- Rasa Pietarienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Konfliktai – mūsų kasdienos dalis. Norime ar ne, susitikimas su kitu žmogumi kelia emocijas: džiaugsmą, liūdesį, susierzinimą, pyktį, ramumą, nerimą ir kt. Siekiame ir dažniausiai žinome, kaip būti kartu, kai susitikimas yra džiaugsmingas ar ramus. Pasimetame, kuomet jis nuspalvintas liūdesio, susierzinimo ar pykčio. Šios nemalonios emocijos mums praneša apie tai, kad susidūrė mūsų žmogiški interesai, kad nesupratome vienas kito kalbos, veiksmų, priskyrėme vienas kitam tyčinį nusiteikimą kenkti. Konfliktas gimsta iš susidūrimo. Susiduria mūsų norai, pažiūros, vertybės. Konfliktas gali tapti galimybe kurti arba griauti. Kaip spręsti konfliktus?
Yra išskirti penki konfliktų sprendimo būdai: vengimas, konkuravimas, prisitaikymas, kompromisas ir bendradarbiavimas. Nė vienas iš jų nėra tik geras arba tik blogas, juos visus taikome norėdami išspręsti konfliktus.
Kaip pasirenkame būdą? Pirmoji mokykla, kurioje mokėmės kaip elgtis, kai susiduria norai ar vertybės, buvo tėvų namai. Ten matėme tėvus, sprendžiančius įvairius gyvenimo klausimus, matėme ir jų konfliktus. Ar jie garsiai ginčydavosi, ar ilgam tylėdami užsidarydavo skirtinguose kambariuose, ar vienas iš jų stengdavosi pirmas susitaikyti ir nuraminti kitą – visa tai mūsų atmintyje liko kaip siekiai iš konflikto sugrįžti į taikesnį bendravimą. Dėl labai asmeninės patirties vienus konfliktų sprendimo būdus renkamės dažniau nei kitus. Kai siekiame pabėgti nuo aktyvaus požiūrių aiškinimosi ir tuo pačiu nenorime patirti daug pykčio, nusivylimo, susierzinimo, renkamės vengti ar prisitaikyti. Remdamiesi ankstesne patirtimi, galvojame, kad mums nepavyks konflikto išspręsti konstruktyviai ginče, kad ginčysimės ilgai, nevaisingai ir po to kuriam laikui liksime su kartėliu, kad kitas konflikto dalyvis mūsų nesuprato. Išorinė ramybė, kurią atneša atviro konflikto vengimas atrodo svarbesnė nei patiriami nemalonūs jausmai. Galime išvengti atviro susidūrimo, tačiau neišvengsime nemalonių emocijų. Vengimas tampa tinkamas konfliktui spręsti, kai situacija, kurioje esame, yra nepalanki kitiems konfliktų sprendimo būdams: neturime laiko, žinome, kad atviras konfliktas labai pakenks santykiams. Ilgą laiką vengti ir neieškoti išeičių pasidaro neįmanoma esant ilgalaikiams santykiams. Ir nesvarbu, ar tai santykiai darbe, ar namuose. Tenka ieškoti kitų būdų. Kitas konfliktų sprendimo būdas – prisitaikymas – yra vertingas, kai vienas konflikto dalyvis turi specifinių žinių, kaip elgtis toje situacijoje ir imasi ryžtingų veiksmų, kad greitai priimtų sprendimą. Kiti toje situacijoje prisitaiko. O nevertingas šis būdas tuomet, kai prisitaikome prie kitų žmonių todėl, kad bijome išsakyti savo nuomonę, bijome rodyti save santykiuose. Konkurencijos būdu sprendžiame konfliktus siekdami laimėti, dažnai neatsižvelgdami į tai, kas bus po to: liksime su savo laimėjimu vieni ar įsivelsime į ilgalaikę kovą. Konkurencijos, kaip konflikto sprendimo būdo, pavyzdys gali būti taip vadinamos konfliktiškos skyrybos. Ilgalaikiai skyrybų procesai teismuose parodo, kad sutuoktiniai, nutraukdami santuoką, pasirinko kovą dar nežinodami, kad joje negali būti laimėtojų. Dažniausiai pralaimi abu. Pralaimi, nes ilga kova, lydima stiprių, nemalonių jausmų, įtraukė ir tarsi nubraukė viską, kas buvo gražaus santuokoje. Įtraukė taip, kad nuo stiprių tėvų konfliktų kenčia vaikai. Kai apsisprendžiame, kad santykiai mums svarbu ir norime juos vystyti ar gražiai pabaigti, dažniau renkamės kompromisus ar bendradarbiavimą. Bendradarbiavime reikia mokėti išklausyti ir išgirsti kitą, pasakyti savo nuomonę, ieškoti bendrų sąlyčio taškų. Išklausymas, ramus nuomonės reiškimas, supratimas, kas kitam svarbu – tai įgūdžiai, kurių galime išmokti. Ir nesvarbu, kokio amžiaus esame.
Stiprios emocijos yra blogas patarėjas konflikto sprendime. Pasirinkti geriausią konflikto sprendimo būdą esamai situacijai galėsime, jei nuraminsime savo stiprias, nemalonias emocijas: susierzinimą, pyktį, įniršį. Dauguma žmonių atranda, kaip nuraminti jas: trumpam nukreipia dėmesį į kvėpavimą, pagalvoja apie ką nors malonaus, mintyse skaičiuoja nuo 10 iki 0 ir t. t. Šiek tiek nurimę, pradėsime galvoti ne tik apie tai, kaip spręsti konfliktą, bet ir apie sprendimo pasekmes. O kilusį pyktį, susierzinimą galime išreikšti pasakydami, kaip jaučiamės arba sakydami, kas mums nepatinka kito žmogaus elgesyje ir pasiūlydami, ką jis galėtų pakeisti. Pereidami nuo stipriai emocingo reagavimo konflikte į ramesnį, atrasime, kad konfliktai gali kurti santykius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja36
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...