- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nesvarbu, kad horoskopai karaliauja Lietuvos ir kitų šalių naujienų portaluose. Naujas mokslinis tyrimas rodo, kad dauguma žmonių iš tikrųjų visai nenori žinoti apie savo ateitį. Ypač jei ateitis nusimato nepalanki.
Tyrimas, kurio metu buvo apklausta daugiau nei 2000 Vokietijos ir Ispanijos gyventojų, pateikė staigmenų.
Paaiškėjo, kad beveik 90 procentų apklaustųjų teigė nenorintys išgirsti apie jokius ateities neigiamus įvykius, net jei tai būtų įmanoma. Bemaž 70 procentų apklaustųjų taip pat nenorėtų išgirsti ir apie teigiamus ateities įvykius.
Gerd Gigerenzer iš Makso Planko instituto sudarytame klausimyne buvo įvardyta dešimt hipotetinių ateities įvykių ar klausimų ir bandoma išsiaiškinti, kuriuos iš jų tyrimo dalyviai labiausiai norėtų sužinoti.
Sužinoti ateities įvykių didžiuma žmonių nenori, nes paprasčiausiai bijoma išgirsti blogą ateities scenarijų ir vėliau dėl to gailėtis.
Klausimai svyravo nuo ypač rimtų, pavyzdžiui: „kokia jų esamo partnerio mirties data“, „kada įvyks jų skyrybos“, „kada mirs jie patys“, iki visai kasdieninių klausimų, tokių kaip: „ką dovanų gausite per Kalėdas“, arba „kokie bus kitų futbolo varžybų rezultatai“.
Stebėtina, tačiau atsakymų į beveik visus pateiktus klausimus nenorėta sužinoti kone visuotinai. Išskyrus vieną išimtį – į klausimą „kokia bus jų būsimo vaikelio lytis“. Į šį klausimą atsakymo nenorėtų žinoti tik 37 procentai apklaustųjų.
Mokslininkai svarstė, kodėl žmonės, net ir esant galimybei sužinoti ateitį, vis vien rinktųsi sąmoningą nežinojimą. Tai juk, galų gale, prieštarauja vyraujančiai nuomonei: tūkstančiai kasdien skaito horoskopus ir eina pas būrėjas. Ko, jei ne ateities žinojimo žmonės tikisi?
Vis dėlto, tyrimą koordinavę tyrėjai laikosi hipotezės, kad sužinoti ateities įvykių didžiuma žmonių nenori, nes paprasčiausiai bijoma išgirsti blogą ateities scenarijų ir vėliau dėl to gailėtis.
Nieko nežinodami apie tai, kas artimoje ateityje jų laukia, žmonės gali ramiausiai visko sulaukti ir užuot graužęsi bei laukę neišvengiamos iš anksto žinomos lemties, į ateitį žiūrėti teigiamai ir tikėtis geros įvykių baigties.
Beje, mokslininkai išsiaiškino, kad pasirinkę nežinoti, buvo apskritai labiau linkę vengti pavojų ir saugotis (šio tyrimo atveju – įsigyti gyvybės draudimą).
Kadangi buvo gauti ypač netikėti rezultatai, siekiant sužinoti daugiau, ateityje ketinama šį tyrimą praplėsti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti9
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai20
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...