Patarė, kaip poroms neprarasti artumo atsiradus vaikams

Kūdikis sukelia didelį perversmą poros gyvenime, tampa pasaulio centru. Todėl svarbu bent 10 minučių per dieną pabūti dviese ir pakalbėti ne apie vystyklus, o ką kita, LRT RADIJUI sako lektorius Rolandas Juraitis.

Koučingo specialistė Smiltė Juraitė pataria dažniau pagalvoti apie santykių pradžią: „Žmonės krinta vienas kitam į glėbį, dar neturėdami minčių apie tai, kad kažkada susilauks vaikų. Įsimylime dėl kitokių dalykų ir, įsivyravus pokyčiams, reikia tuos dalykus prisiminti.“

Atsiradęs vaikas sukelia perversmą

Nėra nekintančių dalykų, todėl keičiasi ir žmogus, su kuriuo gyvenama, sako lektorius R. Juraitis. Kaip teigia jis, perversmą poros gyvenime padaro atsiradęs vaikas: „Mažylio atėjimas – didžiulis džiaugsmas, bet vaikas tampa pasaulio centru, aplink kurį viskas ima suktis. Reikia pradėti kitaip organizuotis veiklą, darbus. Santykiai jau nebe dviejų žmonių, o trijų ar daugiau... Manau, kad pastovus buvimas pokyčiuose ir sugebėjimas su tuo susitvarkyti – vienas didžiausių gyvenimo iššūkių.“

Pasak S. Juraitės, viena iš problemų, su kuria susiduria šeimos atsiradus vaikams, – pasikeitęs moters vaidmuo. „Moteris susikoncentruoja į motinos vaidmenį, sumažėja buvimo žmona ir partnere savo vyrui. Žinoma, pirmais metais motina itin reikalinga mažyliui – ji geriausiai žino, kas kūdikiui patinka ir pan. Tačiau dažnai dėl to tėtis nustumiamas į neaiškią vietą. Vyras jaučiasi atstumtas ir nežino, kur jis yra“, – tvirtina pašnekovė.

R. Juraitis įsitikinęs, kad, susidūrus su sunkumais poroje, svarbiausia nuolatos kalbėtis: „Jei vyras jaučiasi atstumtas, jis turi pasakyti – brangioji, jau beveik pamiršau laiką, kai būdavome dviese. Net kai atsiranda vaikai, reikia susiorganizuoti bent 10–20 minučių pabūti tik dviese, išgerti arbatos, pasikalbėti apie dalykus, nesusijusius su vystyklais ir pan. Kalbėjimasis – pagrindinis vaistas esant bet kokiai problemai.“

Santykiai – tarsi bendras verslas

S. Juraitė tikina, kad vyras ir moteris neturi užmiršti, kad jie – du žmonės, kažkada įsimylėję vienas kitą. „Žmonės krinta vienas kitam į glėbį, dar neturėdami minčių apie tai, kad kažkada susilauks vaikų. Įsimylime dėl kitokių dalykų ir, įsivyravus pokyčiams, reikia tuos dalykus prisiminti. Atsiranda vaikai, kiti rūpesčiai, rutina, ligos. Reikia sąmoningai stengtis kalbėtis ir kito paklausti – kaip tu? Kas mus jungia? Ką galime dėl mūsų padaryti?“, – pataria lektorė.

R. Juraitis šeimoje vykstančius procesus palygina su verslu: „Versle visuomet išsikeliami tikslai ir judama link jų, yra strategijos, komandos. Jei perkeltume verslo modelį į šeimą, kas būtų tikslas? To neįmanoma sužinoti nesikalbant. Kartais kiekvienas poroje tikslą įsivaizduoja skirtingai. Tačiau į priekį galima judėti net žmonėms, skirtingai įsivaizduojantiems šeimą, jei tik jie kalbasi, susiderina tikslus, neužgožia vienas kito.“

Būna tam tikrų nekalbadienių, ypač moterims, kai užsiožiuojama. Jos bando vyrą bausti ta tyla. Tačiau daug lengviau pasakyti, kas nepatinka ir kas negerai.

S. Juraitės teigimu, labai svarbu nepamiršti elementarių dalykų. „Reikia padėkoti, pasakyti ačiū, atsiprašau, prašau. Tai atrodo paprasta, bet santykiuose daro didžiulius pokyčius. Galima kartu aptarti ateities vizijas ir planus, nes susiderinus galima lengviau judėti. Kai žinai, koks bendras tikslas, aiškesnės tampa priemonės“, – aiškina lektorė.

Pasak pašnekovės, porai labiausiai kenkia tyla: „Būna tam tikrų nekalbadienių, ypač moterims, kai užsiožiuojama. Jos bando vyrą bausti ta tyla. Tačiau daug lengviau pasakyti, kas nepatinka ir kas negerai. Kartais to ir užtenka.“

Paklaustas, kaip išlaikyti aistrą atsiradus vaikams, R. Juraitis teigia, kad kiekviena pora turi aptarti, kaip tai supranta. „Pats manau, kad aistra – tai gebėjimas skirti daug energijos, pastangos kitą žmogų kuo labiau pajausti, pamatyti. Aistrai išlikti padeda empatija – supratimas, kaip kitas jaučiasi, kas jam svarbu, prisiderinimas. Ne mažesnę reikšmę turi tiesiog vienas kito lietimas, buvimas kartu, viskas, kad leidžia pajusti artumą. Šie dalykai turi išlikti, nes jei atsiranda vaikai ir tarsi atitolina vyrą ir moterį“, – aiškina lektorius.

S. Juraitė lygina aistrą su degančiu laužu ir akcentuoja jo kurstymą: „Neprižiūrimo laužo liepsna silpnėja. Aistros laužą taip pat gesina rūpesčiai, rutina, tarpusavio ginčai, vaikai, negalavimai, kitos problemos. Visa tai – neigiamai aistrą veikiantys išoriniai vėjai. Todėl aistrą būtina kurstyti, stengtis dėl to.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

Raimonda

Raimonda portretas
Tiesiog vyras vyrui -nelygu.Vienas sugeba ir žmoną ir vaikus mylėti o kitas tik ir stengiasi,kuo greičiau nuo to dingti,kad galėtų su kita ramiai mėgautis laisve o vaikai reikalingi tik dėl kitų žmonių akių.Ale tokie tėčiai ,sakyčiau ,net vyro vardo neverti.Visus rūpesčius sumeta žmonai o patys tik vaidina tėčiais...Pažįstu tokį veikėją,tai kai sutinku-tiesiog šleikštulį kelia.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Psichologė: egzaminai nenulemia viso gyvenimo
    Psichologė: egzaminai nenulemia viso gyvenimo

    Egzaminai – ypatinga situacija, kurioje jaunuolis susitinka su nežinomybe, savo paties, tėvų, mokytojų lūkesčiais. Norint sumažinti egzaminų keliamą stresą, reikia suvokti, kad, net ir nepasisekus, visada galima rasti kitų būdų savo svajonei...

  • Psichologė: patenkinus vaiko poreikius, krizių galima išvengti
    Psichologė: patenkinus vaiko poreikius, krizių galima išvengti

    Skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais formuojasi vis kitos savybės, atsiranda naujų poreikių, daugėja norų. Kaip jų neužslopinti, kad vaikas augtų pasitikintis savimi ir kitais, iniciatyvus ir savarankiškas, mokėtų atpažinti savo jausmus ir j...

    2
  • „Eurovizijos“ konkurso naudą visuomenei pripažįsta mokslininkai
    „Eurovizijos“ konkurso naudą visuomenei pripažįsta mokslininkai

    „Eurovizijos“ konkurso rezultatų laukimas, džiaugsmas už savo šalies atlikėjo sėkmę ir net liūdesys, išgyventas užėmus paskutines pozicijas, – visa tai, pasak Londono imperatoriškame universitete atlikto tyrimo, ...

  • Paaugliai – apie savo problemas. Tėvai nustebs
    Paaugliai – apie savo problemas. Tėvai nustebs

    Esame pripratę, kad tik suaugusieji turi problemų su vaikais. Tėvai dažniausiai jas gali įvardinti ir bando spręsti savaip. O jeigu yra atvirkščiai? ...

    1
  •  Kodėl žmonės bijo kalbėti apie mirtį?
    Kodėl žmonės bijo kalbėti apie mirtį?

    Mirtis – neišvengiama gyvenimo dalis, su kuria, atėjus laikui, susiduria kiekvienas. Nors gyvenimo baigtį turėtume priimti kaip natūralų procesą, šiandien gyvename visuomenėje, kuri renkasi mirties temą ignoruoti, o pokalbiai su art...

    6
  • Trys būdai, kaip įveikti nesėkmių baimę
    Trys būdai, kaip įveikti nesėkmių baimę

    Moksliniai tyrimai rodo, kad įmanoma kitaip pažvelgti į nesėkmes. Jos rodo, kad rizikuojame, o rizikuodami niekada nežinome, ar pavyks pasiekti išsikeltus tikslus. Ir tik rizikuodami galime tikėtis didelių pergalių. Be to, suklydus svarbu atsimi...

  • Tyrimais patvirtinta, kad keikdamiesi geriau pakeliame skausmą
    Tyrimais patvirtinta, kad keikdamiesi geriau pakeliame skausmą

    Savo atžalas mokome, kad keiktis – negražu. Tačiau kartais situacija tampa sunkiai kontroliuojama – tada prašome jų liautis ir aiškiname, kad priešingu atveju teks eiti prasiskalauti burnos. ...

  • Psichologė: popamokinė veikla ugdo vaikų pasitikėjimą savimi
    Psichologė: popamokinė veikla ugdo vaikų pasitikėjimą savimi

    Šiandien, kai virtuali realybė taip vilioja, vaikų interesų spektras dažnai tik ja ir apsiriboja. Deja, psichologės Miglės Motiejūnaitės teigimu, per didelis technologijų naudojimas neigiamai veikia vaiko gebėjimą sutelkti dėmesį, be to &nd...

  • Psichologas: pabandykite nustebinti mamą
    Psichologas: pabandykite nustebinti mamą

    Motinos dienos proga daugelis tradiciškai dovanoja gėles, tortus, kosmetiką, ar šiaip kokias mielas smulkmenas. Mamos dažniausiai atsilygina paruošdamos šventinius pietus išskirtiniam pabuvimui su savo vaikais. Bet ar...

  • Kodėl talentingų daug, bet genijų – vienetai?
    Kodėl talentingų daug, bet genijų – vienetai?

    Lietuvių kilmės autorė, lektorė, ugdymo specialistė ir kompozitorė Foreli Blinstrubaitė-Kramarik į JAV išvyko dar jaunystėje. Ten sukūrė šeimą, susilaukė penkių vaikų, kurie pasižymi ypač puikiai išreikštais talenta...

Daugiau straipsnių