Nauji asmenybės tipai: pagaliau įrodyta moksliškai!

Sudėlioti žmones į stalčiukus pagal tam tikrus charakterio bruožus bandoma jau nuo Hipokrato laikų. Esama įvairiausių teorijų, tačiau iki šiol psichologijos ekspertų jos buvo vertinamos prieštaringai dėl mokslinių įrodymų trūkumo. Neseniai atliktas tyrimas leido išskirti keturis naujus asmenybės tipus.

Rezultatai išsklaidė abejones

JAV Šiaurės Vakarų universiteto tyrėjai peržiūrėjo daugiau nei 1,5 mln. užpildytų apklausų anketų, kurios buvo platinamos internetu, duomenis. Jos nebuvo sugalvotos specialiai šiam tyrimui. Su asmenybės pažinimu susiję klausimynai (nuo 44 iki 300 klausimų) surinkti iš įvairių tinklalapių, kuriuose jie buvo paskelbti per kelerius pastaruosius dešimtmečius. Žmonės juos pildydavo laisva valia, norėdami gauti nemokamą atsiliepimą apie savo charakterio savybes.

Pasitelkus specialiai šiam tyrimui sudarytą algoritmą, kuris paremtas penkiais labiausiai paplitusiais charakterio bruožais (juos mokslininkai pavadino didžiuoju penketu) – neurotiškumu, ekstravertiškumu, atvirumu, pritariamumu ir sąžiningumu bei jų dominavimo lygiu, išryškėjo keturi nauji asmenybės tipai, apie kuriuos niekas iki šiol nebuvo girdėjęs. Susipažinkite: vidutinybė (arba vidutiniokas), santūrusis (arba užsisklendęs), susitelkęs į save ir sektinas pavyzdys.

Vienų daugiau, kitų mažiau

Skirtingų asmenybės tipų minėti svarbiausi penki bruožai pasiskirstę skirtingomis proporcijomis. Vidutinybės tipui būdingas gana aukštas neurotiškumo ir ekstravertiškumo lygis, o atvirumo – žemas. Pastebėta, kad moterys dažniau buvo priskirtos šiam tipui negu vyrai. Tai labiausiai paplitęs tipas, atskleidė studija.

Santūrusis tipas emociškai stabilus, bet gana uždaras, mažiau neurotiškas, tačiau sąžiningas ir pritariantis. Ne itin ekstravertiškas.

Išryškėjo asmenybės tipai, apie kuriuos niekas iki šiol nebuvo girdėjęs. Susipažinkite: vidutinybė, santūrusis, susitelkęs į save ir sektinas pavyzdys.

Sektinų pavyzdžių neurotiškumo lygis labai žemas, o kitų keturių bruožų – aukštas. Tikimybė, kad būsi priskirtas šiam tipui, metams bėgant, auga. Šie žmonės atviri naujoms idėjoms, patikimi. Jie būna geri vadovai, atsakingi darbuotojai. Daugiau moterų turi polinkį būti sektinu pavyzdžiu nei vyrų.

Susitelkusieji į save yra ne tokie atviri, mažiau pritariantys ir sąžiningi, o jų ekstravertiškumo lygis gana aukštas. Šio tipo asmenybių skaičius senstant dramatiškai mažėja – tiek moterų, tiek vyrų.

Labiausiai paplitusios savybės

Geriau suprasti, kokiam tipui priklausote, padės minėtų penkių charakterio savybių apibrėžimai. Atvirumas šioje mokslinėje studijoje suprantamas kaip emocingumas, nuotykių troškimas, kritinis mąstymas, visko, kas nauja, vertinimas ir pripažinimas – idėjų, vertybių, jausmų. Žmonės, kurių charakteryje jis dominuoja, yra intelektualūs, smalsūs, bet gali būti ne visuomet prognozuojami, linkę į rizikingą egesį. Kai vyrauja sąžiningumas, asmenybė yra disciplinuota, patikima, mėgsta planuoti, viską daro laiku, laikosi taisyklių, daug dirba. Bet gali būti užsispyrusi ir pedantiška.

Jei kitas savybes nusveria ekstravertiškumas, žmogus ieško kompanijos, mėgaujasi bendravimu. Yra energingas, užtikrintas, pozityvus, šnekus. Negiami bruožai – trokšta dėmesio ir siekia dominuoti. Neurotiškumas pasireiškia tuo, kad greitai supykstama, stresuojama, į viską reaguojama per daug jautriai, yra polinkis į depresiją.

Dominuojant pritariamumui žmogus dažniausiai sutinka su tuo, ką sako ar daro kiti, vengia reikšti savo nuomonę ir rinktis pats. Dažniau bendradarbiauja nei prieštarauja. Gali būti per daug nuolankus arba siekiantis konkuruoti.

Charakteris keičiasi

Vienas iš šios studijos iniciatorių ir pagrindinių tyrėjų, Šiaurės Vakarų universiteto profesorius Luisas Amaralas teigia, kad kiekvienas iš respondentų buvo įvertintas pagal tai, kaip stipriai šie bruožai atsispindėjo jo atsakymuose ir, remiantis šia informacija, pateko į vieną iš keturių klasterių. Nauja ir tai, kad studija atskleidė, jog asmenybės tipas gali keistis senstant. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės būna mažiau neurotiški ir sąžiningesni bei labiau pritariantys, lyginant su dvidešimtmečiais.

Mokslininkas juokauja, kad tai gera žinia paauglių tėvams, nes suteikia vilties, kad bręstant jų atžalų charakteris gali keistis į gerąją pusę. Jie taip pat mano, kad naujieji asmenybės tipai pravers ne tik psichikos sveikatos specialistams, psichologams, psichoterpeutams, psichiatrams, padės jiems geriau suprasti pacientus, nustatyti sutrikimus ir skirti gydymą, bet ir bus naudingi vykdant personalo atrankas, ieškant tinkamiausių darbuotojų, renkantis partnerius.


Daugybė psichologinių portretų

Egzistuoja apie 100 įvairiausių psichologinių asmenybės klasifikacijų. Viena iš labiausiai žinomų ir plačiausiai naudojamų yra keturi žmonių temperamentai – flegmatikas, cholerikas, sangvinikas ir melancholikas. Juos išskyrė graikų gydytojas Hipokratas, remdamasis organizmo skysčių pusiausvyra. Ši teorija buvo paneigta, tačiau keturi temperamentai su apibūdinimais liko ir toliau buvo naudojami, tiesa, ne medicinoje, o labiau saviugdos, saves pažinimo srityse. Šie pavadinimai naudojami ir kaip bendriniai žodžiai, apibūdinantys tam tikrą charakterį. Sakydami "flegmatikas" turime galvoje, kad žmogus ramus ir lėtas, o pavadinę ką nors choleriku žinome, kad jis karštakošis ir isteriškas. Sangvinikas, judrus ir linksmas žmogus, kaip bendrinis žodis vartojamas rečiau. O štai melancholikas, kuris yra liūdnas ir bailus, – dažnai.

Amerikiečių mokslininkė Helen Fisher XX a. antrojoje pusėje pasiūlė temperamentų klasifikaciją remdamasi mediatorių teorija, kuri tada buvo ką tik atrasta. Mediatoriai – tai medžiagos, perduodančios nervinius impulsus tarp įvairių smegenų sričių. Ji išskyrė tokius temperamentus: tyrėjo (rizikuojantis, smalsus, kūrybingas, impulsyvus, optimistiškas ir energingas); statybininko (atsargus, ramus, tradiciškas, atkaklus ir lojalus), direktoriaus (analitiškas, ryžtingas, mąstantis užtikrintai, linkęs į debatus ir agresiją) ir derybininko (plačiai mąstantis, lakios vaizduotės, atjaučiantis, intuityvus, kalbantis, rūpestingas, altruistiškas ir idealistiškas).

Šveicarų psichiatras, psichologas Carlas Jungas keturis asmenybės tipus sudarė remdamasis psichologinių funkcijų tipais – mąstymu, jausmais, pojūčiais ir intuicija pagal tai, kaip jie dominuoja žmoguje. Mąstymo: šie žmonės protingi, nuovokūs, remiasi logika, todėl dažnai pelno socialinį pripažinimą. Gali per daug pasinerti į savo mintis ir prarasti realios patirties galimybę. Jausmų: tokios asmenybės labai lanksčios, sugeba manipuliuoti jausmais. Kartu gali būti ir užjaučiantys, ir žiaurūs. Vienas kraštutinumas keičia kitą. Jie kontroliuoja, ką mėgsta ir ko ne, jų nuomone, teisinga tai, kas atitinka išorinę ar vidinę vertybių sistemą. Pojūčių: toks žmogus pasaulį vertina pojūčiais. Jo norai ir vertybės dažniausiai paprasti, teisinga ir realu atrodo tai, ką galima pačiupinėti. Visa kita – nereikšminga. Gali būti primityvūs ir vienpusiai. Intuicijos: jis dažnai turi nuojautą, tačiau ja nepasitiki, kol neranda logiško pagrindimo. Sugeba nesąmoningai pastebėti subtilų ryšį tarp skirtingų įvykių ir faktų, todėl jaučia, kurį kelią rinktis, ir dažniausiai neapsirinka.



NAUJAUSI KOMENTARAI

NEOlyberastinis kosmopolitinis

NEOlyberastinis kosmopolitinis portretas
globolistinis LGBT-CIAUDULYS ...ziurint y siknaskyle jankiu mokslininku psichatru akimis nustatinejant asmenybes savybes......
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Psichologai: sunkiausios derybos – santykiuose
    Psichologai: sunkiausios derybos – santykiuose

    Derybos – žodis, kurį esame pratę girdėti tuomet, kai kalbame apie verslo ar darbo santykius. Tačiau mokėti derėtis ne mažiau svarbu ir šeimoje. Psichologė Rūta Bačiulytė sako, kad gyvenimas kupinas prieštaravimų, o konfliktin...

  • Smurtą patiriančios moterys padės viena kitai
    Smurtą patiriančios moterys padės viena kitai

    Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, partnerio smurtą artimoje aplinkoje yra patyrusi bent 1 iš 3 moterų, tačiau joms išdrįsus apie tai prabilti, dalis visuomenės tokią žinią pasitinka kaltinimais – „ką jam pasakei?&l...

    1
  • Pasaulyje daugiau kaip trečdaliu sumažėjo savižudybių skaičius
    Pasaulyje daugiau kaip trečdaliu sumažėjo savižudybių skaičius

    Pasaulyje nuo 1990 metų daugiau kaip trečdaliu sumažėjo savižudybių skaičius, rodo ketvirtadienį paviešinta didelio masto analizė, kurios autoriai nustatė didžiulių skirtumų tirdami nusižudančių vyrų ir moterų skaičius. ...

    1
  • Vaikų finansinis raštingumas – tėvų atsakomybė
    Vaikų finansinis raštingumas – tėvų atsakomybė

    Įgimti gebėjimai, geras išsilavinimas ir puikiai apmokamas darbas negarantuos finansinės sėkmės, jei nemokėsime elgtis su pinigais. Psichologė Ingrida Markūnė pastebi, kad finansinio raštingumo pagrindus reikia diegti nuo mažens. ...

    3
  • Plaukimo trenerė pataria: vanduo neturi kelti vaikui streso
    Plaukimo trenerė pataria: vanduo neturi kelti vaikui streso

    „Nelįsk į vandenį, nuskęsi“, – kažkodėl būtent taip tėvai įspėja savo dar nemokančius plaukti vaikus. Panašaus pobūdžio atgrasymų vertėtų vengti, nes jie dažną kartą veda į hidrofobiją – vandens baimę, paste...

    2
  • Mokslininkai: trijų dienų savaitgalis pakeltų žmonių produktyvumą
    Mokslininkai: trijų dienų savaitgalis pakeltų žmonių produktyvumą

    Daugeliui žmonių šeštadienis ir sekmadienis yra pačios maloniausios dienos, kuomet dirbti nereikia. Tai yra laikas, kuomet galima atsipalaiduoti, ilgiau pamiegoti ar atlikti susikaupusius namų ruošos darbus. Bet ar savaitgalis jums nea...

    5
  • Psichologė: spaudimas būti lyderiais sargdina žmones
    Psichologė: spaudimas būti lyderiais sargdina žmones

    Žodį „lyderystė“ girdime kasdien. Apie tai kalbėti, atrodo, tapo gero tono ženklu. Šiandienos žmogui lyderystė asocijuojasi su įtaka, pirmavimu, valdžia, aktyvumu, veržlumu, perspektyvumu. Iš ekranų dažnai girdime kvietimu...

  • Neišreikštas pyktis gali prišaukti depresiją
    Neišreikštas pyktis gali prišaukti depresiją

    Neišreikštas pyktis gali prišaukti depresiją. Ja dažniau suserga altruistinės asmenybės, atiduodančios daugiau, nei gauna. Tačiau esama specialistų nuomonių, kad depresija ir noras žudytis yra tam tikra egoizmo išrai&scaron...

    4
  • Sparčiai populiarėjantis pykčio valdymo metodas – destrukcinė terapija
    Sparčiai populiarėjantis pykčio valdymo metodas – destrukcinė terapija

    Kiekvieną iš mūsų kartais apima pyktis. Visi žinome, kad šią emociją geriau išlieti, užuot užgniaužus. Tik kaip tai padaryti, kad nepakenktume nei sau, nei kitiems? Vienas iš sparčiai populiarėjančių pykčio valdymo met...

    2
  • Auginame vaiką: muzikos įtaka tobulėjimui
    Auginame vaiką: muzikos įtaka tobulėjimui

    Albertas Enšteinas be galo mėgo muziką ir pats grojo smuiku, o JAV mokslininkų atlikto bandymo metu fiksuota, jog studentai, kurie prieš spręsdami testus klausėsi V.A. Mocarto kūrinių, su užduotimis susitvarkė geriau. ...

Daugiau straipsnių