- Agnė Kairiūnaitė, LRT Radijo laida „Čia ir dabar“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
– Ar sporto klubų lankytojai taip pat siekia susigrąžinti vyriškumą?
– Rūpinimasis savo kūnu rekomenduotinas visiems. Tačiau kai krypstama į kraštutinumus ir rūpinimasis savo kūnu tampa pagrindiniu tikslu, reikia susimąstyti apie savivertę. Tarp kūno ir emocinės pusės turi būti pusiausvyra. Reikia ne tik atrodyti vyriškai, bet ir jaustis.
– Ką rodo aukštakulniai, raudonos lūpos, sijonai?
– Prieš kelias dienas skaičiau Undinės Radzevičiūtės knygą „Frankburgas“. Joje viena iš biure esančių merginų apibūdinama kaip moteris atvira krūtine. Suprantu, kad tai reiškia didelę iškirptę. Knygoje pastebima, kad moteris ieško savęs.
Manau, kad ieškanti savęs moteris siunčia signalus apie savo moteriškumą. Jei jis rodomas intensyviai, arba moteris yra vieniša ir jai reikia partnerio, arba ji nesijaučia pakankamai moteriška ir jai reikia išorinių atributų, kad tai sustiprintų. Aukštakulniai, trumpi sijonai yra gerai, bet tik tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Kodėl bankuose dirbančios moterys dėvi vienodas uniformas? Tam, kad neblaškytų ir neprovokuotų klientų.
– Ar moteris pati provokuoja? Gal kitas žmogus tai išsigalvoja?
– Tai, ko nėra, įžvelgti labai sunku. Jei moteris apsirengusi kostiumėlį, kažką įžvelgti sunku. Jei sėdi su didele iškirpte, kur kryps vyrų akys? Į iškirptę. Tai, kad drabužiai turi įtakos ir mums, ir kitiems, patvirtino vienas eksperimentas.
Jo metu dviem žmonių grupėms buvo duoti balti chalatai. Vienai grupei pasakyta, kad tai gydytojų chalatai, kitai – kad tai menininkų chalatai, apsaugantys nuo išsipurvinimo. Buvo atliekamos užduotys ir fiksuojama, kaip viskas daroma. Paaiškėjo, kad dalyviai, dėvėję neva gydytojų chalatus, užduotis atliko kruopščiau ir atsakingiau.
Mes turime savo vidines nuostatas, kurios susiformuoja gana anksti. Žmonėms priskiriame tam tikras savybes pagal tai, kaip jie atrodo. Jei žmogus apsirengęs tvarkingai, galvosime apie jį vienaip. Jei netvarkingai – manysime, kad su juo kažkas negerai.
Kartais žmonės, linkę į depresiją, atitinkamai rengiasi, jų apranga labiau apleista. Tai reiškia, kad jie nesirūpina apranga. Jų būsena tokia, kad apie daugybę įprastų dalykų negalvojama. Tad ir apranga gali būti ne iki galo išlyginta, netvarkinga ar nešvari. Jei žmogus pasinėręs į apatiją, jam tai nerūpi.
– Ką reiškia spalvos?
– Psichologijoje naudojamas Maxo Luscherio spalvų ir atspalvių testas. Kiekviena spalva atspindi tam tikrą žmogaus būseną ir yra susijusi su tuo, kaip žmogus jaučiasi. Pavyzdžiui, raudona spalva – aktyvumo, pakankamai energinga spalva. Taigi raudona suknelė dažniausiai susijusi su seksualumu, gyvybe, aktyvumu, agresyvumu.
– Kodėl mūsų visuomenė tokia pilka?
– Aiškinčiau tai kultūriniais dalykais. Turbūt sovietinio laikotarpio karta labai suvaržyta, tarsi negali sau leisti būti laisva, šviesi. Labai gaila, kad taip yra. Manau, kad šviesios spalvos labai svarbios ir jos visiškai nepriklauso nuo amžiaus. Jei vidutinio ar vyresnio amžiaus žmogus gerai jaučiasi, labai svarbu ir rinktis šviesias spalvas. Mane labai stebina ir piktina, kad darbe ar ieškant darbo nuvertinami 50-mečiai. Juk žmonės, kuriems apie 50 metų, yra patys geriausi darbuotojai – lojalūs, išmintingi ir pan. Be to, jų vaikai jau užaugę, tad tada – pats geriausias laikas džiaugtis gyvenimu, gerai jaustis, gerai atrodyti, skirti sau dėmesio.
– Kaip turi atrodyti moters nagai?
– Nėra vienos taisyklės. Ryte lakuotis nagus viena spalva, o vakare – kita yra per didelė prabanga, net laiko tiek negalime skirti. Paauglė, ryškiai ir spalvingai besilakuojanti nagus, mane žavi – tai drąsa būti kitokiai, išsiskirti. Prisimenu savo mokyklos laikus, kai buvo negalima auskarų įsiverti, reikėjo dėvėti tik uniformas, kai išskirtinumas buvo labai niveliuojamas, o dabar paaugliai tikrai turi daug galimybių ir galime tik džiaugtis, kad jie eksperimentuoja.
– Kaip atrasti harmoniją tarp būsenos ir išvaizdos?
– Manau, kad svarbiausia nesikoncentruoti į išorę, į tai, kas tuo metu madinga. Reikia paklausti savęs, ko aš norėčiau, kas man būtų patogu (ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai), kur gerai jausčiausi, kaip save matyčiau. Jei bijome kažką keisti, eksperimentuoti, reikėtų savęs paklausti, kodėl aš jaučiuosi nesaugiai, kad nenoriu išeiti iš ten, kur esu. Taigi pagrindas – jausmas, ko aš noriu, kas man tinka ir kas netinka.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja36
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...