Keturi žingsniai, kurie leis padėti į savižudybę linkusiems žmonėms

Didžiulio savižudybių masto Lietuvoje problema įtraukia ir pačią visuomenę. Tapti savižudybės „vartininku“  – t. y., sulaikyti sunkumus patiriantį žmogų nuo sprendimo nutraukti savo gyvybę – galime kiekvienas.

Tarptautinių profesionalų tinklo „GLL | Global Lithuanian Leaders“, verslo teisės advokatų kontoros „TRINITI“ suburti specialistai, „Už saugią Lietuvą“ ambasadorė, aktorė Jurgita Jurkutė-Širvaitė, savižudybių prevencijos projekto „Kupiškio algoritmas“ įkvėpėja psichologė Valija Šap ir psichiatras Arūnas Germanavičius diskutavo tema „Nesižudanti Lietuva: kada?“. Renginio organizatoriai pateikia apibendrintą keturių žingsnių strategiją, kuri gali būti naudinga žmonėms, norintiems atpažinti į savižudybę linkusius žmones ir siekiantiems jiems padėti.

I žingsnis: nugalėti baimę

Specialistų patirtis rodo, kad susidūręs su savižudybės faktu – ar tai būtų apie ketinimą prabilęs giminaitis, ar drastišką artimojo atsisveikinimą išgyvenantis draugas – pašalinis žmogus išsigąsta. Tam turi įtakos ir visuomenėje jaučiamas susvetimėjimas, bendruomeniškumo stoka, ir vis dar gajus ydingas įsitikinimas, kad su kylančiais sunkumais privalu dorotis pačiam. Tiek kalbėti apie savas problemas, tiek apie jas teirautis kito, yra „nepatogu“.

II žingsnis: pažinti

Anot dr. A. Germanavičiaus, savižudybė – procesas, ji retai būna impulsyvi. Skiriami keli savižudybės kaip proceso etapai. Pirmasis – mintys apie pasitraukimą iš gyvenimo. Jame atsiduria dažnas, išgyvenantis sunkumus. Tai nėra didelės rizikos grupė, tačiau tokios mintys – ryškus signalas, kad reikėtų pasikalbėti su žmogumi ir taip padėti jam sumažinti patiriamų emocijų perteklių. Antras etapas – savižudybės būdų svarstymas. Tai – didesnės rizikos grupė, reikalaujanti specialistų įsikišimo. Trečias etapas – rizikos pikas: mėginimas žudytis.

Be kitų rizikos faktorių, tokių kaip patiriamos stresinės situacijos, vienišumas ar liga, savižudybė glaudžiai susijusi su depresija. Deramai gydant šią ligą, traukiasi ir mintys apie savižudybę.

Be kitų rizikos faktorių, tokių kaip patiriamos stresinės situacijos, vienišumas ar liga, savižudybė glaudžiai susijusi su depresija. Deramai gydant šią ligą, traukiasi ir mintys apie savižudybę. Depresija pasižymi keliais kriterijais: ženkliai nuslopsta žmogaus energija, prarandama motyvacija. Šia liga sergančiojo nuotaika nebūtinai prasta – ypač tai galioja paaugliams ir vyrams. Tačiau žmogus dažnai būna įsitempęs, impulsyvus, dirglus, piktas. Pastebimi apetito ir kūno svorio pokyčiai, pasikeičia savęs suvokimas: asmuo jaučiasi esąs nieko vertas, yra puolęs į neviltį.

III žingsnis: stebėti

Vargu, ar apie savižudybę galvojantis žmogus apie tai praneš per kolektyvo vakarėlį, užlipęs ant scenos. Vargu, ar jis į tokius vakarėlius apskritai bevaikščios. V. Šap ragina: jei matote savo aplinkoje žmogų, kuris paskutiniu metu yra liūdnas, uždaras, patiria ryškią emocijų kaitą, jei jo nedomina anksčiau mėgta veikla, jei jis sako, kad gyvenimas neturi prasmės, pradeda kalbėti mirties temomis, domėtis savižudybių būdais, jei mano, kad yra bevertis ar negebės išspręsti savo problemų, nelikite abejingi. Taip pat turėtumėte suklusti, jei įvairiomis užuominomis žmogus rodo, kad jam yra be galo sunku, jei pradeda grąžinti daiktus, rašo testamentą (būdinga vyresnei kartai), pradeda vartoti daugiau alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų. Apie savižudybę mąstantis žmogus pradeda rizikingai vairuoti, o gavęs pastabas apie savo elgesį numoja ranka ir sako nematąs skirtumo.

IV žingsnis: veikti

Ką gi daryti toliau, priklauso nuo situacijos, su kuria susidūrėte.

Asmuo galimai svarsto apie savižudybę. Pakvieskite jį pasikalbėti. Išsakykite nerimą sukėlusius dalykus. Paklauskite, kas jam nutikę. Jei būsite nuoširdūs, žmogus atsivers. Neišsigąskite, nekritikuokite ir nesmerkite. Nevardykite tų, kuriems, jūsų nuomone, sekasi prasčiau, nei jam. Neminėkite tų, kuriems šis jo žingsnis pakenktų („juk turi vaikų, pagalvok apie tėvus“ ar pan.).

Atminkite: kiekvieno žmogaus situacija yra išskirtinė ir tik jo paties padėtis jam yra skausminga. Nebijokite paklausti: „Ar tikrai galvoji apie mirtį kaip galimą išeitį?“ Akistata su tiesiu klausimu padeda susivokti. Palaikykite jį, pasakykite, kad esate šalia. Aiškiai duokite žinią: „Noriu padėti, bet mano pagalbos neužteks. Galiu tave palydėti pas specialistą.“ Būtina pasakyti žmogui, kad egzistuoja pagalba.

Žmogus mėgino nusižudyti. Tarkime, jūsų kolega guli ligoninėje po bandymo nusižudyti. Kaip elgtis? Visų pirma, turite parodyti, kad jums visa tai rūpi. Žmogus po tokio įvykio išgyvena daug sunkių jausmų. Jo asmeninė tragedija tapo vieša. Jis nežino, kaip tai priims šeima, draugai, bendradarbiai. Jis patiria egzistencinę krizę, nesupranta, ką toliau daryti. Jis buvo pasiruošęs mirti, bet nemirė. Šioje sumaištyje jam reikia išgirsti: „Tau labai sunku, bet mes esame šalia.“

Pažįstamo artimasis pasitraukė iš gyvenimo. Tokiu atveju svarbu kalbėti apie kaltės ir gėdos jausmus. Išėjus artimajam, likusieji ieško savos kaltės – mano, kad jie kažko nepadarė ar nepastebėjo. Itin svarbu grįžti prie artėjančios nelaimės požymių ar atsisveikinimo ženklų, kuriuos dabar atmintyje kankinančiai mėgina atsekti artimieji. Detales galima sužinoti iš pokalbio, bet ir šiuo atveju jokiu būdu nevertinkite to, ką išgirdote. Tiesiog išklausykite žmogų, pamėginkite įsijausti į jo patirtį ir pasidalykite tuo, kaip jaučiatės, patirdami visa tai drauge su juo. O jei žodžiai per sunkūs – pakanka prieiti ir apkabinti.

Daugiau apie pagalbos būdus galvojančiam apie savižudybę skaitykite čia.

Taip pat kviečiame peržiūrėti vaizdo įrašus šia tema.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vardenis

Vardenis portretas
Pezalai.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • PSO specialistai rimtai įspėja: potraukis žaisti vaizdo žaidimus gali būti liga
    PSO specialistai rimtai įspėja: potraukis žaisti vaizdo žaidimus gali būti liga

    Pasaulinė sveikatos organizacija pagaliau apsisprendė ir liguistą potraukį žaisti vaizdo žaidimus įtraukė į rimtų psichikos sutrikimų sąrašą. Taigi šis sutrikimas prilygintas liguistam pomėgiui lošti ir bus bandoma rasti būd...

  • Svarbiausia gerų atostogų taisyklė – pakeisti rutiną
    Svarbiausia gerų atostogų taisyklė – pakeisti rutiną

    Nors ir turite svajonių darbą, kuris, regis, jūsų nevargina – atostogauti privalote. Pasak Kauno technologijos universiteto Filosofijos ir psichologijos katedros profesorės Rositos Lekavičienės, per atostogas pailsiname ir psichiką, ir kūną, ...

  • Sociologas: šiuolaikinio vyro tapatybės bruožas – aukos sindromas
    Sociologas: šiuolaikinio vyro tapatybės bruožas – aukos sindromas

    Galingo, agresyvaus, daug ekonominio kapitalo turinčio vyro idealas pasiekiamas tik mažai daliai. Keista tai, kad net „galingųjų“ normą atitinkantys vyrai apsimeta aukomis ir sako jaučiantys puolimą, žeminimą, ypač – iš moter...

  • Skrydžio baimę padės įveikti ne tik aukštos klasės patogumai
    Skrydžio baimę padės įveikti ne tik aukštos klasės patogumai

    Pilotai neretai nudžiunga, kai kas nors užsuka į jų kabiną pasisveikinti ar apsižvalgyti, tad jei jaučiate skrydžio baimę, galbūt verta juos aplankyti, svetainėje travelandleisure.com rašo apžvalgininkė Ali Wunderman. ...

  • Seksualinio priekabiavimo prevencija – mitas ar tikrovė?
    Seksualinio priekabiavimo prevencija – mitas ar tikrovė?

    Nors Lietuvoje su seksualiniu priekabiavimu susiduria beveik kas antra moteris, 2015 m. tyrimas parodė, kad vos 14 proc. gydytojų rezidentų, daugiausia moterų, sugebėjo teisingai identifikuoti savo patirtį, o skundų skaičius dėl šio reiš...

    3
  • Geri vaikai: ar jiems gerai?
    Geri vaikai: ar jiems gerai?

    "Geras vaikas" – terminas, kurį dažnai ištaria tėvai, mokytojai, kaimynai ar kiti suaugusieji. Tai vaikas, kuris niekada neprieštarauja, laikosi taisyklių, nesimuša ir retai kada sulaukia dėmesio dėl savo netinkamo el...

    2
  • Proto mankšta: gali padėti bet kuri kvaila mintis
    Proto mankšta: gali padėti bet kuri kvaila mintis

    Rutina ir nuobodulys gali turėti neigiamos įtakos smegenims – jos visada nori mokytis, todėl būkite išradingi ir sugalvokite įdomios veiklos, svetainėje „Everyday Health“ rašo Linda Melone. ...

  • Kas svarbiau pirmokui – mokėti skaityti ar bendrauti?
    Kas svarbiau pirmokui – mokėti skaityti ar bendrauti?

    Rugsėjį savo vaikus į pirmąją klasę išleisiantys tėvai nerimauja – vaikai patirs didžiulį stresą, nes priešmokyklinio ugdymo grupių pedagogai neįgyvendino savo įsipareigojimų ir neišmokė vaikų skaityti, LRT RADIJUI sa...

    1
  • Sunkiai sutariate su aplinkiniais? Kodėl – žino mama
    Sunkiai sutariate su aplinkiniais? Kodėl – žino mama

    Jeigu jūsų santykiai su aplinkiniais prasti, vadinasi, atėjo metas susitaikyti su mama, žurnale „Psychology Today“, teigia santuokos ir šeimos psichologė Andrea Brandt. Pasak jos, mama yra žmogus, kurio įtaka žmogaus temperamentui, s...

    1
  • Ką bendro turi depresija ir rūkymas?
    Ką bendro turi depresija ir rūkymas?

    Depresija – šiuolaikinėje visuomenėje dažnai linksniuojama liga. Ji kyla dėl įvairių priežasčių, bet pastebima, kad su depresija ar nerimo sutrikimais kovojantys žmonės gana dažnai taip pat ir rūko. ...

    2
Daugiau straipsnių