Kodėl lapkritį nuolat norime miegoti ir valgyti saldumynus?

  • Teksto dydis:

Atšalus orui, o dienoms einant vis trumpyn, dažną iš mūsų pradeda kamuoti prasta nuotaika. Apie priežastis, kodėl keičiantis metų laikams gali pasireikšti vadinamasis sezoninis afektinis sutrikimas, ir apie priemones, padedančias jį įveikti, savo straipsnyje britų dienraštyje „The Guardian“ rašo mokslo ir sveikatos temų apžvalgininkas, Kembridžo universiteto neuropsichiatrijos tyrimų centro tyrėjas Davidas Coxas.

Daugeliui rudeninis laikrodžių atsukimo ritualas, kurio paskirtis – dieną padaryti bent šiek tiek šviesesnę, sukelia liūdesį. Atsukdami laikrodžių rodykles atgal, tarsi pripažįstame, kad atėjo tikrasis ruduo, o ne už kalnų ir žiema. Sezoninio liūdesio simptomai – energijos trūkumas, sumažėjęs noras bet kuo užsiimti ir nuolatinis neišsimiegojimo jausmas.

Kaip nurodoma straipsnyje, apie 6 proc. Britanijos gyventojų ir maždaug 2–8 proc. labiau į šiaurę nutolusiose šalyse, kaip antai Kanadoje, Danijoje ir Švedijoje, gyvenančių žmonių patiria tokius sunkius simptomus, kad negali normaliai gyventi ir dirbti. Keičiantis metų laikams, jiems pasireiškia tam tikra depresijos forma – vadinamasis sezoninis afektinis sutrikimas.

Gali kamuoti kas trečią

Greta kitų depresijos požymių žmonėms, kuriems diagnozuojamas šis sutrikimas, taip pat būdingas nuolatinis noras miegoti ir padidėjęs potraukis angliavandeniams, dėl kurio, savaime suprantama, kyla rizika priaugti svorio. Kadangi nuo depresijos kenčiantys asmenys – priešingai – dažniausiai skundžiasi sutrikusiu miegu ir apetito stoka, kartais pasigirsta nuomonių, kad sezoninis afektinis sutrikimas – tai tiesiog lengvesnės formos depresijos versija, tačiau, pasak D. Coxo, taip manantieji klysta, nes šis sutrikimas yra kita tos pačios ligos forma.

Žmonės, kuriems nustatytas sezoninis afektinis sutrikimas, yra tokie patys ligoniai kaip ir tie, kurie serga įprasta depresija.

„Žmonės, kuriems nustatytas sezoninis afektinis sutrikimas, yra tokie patys ligoniai kaip ir tie, kurie serga įprasta depresija, – sako Kopenhagos universiteto (Danija) psichiatrijos srities tyrėja Brenda McMahon. – Jie patiria ir nesezoninius depresijos epizodus, bet sezoniškumo veiksnys – pats svarbiausias. Vis dėlto svarbu atminti, kad tai spektro sutrikimas ir kad daugybei žmonių pasireiškia tai, ką mes vadiname subsindrominiu sezoniniu afektiniu sutrikimu.“

Apie 10–15 proc. žmonių kenčia būtent nuo jo. Šie žmonės kiekvieną rudenį ir žiemą jaučiasi prislėgti ir patiria daugelį tų pačių simptomų, nors klinikine depresija ir neserga. Pažymėtina, kad vadinamąjį žiemos liūdesį gali išgyventi kas trečias Šiaurės pusrutulio gyventojas. Pagrindiniai šio negalavimo požymiai – abejingumas ir nuolatinis nuovargis, rašo D. Coxas.

Aiškinama įvairiai

Viena iš teorijų, mėginančių atsakyti į klausimą, kodėl ši būklė apskritai egzistuoja, yra susijusi su evoliucija. Apie 80 proc. sergančiųjų sudaro moterys, dažniausiai – jaunos. Vyresnio amžiaus moterims šis sutrikimas diagnozuojamas rečiau, todėl kai kurie tyrėjai linkę manyti, kad šis modelis sietinas su mūsų protėvių elgsenos cikliškumu.

„Prieš dešimt tūkstančių metų, ledynmečio laikotarpiu, ši biologinė tendencija – sulėtinti gyvenimo būdą atėjus žiemai – buvo naudinga, ypač reprodukcinio amžiaus moterims, kadangi nėštumas reikalauja labai daug energijos. O dabar esame 24 valandų visuomenė – iš mūsų tikimasi nuolatinio aktyvumo, ir tai slegia“, – teigia Toronto universiteto (Kanada) profesorius Robertas Levitanas.

Apie 80 proc. sergančiųjų sudaro moterys, dažniausiai – jaunos.

Manoma, kad įtakos šiam reiškiniui turi įvairūs biologiniai veiksniai, pavyzdžiui, kai kurios svarbiausios smegenų neurotransmiterių sistemos, siejamos su motyvacija, energija ir mūsų kūno 24 valandų cirkadinių ritmų organizavimu.

„Yra žinoma, kad kai keliamės ryte ir aktyviname savo smegenis, labai svarbų vaidmenį atlieka dopaminas ir norepinefrinas“, – sako R. Levitanas. Taip pat labai svarbus hormonas melatoninas – nuo jo priklauso mūsų miegojimo ir nubudimo ciklai. Manoma, kad žmonėms, kuriems nustatytas stiprus sezoninis afektinis sutrikimas, šio hormono išsiskyrimas vėluoja, t. y. jis gaminasi ne tada, kada turėtų.

D. Coxo teigimu, dėmesį derėtų atkreipti ir į hormoną serotoniną – neurotransmiterį, kuris reguliuoja nerimą, laimės suvokimą ir nuotaiką. Daugėja tyrimais pagrįstų duomenų, kad serotonino sistemos veikimas gali tiesiogiai priklausyti nuo šviesos. Natūrali saulės šviesa sklinda įvairaus ilgio bangomis; šviesos ypač daug mėlynajame spektro krašte.

Kai mūsų akies tinklainės ląstelės susiduria su šia mėlyna šviesa, signalas siunčiamas į smegenis, į vadinamąjį suprachiazmatinį branduolį, kuris yra atsakingas už įvairius jutimus, taip pat cirkadinių ritmų kontrolę, ir jungiasi su galvos smegenų kamieno dalimi, vadinamuoju siūlės branduoliu – visų smegenyse funkcionuojančių serotonino neuronų šaltiniu. Žiemą, kai šviesos mažiau, šis tinklas veikia ne visu pajėgumu. Itin pažeidžiamų žmonių smegenyse serotonino lygis sumažėja tiek, kad iškyla didelis pavojus panirti į depresiją.

Gali būti, kad būtent dėl serotonino kiekio svyravimo sezoninis afektinis sutrikimas moterims nustatomas kur kas dažniau negu vyrams. „Tarp estradiolio – pagrindinio moterų lytinio hormono – ir serotonino nešėjų esama glaudaus ryšio, – sako B. McMahon. – Mes linkę manyti, kad estradiolio lygio svyravimai tam tikrais laikotarpiais, pavyzdžiui, lytinio brendimo metu ar po gimdymo, gali turėti įtakos serotonino gamybai.“

Reikalingas gydymas?

Kai kurių šalių, pavyzdžiui, Islandijos, gyventojams sezoninis afektinis sutrikimas nustatomas itin retai. „Atrodo, tarsi islandai būtų genetiškai tam atsparūs, – sako R. Levitanas. – Persikėlę gyventi į vietoves, kuriose šis sutrikimas dažnesnis, islandai nuo jo kenčia gerokai rečiau negu vietiniai.“

Pasak jo, viena iš galimų to priežasčių vėlgi galėtų būti siejama su serotoninu. Egzistuoja įvairūs serotonino nešėjo elgesį kontroliuojančio geno variantai. Nustatyta, kad vienas konkretus jo variantas, aptinkamas sezoniniam afektiniam sutrikimui atsparių žmonių organizmuose, skatina intensyvesnę serotonino gamybą šaltuoju laikotarpiu.

Sezoninis afektinis sutrikimas gydomas įvairiai. Populiariausias gydymo būdas yra skaisčios šviesos terapija, kurios metu smegenų neurotransmiteriai stimuliuojami dirbtinai. „Labai svarbu, kad būtų naudojama specialiai šiam sutrikimui gydyti skirta šviesa be ultravioletinių spindulių – kitaip galima pakenkti, – sako R. Levitanas. – Tačiau žmonėms su sezoniniu afektiniu sutrikimu tai išties gali padėti dieną pradėti anksčiau ir išvengti į depresiją stumiančio persimiegojimo.“

Vis dėlto kenčiantiems nuo šio negalavimo pacientams psichiatrai primygtinai rekomenduoja aklai nepasikliauti visais rinkoje siūlomais gydymo būdais. „Kuriama daug įvairių naujų technologijų, pavyzdžiui, yra sukurtas ausų kištukas, kuris turėtų spinduliuoti šviesą tiesiai į smegenis; deja, mokslinių įrodymų, kad ši priemonė veiksminga, nėra“, – sako B. McMahon.



NAUJAUSI KOMENTARAI

q

q portretas
va taip...su kieno žmona?...klausimas?

?

? portretas
Su kieno zmona :)

vat taip

vat taip portretas
Nezinau kas ka nori lapkriti,bet asmeniskai as noriu visada sekso su zmona,o ipac kai salta,ilgi vakarai,lauke salta,dregna,na tai ir guli daugiau lovoj.Pasistoja ir varai non stop
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių