- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Santykiai poroje lyg šokis. Šiek tiek į priekį, šiek tiek atgal, priartėjame ir tuomet atsitraukiame. Tai yra menas, reikia mokėti pajausti, kada reikia pabūti kartu, o kada – atskirai, vienas kitu nepersisotinti, kad alkis ir meilė vienas kitam išliktų“, – sako psichologas dr. Marius Daugelavičius.
Ekspertas santykius palygino su maistu: „Jeigu valgysi patį skaniausią patiekalą tris kartus per dieną visą mėnesį, vargu ar jis išliks toks mėgstamas. Kas yra gerai, turi būti saikinga ir subalansuota, kaip ir santykiai bei buvimas kartu. Kartais reikia ir skirti laiko saviugdai ar asmeniniams pomėgiams, susitikimams su draugais ar paprastiems pasivaikščiojimams“, – sako psichologas.
Kiek laiko pora turi praleisti kartu, o kiek atskirai, individualus atvejis. Pasak M. Daugelavičiaus, kiekvienos poros santykiai unikalūs ir sunku surasti apibendrinimų – vieniems pakanka ir valandos per dieną išlaikyti bei puoselėti emociškai stiprius santykius, o kitiems ir trijų valandų nepakanka, kad meilės ryšys būtų stiprus.
Ar meilei trukdo ekranai?
M. Daugelavičius dabartinius laikus palygino su prieš 30 metų egzistavusia sovietine santvarka. „Tuomet buvo vienas televizorius, vakarienės panašios, nebuvo jokio pasirinkimo. Sakoma, kad ir skyrybų tuomet buvo mažiau, nes beveik nebuvo variantų, kur eiti išsiskyrus, o dar sulauksi visuomenės pasmerkimo. Sutuoktiniai turėjo daug pragmatiškų priežasčių, kodėl nereikia skirtis. O dabar kiekvienas gali rinktis taip, kaip nori. Būti vienam ar sukurti šeimą, o gyvenant kartu rinktis kokį nori televizijos turinį ir būti nepriklausomam“, – pastebi psichologas.
Pasak M. Daugelavičiaus, esmė yra santykiai, kuriuos reikia nuolat auginti bendravimu, dalijimusi emocijomis, išgyvenimais, o tuomet ir technologijų panaudojimas lieka antrame plane.
Normalu, jeigu partneriai kartu praleidžia, pavyzdžiui, po tris keturias valandas kasdien, bendrauja, dalijasi įspūdžiais, o kokį pusvalandį ar valandą skiria savo individualiems pomėgiams.
„Svarbu, kad mes emociškai vienas kitą įsileistume į vidų, augtume bendromis patirtimis. Normalu, jeigu partneriai kartu praleidžia, pavyzdžiui, po tris keturias valandas kasdien, bendrauja, dalijasi įspūdžiais, o kokį pusvalandį ar valandą skiria savo individualiems pomėgiams – naujienoms ar TV turiniui telefono ekrane. Pabūti savo pasaulyje, kad ir naršant telefone, yra gerai, tačiau svarbu sugrįžti ir dalintis savo atradimais, patirtimis su antrąja puse“, – pataria psichologas.
Kas padeda santykiams?
M. Daugelavičius pripažįsta, kad į jį dažnai kreipiasi poros, kurios pastebi praleidžiančios per mažai laiko kartu ir jų emocinis ryšys yra sutrūkinėjęs.
„Jeigu žmonės yra kartu, tai dar nereiškia, kad juos sieja stiprus emocinis ryšys. Panašiai kaip ir su bendradarbiais – jeigu daugelį metų sėdite tame pačiame kabinete, nereiškia, kad jūsų su kolegomis ryšys stiprus. Jeigu bendraujame tik paviršutiniškai, mūsų nesieja bendri pomėgiai ar patirtys, fizinis buvimas kartu neretai nesukuria jokio ryšio“, – sako žinomas psichologas.
Jis nemato problemos, jeigu poros apsigyvena kartu, bet miega atskiruose miegamuosiuose ar atskirose lovose – tai jų pasirinkimas ir tai tikrai nereiškia, kad jų santykiai pasmerkti skyryboms. Kai kuriose tautose, pavyzdžiui, žydų, miegoti atskirose lovose yra normali praktika.
„Būna, kad žmonės blogai išsimiega vienas šalia kito. Vienas knarkia, juda, o kitas jautriai miega ir jam tai trukdo, nes partneris blaškosi per miegus. Tokiu atveju gali miegoti atskirai, kodėl reikia kankintis. O jeigu nenori lytinių santykių ar nebenori būti vienas šalia kito – tuomet jau reikia ieškoti priežasties. Aišku, būna racionalių motyvų, bet tai gali būti ir santykių atšalimo požymis“, – įvairius atvejus apžvelgia psichologas.
M. Daugelavičiaus nuomone, porai rekomenduojami bendri pomėgiai, nes tai suartina žmones ir padeda santykiams. Tačiau ne mažiau svarbu, kad kiekvienas žmogus turėtų ir asmeninę teritoriją, pasiilgtų savo antrosios pusės, turėtų, kuo pasidalinti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti18
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...