- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Terminas „žmogiškieji ištekliai“ gali signalizuoti, kad organizacija į savo darbuotojus žiūri kaip į greitai pakeičiamą darbo jėgą, tačiau tai daugeliu atvejų priklauso nuo vadovo, kuris turi parodyti, kad darbuotojas jam rūpi ne vien dėl darbo rezultatų, sako psichologai.
Anot Eltos kalbinto psichologo Viktoro Keturakio, „žmogiškųjų išteklių“ sąvoka gali suformuoti nuostatą, kad su šiais „ištekliais“ dirbama kaip su daiktais.
„Tai gali suformuoti nuostatą tų, kurie tvarkosi su ištekliais, ir tada atitinkamai žmonės per įvairias priemones pajaučia, kad jiems tai nebūtinai priimtina. Jie gali norėti būti daugiau nei ištekliai bei rūpėti organizacijai kaip žmonės“, – sakė V. Keturakis.
Paklaustas, kaip organizacija turėtų elgtis, kad „žmogiškųjų išteklių“ sąvoka neįgytų neigiamos reikšmės, V. Keturakis sakė, kad vadovams turėtų rūpėti, kaip žmonės jaučiasi ne tik dėl to, kad jie gerai dirbo, bet ir dėl to, kad jie žmonės, su kuriais bendradarbiaujama.
„(Vadovai, – ELTA) turėtų atlikti ne tik procedūras, bet ir savo nusistatymą keisti, rūpintis tais žmonėmis, kalbėtis su jais ne tik dėl to, kad yra tokia tvarka, bet dėl to, kad jam įdomu, kokie žmonės pas jį dirba“, – svarstė psichologas.
Vis dėlto psichologas sakė nedrįstantis duoti vertinimo, kad darbo rinkoje įsitvirtinusi sąvoka atnešė vien neigiamus pokyčius.
„Su „žmogiškųjų išteklių“ sąvoka buvo praplėsta valdymo praktika ir tai yra, manau, teigiamas dalykas, o tai, kad jis turi neigiamą pusę, nenuvertina teigiamų dalykų“, – sakė V. Keturakis.
Jo teigimu, tokia sąvoka yra gera, kai bandoma suvaldyti rizikas, nes verslui labai svarbu tai padaryti, tačiau yra neigiama, kai norima atskleisti darbuotojų potencialą, kūrybiškumą.
Pixabay nuotr.
„Šiais laikais svarbu ne tik rizikos, bet ir inovacijos, tai verslas pradeda konkuruoti ne tik mažindamas riziką, bet ir inovuodamas, kurdamas naujus sprendimus, variantus. Tada žmogiškųjų išteklių sąvoka valdo rizikas ir įrėmina tam tikra prasme žmogų, apriboja verslo kūrybiškumą“, – kalbėjo psichologas.
Paklaustas, ar žino konkrečių didelių organizacijų pavyzdžių, kur žmogiškųjų išteklių sąvoka būtų išnaudojama tinkamai, V. Keturakis sakė tikrai žinantis tokių pavyzdžių.
„Žinau, kad yra vertybių ambasadoriai, žmonės kalbasi, kas jiems rūpi, jie turi įvairius projektus, kuriuose dalyvaujama ne tik tam, kad pagerėtų darbo rezultatas, bet ir tam, kad žmonės jaustųsi, jog bendradarbiauja su žmonėmis, o ne tik kuria produktą“, – sakė jis.
Tuo metu psichologė Ugnė Juodytė sakė, kad toks terminas gali parodyti organizacijos požiūrį, kas organizacijai yra žmogus, kaip jie į jį žiūri – ar kaip į resursą, ar kaip į žmogų plačiąja prasme.
„Nenoriu pasakyti, kad viena ar kita yra blogai, darbdavys samdo žmogų kaip tam tikrą išteklių, bet reikia žiūrėti, kaip su tuo ištekliumi yra elgiamasi – ar kaip su žmogumi, asmenybe, kuri gali kurti ir kuria vertę organizacijai, ar kaip tik yra išnaudojimo santykiai“, – kalbėjo U. Juodytė.
Vis dėlto psichologė patarė, kad nereikėtų tiesmukai nuspręsti, kad pareigų pavadinimas gali nulemti situaciją.
„Nedėčiau antspaudo taip drąsiai, nes yra tekę susidurti ir su vienokiomis, ir su kitokiomis organizacijomis“, – sakė U. Juodytė.
Paklausta, ar didelėse organizacijose įmanoma į darbuotojus žiūrėti ne kaip į resursus, o kaip į asmenybes, U. Juodytė sakė, kad tokių atvejų tikrai yra.
„Tikrai žinau tokių pavyzdžių, kur labai klausomasi darbuotojo ir norima suprasti, ko jam reikia, kuriamos įvairios erdvės, kad žmonės galėtų atsiskleisti, kad nesijaustų kaip fabrike“, – teigė U. Juodytė.
Primenama, kad gegužės pabaigoje Vidaus reikalų ministerija (VRM) pristatė migracijos ataskaitą, kurioje teigiama, kad, kaip ir ankstesniais metais, Lietuvą dėl emigracijos proceso daugiausiai paliko darbingo amžiaus žmonių, o tai lėmė ne vien ekonominės gerovės paieška, bet kompleksinės priežastys, dažniausiai susijusios su oriu gyvenimu ir darbo santykiais.
Remiantis 2017 metais vykdytų apklausų duomenimis, jaunimo požiūris į emigraciją yra pozityvus, ir nemaža dalis dar besimokančių jau mąsto apie galimybę emigruoti.
Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EBPO) ekspertas Jonathanas Chaloffas yra atkreipęs dėmesį, kad atmosfera Lietuvos darbovietėse neskatina emigrantų ir grįžti. Pasak jo, daugelyje šalių paprastai į užsienyje dirbusius darbuotojus žvelgiama kaip į turinčius pridėtinės vertės, o Lietuvoje darbdaviai į darbuotojus, dirbusius užsienyje, žiūri įtariai. Jo teigimu, tą rodo ir EBPO atlikti tyrimai.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praeitais metais iš Lietuvos emigravo 47,9 tūkst. gyventojų. 2016 metais šis skaičius siekė 50,3 tūkstančio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...
-
Veidotyrininkei vyrai siunčia būsimų žmonų nuotraukas: jie klausia, ar dera4
Pro veidotyrininkės, kūno elgsenos specialistės ir vaikų bei suaugusiųjų karjeros konsultantės Lauros Šukienės akis neprasprūsta niekas. Vos pažvelgusi į nepažįstamą žmogų, moteris esą gali iškloti net ir pačias pikantišk...
-
Auga lietuvių nerimas: iš proto labiausiai veda nežinomybė?
Naujausių apklausų duomenimis. dabar lietuviai nerimauja taip, kaip Ukrainos karo pradžioje. Nerimą dėl saugumo jaučia kas antras gyventojas. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Vilniaus universiteto (VU) klinikine psichologe Austėja Domarkaite. ...