- Agnė Kairiūnaitė, LRT Radijo laida „Čia ir dabar“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nėštumo metu fiziologija laimi prieš psichologiją – moteris pajunta besikeičiantį kūną ir tai sustiprina mirtingumo suvokimą. Taip LRT RADIJUI sako psichologė psichoterapeutė Agnė Matulaitė. Disertacijos „Kai „tavo kūnas tiesiog išprotėja“: įkūnytas nėštumo patyrimas“ autorės teigimu, labiausiai besilaukiančias moteris šiurpina savęs kontrolės praradimas – užmiegama viduryje dienos, oda įgyja keistą spalvą, viskas tarsi ima slysti iš rankų.
– Kodėl dėmesį į savo kūną sutelkiame tik tada, kai su juo kas nors negerai?
– Jei mes sėdime patogiai, mūsų niekas nedirgina. Jei nepatogiai, po kurio laiko atrodo, kad kažkas vyksta, pradedame reaguoti labiau. Panašiai ir su automobiliu – apie jį negalvojama tol, kol nesustoja, nenuleidžia padangos ar pan. Tipiškas žmogus apie kūną daug negalvoja. Kartais mes netgi pražiopsome tas pamokas, kurias iš kūno galėtumėme išmokti, jei kreiptume į jį dėmesį. Tačiau ne visi taip daro. Kai kurie žmonės įkyriai ir nuolatos žiūri į savo kūną, tai jau hipochondriška asmenybė.
– Kuo nėštumo procesas ir kūno pokyčiai jo metu aktualūs psichologiškai? Kuo tai svarbu psichologijai kaip tyrimo objektas?
– Pastebėjau, kad tokiems moteriškiems dalykams psichologija skiria per mažai dėmesio. Net Sigmundas Freudas ar Alfredas Adleris užsiiminėjo, galima sakyti, vyriška psichologija. Tokie lemtingi gyvenimo etapai kaip nėštumas buvo praleisti.
Moterys tarpusavyje dažnai kalbasi ir skirsto kitas į turinčias vaikų ir neturinčias vaikų. Nėštumas – kaip skiriamasis ženklas arba lakmuso popierėlis. Man nėštumas rūpi, nes tai viena būsenų, kai priartėjame prie kūniškumo įsisąmoninimo. Kaip trauma, lūžis ar mirtina liga mus sustabdo kažką daryti fiziškai, taip ir nėštumas man pačiai buvo akivaizdus priminimas, kad esu labai kūniška.
– Savo disertacijoje nėštumui įvardyti pasirinkote citatą „kai kūnas išprotėja“. Kaip jis išprotėja?
– Ši citata yra moters, gimusios Naujoje Zelandijoje, persikėlusios gyventi į Angliją. Angliška citata yra „Your body just goes bananas“. Citata neišverčiama, mes labai vargome. Su bananais tai neturi nieko bendro. Norima pasakyti, kad viskas slysta iš rankų, prarandama kontrolė, tarsi čiuožinėjama ant banano žievės.
Pagrindinis dalykas išryškėjo kalbantis su moterimis. Labiausiai moteris šiurpina tai, kad nėštumas tarsi atima kontrolę. Moterys pasakoja, kad, esant mergaitėmis, norai priklausė ne visai nuo jų, vėliau įsitvirtinama, priimami sprendimai, o nėštumo metu moteris vėl ne viską kontroliuoja pati. Užmiegama viduryje dienos, oda įgyja keistą spalvą, viskas tarsi ima slysti iš rankų.
– Ką dar išgyvena besilaukiančios moterys?
– Atsiskleidžia daug dalykų. Pavyzdžiui, didelė seserystė tarp moterų. Atrodytų, kad stiprus ryšys turėtų būti su mama, seserimi, bet paaiškėjo, kad didžiausią reikšmę turi fizinis atstumas. Tai reiškia, kad, jei šalia yra taip pat besilaukianti bendradarbė, o sesuo nesilaukia ir yra kažkur už jūrų marių, stipresnė seserystė bus juntama bendradarbei. Taigi per nėštumą norisi glaudesnio arti esančių moterų ryšio, nebūtinai su kraujo giminėmis. Tai nustebino.
Taip pat išryškėjo mirties tema, t. y. finalinis pajautimas, kad mano kūnas slysta iš rankų ir tai primena, kad esu mirtinga. Tai supratimas, kad, nors šiais laikais mes galime pasidaryti plastines operacijas, atsijauninti ir pan., kūnas yra stipresnis. Fiziologija laimi prieš psichologiją.
Mirtis buvo nuolatinis pokalbių su nėščiosiomis palydovas, tai įdomu. Taip pat buvo keista tai, kad moterys nėštumą priima jam einant į pabaigą. Praeina daug laiko, beveik iki trečio trimestro, kai moteris pasako – aš jau tikrai laukiuosi.
Ilgą laiką suprantama, kad kažkas yra viduje, bet tik trečiame trimestre atsiranda kontaktas su kita asmenybe, esančia ten. Priimamas ir savo pasikeitimas – sąmonei to reikia, kad moteris nesitrankytų į kitus daiktus. Kai moteris pagimdo antrame trimestre, būna dar per anksti, tai tarsi trauma, nes vaikas dar netapęs realiu kūdikiu. Tokios tendencijos, bet, žinoma, kai kurios moterys jau antrą dieną būdamos nėščios viską jaučia ir įsivaizduoja.
– Kodėl moterys taip jautriai reaguoja į kūno pokyčius? Ar tam įtakos turi grožio standartai?
– Tai liūdinantis faktas. Paradoksalu, nes vyrai ir aplinkiniai nėščias moteris laiko labai gražiomis, jas giria. Pačios moterys vartoja negražius epitetus – „aš stora karvė“, „išvarvėjusi“ ir pan. Sociologai tam turi paaiškinimą – šiais laikais moterys galvoja, kad jos vertingesnės socialiai kaip prekės tol, kol yra lieknos. Nėštumo metu tam kyla grėsmė – nuvertėjama, nes padidėjama.
Taip, mūsų medijos tiesiog formuoja moterims tą vaizdą – moteris turi būti kuo lieknesnė, kuo mažiau vietos užimanti. Tačiau yra dalykų, teikiančių man vilties. Viena moteris pasakojo, kad būdama nėščia pagaliau jaučia, kad gali užimti daug erdvės – vonioje jos kūnas išburksta, ji jaučiasi kaip amazonė, galinga moteris.
– Koks partnerių vaidmuo, kai moteris laukiasi?
– Tyrimas parodė, kad moterys labai atidžiai žiūri į vyrą, į jo reakciją. Vyras jų akyse tampa antriniu veidrodžiu – tuo, kuris tarsi gali pasakyti, kokia ji yra. Moteris nebūtinai tuo tiki, bet reakcijos labai laukia. Toji reakcija nebūtinai verbalinė – žiūrima, kiek moterimi žavimasi, kiek ji pastebima kaip moteris, ne tik mama. Vyrai gali labai prisidėti prie to, kad moteris jaustųsi šauniai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...