Psichoanalitikė: padidinus krūtinę, daugiau moteriškumo neatsiranda

– Ar sporto klubų lankytojai taip pat siekia susigrąžinti vyriškumą?

– Rūpinimasis savo kūnu rekomenduotinas visiems. Tačiau kai krypstama į kraštutinumus ir rūpinimasis savo kūnu tampa pagrindiniu tikslu, reikia susimąstyti apie savivertę. Tarp kūno ir emocinės pusės turi būti pusiausvyra. Reikia ne tik atrodyti vyriškai, bet ir jaustis.

– Ką rodo aukštakulniai, raudonos lūpos, sijonai?

– Prieš kelias dienas skaičiau Undinės Radzevičiūtės knygą „Frankburgas“. Joje viena iš biure esančių merginų apibūdinama kaip moteris atvira krūtine. Suprantu, kad tai reiškia didelę iškirptę. Knygoje pastebima, kad moteris ieško savęs.

Manau, kad ieškanti savęs moteris siunčia signalus apie savo moteriškumą. Jei jis rodomas intensyviai, arba moteris yra vieniša ir jai reikia partnerio, arba ji nesijaučia pakankamai moteriška ir jai reikia išorinių atributų, kad tai sustiprintų. Aukštakulniai, trumpi sijonai yra gerai, bet tik tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Kodėl bankuose dirbančios moterys dėvi vienodas uniformas? Tam, kad neblaškytų ir neprovokuotų klientų.

– Ar moteris pati provokuoja? Gal kitas žmogus tai išsigalvoja?

– Tai, ko nėra, įžvelgti labai sunku. Jei moteris apsirengusi kostiumėlį, kažką įžvelgti sunku. Jei sėdi su didele iškirpte, kur kryps vyrų akys? Į iškirptę. Tai, kad drabužiai turi įtakos ir mums, ir kitiems, patvirtino vienas eksperimentas.

Jo metu dviem žmonių grupėms buvo duoti balti chalatai. Vienai grupei pasakyta, kad tai gydytojų chalatai, kitai – kad tai menininkų chalatai, apsaugantys nuo išsipurvinimo. Buvo atliekamos užduotys ir fiksuojama, kaip viskas daroma. Paaiškėjo, kad dalyviai, dėvėję neva gydytojų chalatus, užduotis atliko kruopščiau ir atsakingiau.

Mes turime savo vidines nuostatas, kurios susiformuoja gana anksti. Žmonėms priskiriame tam tikras savybes pagal tai, kaip jie atrodo. Jei žmogus apsirengęs tvarkingai, galvosime apie jį vienaip. Jei netvarkingai – manysime, kad su juo kažkas negerai.

Kartais žmonės, linkę į depresiją, atitinkamai rengiasi, jų apranga labiau apleista. Tai reiškia, kad jie nesirūpina apranga. Jų būsena tokia, kad apie daugybę įprastų dalykų negalvojama. Tad ir apranga gali būti ne iki galo išlyginta, netvarkinga ar nešvari. Jei žmogus pasinėręs į apatiją, jam tai nerūpi.

– Ką reiškia spalvos?

– Psichologijoje naudojamas Maxo Luscherio spalvų ir atspalvių testas. Kiekviena spalva atspindi tam tikrą žmogaus būseną ir yra susijusi su tuo, kaip žmogus jaučiasi. Pavyzdžiui, raudona spalva – aktyvumo, pakankamai energinga spalva. Taigi raudona suknelė dažniausiai susijusi su seksualumu, gyvybe, aktyvumu, agresyvumu.

– Kodėl mūsų visuomenė tokia pilka?

– Aiškinčiau tai kultūriniais dalykais. Turbūt sovietinio laikotarpio karta labai suvaržyta, tarsi negali sau leisti būti laisva, šviesi. Labai gaila, kad taip yra. Manau, kad šviesios spalvos labai svarbios ir jos visiškai nepriklauso nuo amžiaus. Jei vidutinio ar vyresnio amžiaus žmogus gerai jaučiasi, labai svarbu ir rinktis šviesias spalvas. Mane labai stebina ir piktina, kad darbe ar ieškant darbo nuvertinami 50-mečiai. Juk žmonės, kuriems apie 50 metų, yra patys geriausi darbuotojai – lojalūs, išmintingi ir pan. Be to, jų vaikai jau užaugę, tad tada – pats geriausias laikas džiaugtis gyvenimu, gerai jaustis, gerai atrodyti, skirti sau dėmesio.

– Kaip turi atrodyti moters nagai?

– Nėra vienos taisyklės. Ryte lakuotis nagus viena spalva, o vakare – kita yra per didelė prabanga, net laiko tiek negalime skirti. Paauglė, ryškiai ir spalvingai besilakuojanti nagus, mane žavi – tai drąsa būti kitokiai, išsiskirti. Prisimenu savo mokyklos laikus, kai buvo negalima auskarų įsiverti, reikėjo dėvėti tik uniformas, kai išskirtinumas buvo labai niveliuojamas, o dabar paaugliai tikrai turi daug galimybių ir galime tik džiaugtis, kad jie eksperimentuoja.

– Kaip atrasti harmoniją tarp būsenos ir išvaizdos?

– Manau, kad svarbiausia nesikoncentruoti į išorę, į tai, kas tuo metu madinga. Reikia paklausti savęs, ko aš norėčiau, kas man būtų patogu (ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai), kur gerai jausčiausi, kaip save matyčiau. Jei bijome kažką keisti, eksperimentuoti, reikėtų savęs paklausti, kodėl aš jaučiuosi nesaugiai, kad nenoriu išeiti iš ten, kur esu. Taigi pagrindas – jausmas, ko aš noriu, kas man tinka ir kas netinka.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jo jo

Jo jo portretas
Klausikit žideliu prapogandos greičiau i kapines pateksit

na

na portretas
tos jaunos panos kurios didinasi...geriau išsioperuotų smegenis.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių