- Domantė Juknonytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiuolaikiniame pasaulyje tampa įprasta kasdien patirti stresą bei įtampą, o žmonėms vis sunkiau atrasti laiko tik sau, atsiriboti nuo aplinkos stresorių, pašalinių minčių. Psichologė Kristina Paradnikė teigia, jog nuolatinį stresą žmogui įprastai sukelia skubėjimas, darbai ir jų perteklius, sunkumai santykiuose.
„Iš esmės bet koks nukrypimas nuo normos gali kelti stresą, netgi džiaugsmingos veiklos, pavyzdžiui, kelionė ar atostogos svetimoje šalyje. Įtakos turi ir žmogaus gebėjimas įveikti stresą“, – paaiškina psichologė Kristina Paradnikė.
K. Paradnikė sako iš praktinės patirties pastebinti, jog žmonės dažnai įsisuka į darbo ir namų ruošos rutiną, neatsipalaiduoja, neišgyvena dabarties momento ir taip mažina savo psichologinę gerovę. „Jau Antikos laikų mąstytojai atkreipė dėmesį, kad žmonės žiūri į daiktus ir tarsi jų nemato, valgo maistą ir tarsi nejaučia skonio. Tai būdinga ir šių dienų visuomenei. Per rūpesčių ir darbų gausą dažnai neįsisąmoniname nei aplinkos įvykių, nei kūno pojūčių ir poreikių“, – kalba specialistė.
Skubame ir dirbame tikėdami, kad kada nors išauš ta stebuklinga diena, kai galėsime atsipūsti, skirti laiko sau. Deja, dažnai ta diena taip ir neateina.
„Dėl lėtinio streso sutrinka žmogaus dėmesio koncentracija, kognityvinės funkcijos, prastėja emocijų valdymas, atsiranda irzlumas, nerimas, nemiga, kiti psichologiniai sutrikimai. Ką jau kalbėti apie streso sąlygojamas somatines ligas, pavyzdžiui, galvos skausmą ar kraujospūdžio padidėjimą“, – sako K. Paradnikė ir pabrėžia, jog žmogus, siekdamas ištrūkti iš streso būsenos, turi išmokti skirti laiko tik sau.
„Svarbu atsiminti, kad streso valdymo įgūdžius ir gebėjimą atsipalaiduoti reikia treniruoti, to išmokstama pamažu. Tam padėtų kvėpavimo pratimai, pasivaikščiojimas gryname ore, buvimas gamtoje, fizinė veikla – tai yra moksliškai pagrįsti įtampos mažinimo metodai“, – pataria psichologė.
Apie „hygge“ filosofiją
O štai laimingiausia pasaulio tauta pernai paskelbti danai praktikuoja „hygge“. Šio daniško žodžio lietuviškas atitikmuo apibūdintų jaukumą, šilumą, artumą. Laimės tyrimų instituto (HRI) vadovas danas Meikas Wikingas teigia, jog „hygge“ filosofija atskleidžia tradicinį danų gyvenimo būdą, jų kasdienes taikomas praktikas, kurios užtikrina gerą savijautą.
Komentuoja psichologė Inga Būdvytytė:
– Dauguma mūsų vis laukiame ko nors ypatingo, atidėliojame laiką rasdami sau pasiteisinimų: „nuo pirmadienio“ ar „kai baigsiu šį projektą“. Tačiau atėjus tam momentui, stačia galva neriame į kitus darbus, pamiršdami, kaip kartais gera pabūti čia ir dabar.
Dėl įtempto gyvenimo ritmo nuolatos galvojame apie kasdienius rūpesčius. Tampa vis sunkiau mėgautis akimirka, maistu, bendravimu, kokiu nors jaukiu užsiėmimu ar tyla.
Dėl lėtinio streso sutrinka žmogaus dėmesio koncentracija, kognityvinės funkcijos, prastėja emocijų valdymas, atsiranda irzlumas, nerimas, nemiga, kiti psichologiniai sutrikimai.
Neretai pasitaiko, kai kiekvieną dieną žygiuodami tais pačiais takais nė nepastebime naujai atsiradusio pastato ar pasikeitusios medžių lapų spalvos. Tokį gyvenimą galima pavadinti gyvenimu „skolon“: skubame ir dirbame tikėdami, kad kada nors išauš ta stebuklinga diena, kai galėsime atsipūsti, skirti laiko sau. Deja, dažnai ta diena taip ir neateina, nebent išsekęs kūnas priverstinai sustabdo. Laikas sau yra tarsi raumuo, kurį reikia nuolat treniruoti, kitaip jis atrofuosis – paskęs tarp kasdienių rūpesčių ir problemų.
Danų praktikuojami „hygge“ būdai parodo, kad laikas sau gali ir nereikalauti didelių išlaidų. Jie moko, jog ramybės oazę galima susikurti ir namuose: padailinkite interjerą maloniomis smulkmenomis, imkitės rankdarbių ar susigalvokite naujų ritualų, ceremonijų skirtų tik sau. Pavyzdžiui, iš lėto mėgaukitės kavos puodeliu, pajuskite gėrimo skonį, aromatą, šilumą. Iš pirmo žvilgsnio tai gali skambėti naiviai paprastai, tačiau paprastume ir glūdi visa esmė.
Ši danų tradicija parodo, kad norint gerai jaustis, užtenka būti „čia ir dabar“. Ji veiksminga, nes skatina žmones patirti tai, kas vyksta dabartiniu momentu, atsipalaiduoti ir išgyventi tai, ką jie vadina „sielos jaukumu“.
Laikas, skiriamas sau, atsiperka. Suteikdami sau progą ir erdvę atsikvėpti, atsiriboti nuo rūpesčių (tegul ir kasdieniais būdais), stipriname fizinę ir psichologinę sveikatą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja36
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...