėvų dėmesio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti20
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...