- Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl blogų naujienų gausos daugėja streso hormonų, žmonės jaučiasi nesaugūs, orientuojasi ne į problemų sprendimus, o kaltų paieškas. Taip LRT RADIJUI sako psichologė, lektorė Irma Čekauskienė. Anot jos, jei žiniasklaidoje padaugėtų pozityvių žinių, žmonės žinotų, kad neapsinuodys neigiama informacija, pagerėtų net jų sveikata.
– Kokią idėją Lietuvai siūlote?
– Mano idėja – žiniasklaidoje padidinti pozityvių žinių kiekį. Tai galėtų būti laida, skirta tik pozityvioms žinioms, portalas arba laikraštis, ar bent vienas puslapis laikraštyje. Tokias žinias pavadinčiau saugiomis žiniomis, nes, norėdamas pasižiūrėti laidą ar paskaityti, žmogus galėtų jaustis saugiai ir žinoti, kad neapsinuodys neigiama informacija.
Norėčiau, kad žiniose būtų rodoma daugiau įkvepiančių istorijų. Tai skatintų pozityvumą ir parodytų, kad Lietuvoje gyventi gera, verta čia likti, kurti verslą ir pan.
– Ko pasiektume, jei jūsų idėja būtų įgyvendinta?
– Esu psichologė, tad man tenka konsultuoti ir vesti įvairius mokymus. Pastebėjau, kad žmonėms labai trūksta pozityvumo. Vienas populiariausių mano seminarų – pozityvaus mąstymo lavinimas. Domėjausi įvairiais tyrimais ir jie parodė, kad jei žmogus gauna daug neigiamos informacijos, gali sustiprėti depresija, jis gali priimti neprotingus sprendimus.
Tyrimai parodė, kad jei žmogus gauna daug neigiamos informacijos, gali sustiprėti depresija, jis gali priimti neprotingus sprendimus.
Dėl blogų naujienų daugėja streso hormonų. Žmonės, išgirdę blogų naujienų, jaučiasi nesaugūs ir bijo leisti pinigus, todėl sumažėja vartojimas. Manau, kad jei būtų daugiau pozityvių žinių, sumažėtų nesaugumo, labiau orientuotumėmės ne į problemas ar kaltų paieškas, o į sprendimus. Atsirastų įkvėpimo, iniciatyvų, netgi pagerėtų sveikata.
– Ar žmogus turi poreikį gauti pozityvias ar negatyvias žinias?
– Manau, kad žmonėms svarbesnės teigiamos naujienos. Kuo didesne empatija žmogus pasižymi, tuo sunkiau jam toleruoti neigiamas žinias. Kodėl žmonės vis tiek žiūri neigiamas žinias? Visgi baimė yra stipresnė emocija ir labiau motyvuoja nei laimės jausmas.
Todėl, susidūrę su neigiama informacija, atkreipiame į ją dėmesį, nes veikia savisauga. Tačiau vis tiek žmonės linkę į pozityvias žinias. Dabar populiarėja psichologinis metodas – informacinis apsivalymas. Jo metu žmonės kokiai savaitei atsijungia nuo žinių arba renkasi tik pozityvias.
– Ar šis metodas susijęs su negatyvumo kiekiu?
– Veikia ir tai. Vyrauja itin dideli informacijos srautai, neigiamos žinios laimi santykiu 1:17. Tai beprotiškai didelis krūvis smegenims ir nervų sistemai.
– Ar manote, kad realu įgyvendinti jūsų idėją?
– Be abejo. Trukdyti gali nebent įsitikinimai. Tačiau jei žiniasklaidos atstovai galvos, kad lengviau parduoti neigiamas žinias, toli nenueisime. Tyrimai taip pat rodo, kad žiniasklaida daro įtaką poreikiui. Todėl jei bus dalijamasi teigiamomis žiniomis, žmonės prie to pripras ir patys norės dar daugiau pozityvių žinių. Taigi manau, kad viskas įmanoma.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti9
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai19
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...