- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiais laikais senjorai drąsiai vairuoja, bet interneto iki šiol baidosi. Vyresnio amžiaus žmonėms informacinės technologijos nėra organiška gyvenimo dalis, kaip su internetu namuose jau gimusiems vaikams.
Kad juos pasivytų ir suteiktų geresnę mokymosi kokybę, mokytojai iš įvairių Lietuvos miestų jau pusę dešimtmečio savo skaitmenines kompetencijas kelia projekte „Samsung Mokykla ateičiai“. Tačiau suprasti IT naudinga ne tik mokytojams, o Lietuvos psichologų sąjungos narė psichologė Alina Martinkutė-Vorobej teigia, kad jeigu IT žmogui atrodys aktualu ir prasminga, bet kokio amžiaus asmuo ras būdų, kaip jas prisijaukinti.
„Motyvai rinktis arba nesirinkti IT kasdienai ar darbui yra labai skirtingi. Mokymasis, nesvarbu, ar IT, ar kalbų, ar kokių kitų įgūdžių, dažnai yra susijęs su turimomis nuostatomis apie mokymosi procesą. Senjorai gali baimintis ne tiek pačių technologijų, kiek mokymosi eigos, kuri gali sukelti neigiamas asociacijas iš praeities: nuvertinimą, bausmes už nesėkmę, mokymo turinio sąryšio su realybe nebuvimą, nepasitikėjimo savimi ir savo gebėjimais jausmą. Nuostatos apie mokymosi procesą formuojasi mokykloje – jei asmuo iš mokyklos išsineša nuoskaudas, nusivylimą savimi ir mokytojais, baimes, natūralu, kad šie neigiami patyrimai gali trukdyti grįžti prie mokymosi veiklų vėlesniame amžiuje“, – sako švietimo srityje dirbanti psichologė.
A. Martinkutė-Vorobej pabrėžia, kad žmonės bijo to, ko nepažįsta ir nežino, todėl nežinomų dalykų labai natūraliai, kone automatiškai, dauguma mūsų esame linkę vengti. Pavyzdžiui, atrasdami sau daug racionalių paaiškinimų, kodėl mums vieno ar kito nepažįstamo dalyko nereikia.
Vakaruose žmonės mokosi visą gyvenimą
Pasak specialistės, žmogaus norui mokytis naudotis šiuolaikinėmis technologijomis įtaką daro asmeninės charakterio savybės ir aplinka. Tai gali būti ir noras neatsilikti nuo šiuolaikinio gyvenimo ritmo bei domėtis naujovėmis. Tačiau psichologė pabrėžia, kad požiūris į mokymąsi Lietuvoje skiriasi nuo Vakarų Europos valstybių.
„Norėti bei mokėti naudotis technologijomis reiškia būti pasiryžusiam mokytis visą gyvenimą, nes technologijos keičiasi ypatingai greitai. Žmonės, kurie apskritai visose srityse yra labiau adaptyvūs, lankstūs, kūrybingi, smalsūs yra labiau linkę naudotis technologijomis ir nuolatos atnaujinti žinias – nepriklausomai nuo amžiaus. Apskritai, senesnėse Vakarų Europos demokratijose procentas žmonių, kurie mokosi visą gyvenimą, yra didelis. Deja, Lietuva tokių besimokančiųjų gausa pasigirti negali – mes turime vieną mažiausių Europoje besimokančiųjų visą gyvenimą skaičių. Tai gali reikšti, kad mūsų valstybėje nėra susiformavusi gili nuostata apie mokymosi tęstinumo svarbą. Situacija keičiasi, vis daugiau žmonių atranda nuolatinio mokymosi džiaugsmą, mokymosi visą gyvenimą lyderiais bei įkvėpėjais tampa tie žmonės, kurie jaučia naujų iššūkių poreikį, mato prasmę tobulėti ir augti. Vyresnis žmogus, kuris renkasi pelnytą poilsį ir mieliau atsitraukia nuo profesinės veiklos, socialinių santykių, renkasi daugiau laiko leisti su šeima ar draugais, tikėtina, mažiau naudosis technologijomis, nebent jos atliks konkrečias žmogui reikalingas funkcijas ir padės išspręsti konkrečius kasdienos sunkumus“, – kalba švietimo srityje dirbanti psichologė.
Svarbiausia – vidinis noras mokytis
Pasak psichologės, svarbu ir pozityvūs pavyzdžiai – aplinkiniai žmonės mokymosi procesą gali paspartinti ar palengvinti, tačiau svarbiausia yra vidinis žmogaus noras ir poreikis naudotis technologijomis.
„Jei žmogus renkasi mokytis IT tik dėl to, kad kažkas kitas moka ar ragina, bet pats nemato didelės prasmės mokytis – greičiausiai tokio žmogaus „užsidegimas“ greitai išblės. Išorinės paskatos – įkvepiantys kitų žmonių pavyzdžiai, palaikymas, padrąsinimas – nėra tokie stiprūs motyvatoriai kaip vidinis nusiteikimas ir savo poreikio naudoti IT įsisąmoninimas. Tačiau tam tikrose situacijose asmeniniai kitų žmonių pavydžiai gali padėti atrasti savo poreikį, sumažinti turimas baimes dėl galimų nesėkmių bei palydėti mokymosi link“, – teigia psichologė.
Specialistė sako, kad vyresnio amžiaus žmonėms barjerus perlipti padėtų supratimas, kaip konkrečiai technologijos gali palengvinti ir praturtinti jų gyvenimus. Taip pat skatinama nepamiršti, kad žmogus pats turėtų nuspręsti, kas jam yra svarbu ir aktualu.
Artimiesiems, norintiems padėti ir paskatinti savo tėvus ar senelius prisijaukinti technologjjas, svarbu reaguoti į jų galimas baimes ir nerimą dėl sudėtingo mokymosi proceso. Skaitmeninių kompetencijų įgijimas turėtų tapti mažų atradimų džiaugsmu ir padėti išmokti palengvinti savo kasdienybę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja36
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...