Misija (ne)įmanoma: kaip įgyvendinti svajones neturint laisvo laiko?

Nebūtina mesti savo darbo ir viskuo rizikuoti, kad įgyvendintum bręstančias idėjas ar svajones, LRT klasikai sako programuotojas ir gyvenimo būdo projekto „Virsmai“ autorius Martynas Jocius.

„Dirbti savaitgaliais ir po darbo labai sunku, bet mano aprašytos idėjos viena taisyklių – paskirti laiko ryte, prieš darbo dieną. [...] Padirbėjus valandą ar kelias prie savo projekto, organizmas visiškai atsibunda, tad, atėjęs į darbą, jau būnu pasiruošęs ir nusiteikęs padirbėti. Tuomet ir darbas labiau džiugina, nes jaučiuosi pasistūmėjęs į priekį, ir diena tampa pozityvesnė“, – pataria M. Jocius.

– Prieš savaitę „Virsmuose“ pasirodė straipsnis „Kaip įgyvendinti asmeninius projektus, neturint laisvo laiko“. Kuo jums įdomūs asmeniniai projektai?

– Visąlaik turėjau įvairių svajonių bei norų įgyvendinti vieną ar kitą idėją (ar net keletą jų iš karto) ir pasižiūrėti, kur tai veda ir ką duoda. Tačiau kiekviena idėja ar projektas reikalauja laiko ir energijos, juolab kad visi mes esame užimti savo darbais, verslais, t. y. pagrindine veikla, iš kurios gyvename. Praktiškai nebelieka laiko kažkam kitam.

Asmeniniai projektai man įdomūs tuo, kad jie šiek tiek kitokie nei didesnės idėjos. Jei kyla verslo ar panaši idėja, rezultatas paprastai būna nukreiptas arba į visuomenės pokyčius ir gerovę, arba kuriamas produktas, kuriam jaučiamas poreikis šalies ar pasaulinėje rinkoje. Norisi, kad toks produktas būtų komerciškai sėkmingas. Jei į savo lygtį įjungiame komercinę sėkmę, projektai formuojasi, prisitaiko prie rinkos poreikių.

Tačiau su asmeniniais projektais dažniausiai taip nebūna. Kiekvienas žmogus turi savo pomėgių, poreikių ar senų svajonių. Tai gali būti meninės ar kitokios idėjos. Tačiau jos komerciškai jos daug mažiau sėkmingos ir dažnai būna kur kas mažesnės. Iš savo praktikos pastebiu, kad žmonės (ypač jaunimas), neskirdami komercinio nuo asmeninio projekto, meta savo darbą, pasiima ilgas atostogas. Jie nori įgyvendinti savo idėją ir ją paversti pajamų šaltiniu. Tačiau taip įvyksta retai, nes arba idėja nėra patikrinta rinkoje ir tai tiesiog niekam nereikalingas produktas, arba jis reikalingas pernelyg mažam pirkėjų skaičiui, arba įgyvendinti projektai neišvengiamai prisitaiko prie rinkos poreikių. Idėja transformuojasi, netgi išsigimsta ir tampa nebepatraukli pačiam žmogui. Tada projektas metamas arba apleidžiamas.

Šį straipsnį parašiau norėdamas pasidalinti idėja, kad nebūtina mesti darbo ir rizikuoti savo finansiniu pagrindu ir stabilumu, kad būtų įgyvendinamos idėjos, kurios tiesiog laukia širdyje ar pasąmonėje ir nori būti realizuotos. Dažnai žmonės netgi jaučia įtampą ir nepasitenkinimą kasdieniame darbe, nes turi neįgyvendintų svajonių. Jie neįgyvendina svajonių, todėl negali ramiai darbuotis. Tikiu, kad mano pasiūlytas šablonas, tam tikras modelis, kaip galima suspėti padaryti daugelį dalykų, turėtų padėti kiekvienam žmogui, t. y. ir išlaikyti darbą bei stabilų pagrindą po kojomis, ir realizuoti savo pašaukimą bei nuraminti savo dvasią, ir įgyvendinti tai, ko norėjosi daug metų.

– Savo straipsnyje aprašote, kaip pamažu, žingsnis po žingsnio tą daryti.

– Dauguma žmonių mano, kad po darbo neįmanoma atrasti laisvo laiko. Pavyzdžiui, po darbo ar savaitgalį žmogus bandė užsiimti tuo, kas jam patinka, kurti, bet galiausiai suprato, kad nepavyks, todėl nusprendė, kad savaitgalį reikia pailsėti, atgauti jėgas prieš kitą savaitę. Tokiu būdu susiformuoja „žinojimas“, kad tai neįmanoma. Tačiau neįmanomų dalykų pasaulyje nėra tiek jau daug, tik nėra žinomų būdų, kaip juos pasiekti, įgyvendinti.

Mano pasiūlytas metodas kilęs iš asmeninių bandymų, kai norėjau groti, kurti muziką (tikėjausi sukurti muzikos albumą), bet tam nebūdavo laiko. O jei jo ir būdavo, nebelikdavo noro ir energijos. Nepasiduodamas ir ieškodamas veikiančių būdų, per keletą metų (po daugybės eksperimentų) atradau šį metodą. Supratau, kad toji prielaida, jog mažą asmeninį projektą geriausia įgyvendinti po darbo arba savaitgaliais, nėra teisinga. Vakarai ar juolab savaitgaliai turėtų būti skiriami ne darbui, o poilsiui.

– Bet ar pakeitę veiklą nepasiilsime? Juk dažnai turime pomėgių, kurie ir yra poilsis.

– Įprastą veiklą pakeisti į mėgstamą, kuri nebėra darbas ir tampa kasdieniu hobiu, – natūralus dalykas. Bet asmeninis projektas nėra tas pats. Tai veikiau kažkokia maža, per pusmetį ar metus įgyvendinama idėja arba tiesiog tam tikrų patyrimų išbandymas. Pavyzdžiui, tapyba arba rašymas – žmonės nori išbandyti, ar jiems tai patiktų, ar ne.

Tokie projektai skiriasi nuo pasirinkto karjeros kelio. Idealus variantas, kai žmogus ir pasirenka eiti kryptimi, kuri jam nėra varginantis darbas, ir kartu dar randa laiko įgyvendinti kilusias idėjas, kurioms kitaip nebeliktų laiko. Tai visiškai suderinami dalykai, kurie neprieštarauja vienas kitam.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių