- Simona Aginskaitė, LRT Radijo laida „Kita tema“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokyklose vaikų niekas nemoko, kaip atpažinti ir suprasti jausmus, kas socialiai priimtina, o kas ne. Neišmanant psichikos sveikatos ir jos sutrikimų, neįmanoma tinkamai reaguoti į kito žmogaus atsivėrimą apie sunkumus, LRT RADIJUI sako organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė Karilė Levickaitė.
Anot jos, džiugu, kad visuomenė tampa atviresnė įvairioms patirtims ir jau suvokiama, kad nušlifuoti gyvenimai ir veidai ant žurnalų viršelių nėra tikra.
– Ar reikia atskirti psichikos sutrikimus nuo psichologinių sutrikimų?
– Taip, nes kalbame apie labai platų spektrą. Psichikos sveikatos sutrikimas yra sudėtinga būsena, kuri diagnozuojama, remiantis Tarptautine ligų klasifikacija. Gyvenime tai gali patirti vienas iš keturių žmonių. Dažniausiai tai reakciniai dalykai, nes mes visi patiriame traumų, sunkumų, kartais trūksta psichologinio atsparumo.
Tačiau ne visos būsenos diagnozuojamos. Žmonės kažkaip gyvena, išgyvena tai, susitvarko. Diagnozavimas ir būsenos patyrimas – skirtingi dalykai. Visi patiriame būsenas, reakcijas ir pan. Taigi čia reikėtų kalbėti apie įveikas ir būdus, kaip su tuo susitvarkyti, apie emocinį raštingumą. Jei netinkamai tvarkomasi su psichologiniais sunkumais, tai gali rimtai pakenkti ir vystytis į sutrikimą.
– Ar galima sutrikimus sukontroliuoti? Ar su jais teks gyventi visada?
– Kalbant apie psichikos sveikatą apskritai, svarbu suprasti, kad tai nėra kažkas, ko visiškai neįmanoma sukontroliuoti. Taip, yra akimirkų, kai negali rinktis, bet dažnai galima susitvarkyti, ypač turint tinkamą pagalbą, metodus. Turiu omenyje psichosocialinius metodus, kai išmokstama gyventi, tvarkytis – ar tai būtų psichologinis sunkumas, ar negalia ir pan.
– Žmonių, turinčių psichologinių sunkumų, vis dar bijomasi. Kaip ta stigma reiškiasi ir kas ją palaiko?
– Kalbėti apie psichologinius sunkumas – vis dar gana naujas dalykas. Apie tai vis pasisako įžymūs žmonės, nuomonės formuotojai. Tačiau įpročio kalbėti tokiomis temomis mes neturime. Tai, kad pradedame save reflektuoti, nebijoti kalbėti apie nepatogius jausmus ir savijautas, turbūt lemia besikeičiantys socialiniai konstruktai.
Tai geras ženklas, mūsų visuomenė tampa atviresnė įvairioms patirtims. Pradedama suprasti, kad visi tie nušlifuoti gyvenimai, veidai ant žurnalų viršelių nėra tikras gyvenimas. Labai vertinu atvirumo aspektą ir žmones, kurie pasisako apie sunkias patirtis.
Tačiau aš, kaip nevyriausybinės organizacijos atstovė, dažnai susiduriu su žmonėmis, patiriančiais sutrikimų, bet nenorinčių apie tai kalbėti. Tokie žmonės prašo jų neafišuoti, nevesti į viešumą, nesakyti vardo ir pan. Ta stigma vis dar egzistuoja ir mus baugina. Bijančius viešumo žmones galima suprasti. Jie gyvena ne burbule – eina į darbą, pas kaimynus ir pan. Ir kai kada vyraujantis požiūris gali būti žalingas.
– Kaip manote, ar visuomenėje pakanka psichikos sveikatos raštingumo?
– Ne, mes neturime pakankamo psichikos sveikatos raštingumo. Mokykloje niekas nemoko vaikų, kaip elgtis su jausmais, kas tie jausmai, kaip juos pažinti, priimti ir t. t. Taip pat mes neišmanome psichikos sveikatos, nežinome, kokia būna šizofrenija, psichozė ir pan. Dėl to negalime tinkamai reaguoti į žmogaus atsivėrimą.
Mes linkę viską šablonizuoti, sudėti į dėžutes, kažkaip pavadinti. Ir tai pakiša mums koją, nes nebegalime pažinti reiškinių tokių, kokie jie yra. Mokslininkai sako, kad psichikos sveikatos raštingumas labai svarbus, ypač mokyklose. Tai užkirstų kelią tolimesniam stigmatizavimui, taip pat paskatintų žmones ieškoti pagalbos, o ne kažko laukti ir žiūrėti pro pirštus. Labiausiai reikia konstruktyvaus požiūrio į savo ir artimųjų psichikos sveikatos būsenas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja36
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...