Psichologė: popamokinė veikla ugdo vaikų pasitikėjimą savimi

Šiandien, kai virtuali realybė taip vilioja, vaikų interesų spektras dažnai tik ja ir apsiriboja. Deja, psichologės Miglės Motiejūnaitės teigimu, per didelis technologijų naudojimas neigiamai veikia vaiko gebėjimą sutelkti dėmesį, be to – daug laiko praleidžiantis vienas jis vėliau susiduria su sunkumais tvarkydamasis socialinėse situacijose, teigiama pranešime spaudai.

Tuo tarpu skatindami vaikus domėtis kuo įvairesnėmis veiklomis ir jas išbandyti, padedame atsiskleisti jų gabumams. Jeigu tam tikra veikla ir nebus tikrasis vaiko pašaukimas, ją išbandydamas jis praplės akiratį, įgys ateityje praversiančių naujų įgūdžių. Deja, skubantys, galybės atsakomybių slegiami bei neretai finansų ribojami tėvai, net ir norėdami ne visuomet gali skirti pakankamai dėmesio ar lėšų vaikų ugdymui.

Vaikas patiria sunkumų mokykloje? Leiskite jį į būrelį

Vaiko ir tėvų centre „Aš ir mes“ dirbanti psichologė teigia, kad vaikai, kurie augdami praleidžia daug laiko būdami vieni namuose, susiduria su sunkumais valdydami pyktį ir spręsdami konfliktus. Taip pat daug laiko praleisdamas vienas vaikas neturi pakankamai progų susidurti su socialiniais iššūkiais ir išmokti laikytis tam tikrų socialinių normų bei išsiugdyti savikontrolę. Ji priduria, jog papildoma ugdanti veikla ypač svarbi vaikams, kurių tėvai neturi pakankamai laiko ar galimybių lavinti vaikų namuose.

„Papildomos veiklos ne tik skatina vaiko vystymąsi ir padeda įgyti naujų gebėjimų, bet kartu sukuria galimybes patenkinti tokius esminius žmogaus poreikius, kaip pripažinimas ir savarankiškumas. Vaikai išmoksta juos tenkinti stebėdami suaugusiųjų ar bendraamžių artimoje aplinkoje elgesį“, – detalizuoja M. Motiejūnaitė.

Pasak psichologės, popamokinė veikla prisideda prie mažamečio socialinių, kasdienių įgūdžių, moralės, savivertės vystymosi. Naujų gebėjimų mokymasis reikalauja iš vaiko sutelkti dėmesį, priimti nesėkmes, ugdo motyvaciją veikti. Be to, popamokinė veikla padeda atrasti stipriąsias asmenybės puses, o tai ypač svarbu patiriant sunkumų mokykloje. Vaikai, kuriems sunku mokytis, pradeda manyti, kad jie yra prastesni už kitus, todėl papildomi užsiėmimai padeda atrasti savo stiprybes ir labiau pasitikėti savimi.

Papildomos veiklos sukuria galimybes patenkinti tokius esminius žmogaus poreikius, kaip pripažinimas ir savarankiškumas.

„Reikia atkreipti dėmesį, kad ne tik muzika ir sportas, bet ir tokie užsiėmimai, kaip, pavyzdžiui, piešimas, žaidimas šachmatais, rankdarbiai, keramika, daro teigiamą įtaką vaiko vystymuisi ir yra atrama gyvenime, nes padeda įgyti ateityje praversiančių įgūdžių, pasitikėjimo, atsikratyti įtampos. Taip pat užklasinė veikla padeda mažinti nepasiturinčių vaikų socialinę atskirtį tarp bendraamžių: užsiėmimai suteikia galimybę bendrauti, pažinti vienam kitą, griauti stereotipus kitų žmonių atžvilgiu“, – sako M. Motiejūnaitė.

Ne kiekvienas gali žaisti krepšinį – ir gerai!

Pasak psichologės, kuomet mažametis verčiamas lankyti papildomą veiklą, ji gali tapti tokia pačia prievole kaip mokykla. Vienas svarbiausių aspektų, pagal kurį galima parinkti tinkamą būrelį vaikui, tai jo paties susidomėjimo spektras ir gebėjimai. Taip mano ir paramos bei labdaros fondo „Ateitis mūsų vaikams“ direktorė Dovilė Žigaitė.

„Kiekvienas vaikas yra savitas, turintis tam tikrų gabumų. Jų raiškai gana reikšmingą įtaką daro aplinka, kurioje vaikas auga, ir, žinoma, jo asmeninės savybės. Gabumai ne visada būna stipriai išreikšti, ir nebūtinai populiarūs, tokie, kaip daugelio vaikų. Ne kiekvienas gali tapti krepšininku ar dainininku, bet kiti gali būti talentingais mechanikais, išradingais inžinieriais ar kruopščiais paveikslų restauratoriais“, – sako D. Žigaitė.

Didžiausias iššūkis – tėvų jaučiama gėda kreiptis dėl paramos

Papildomą vaikų iš nepasiturinčių šeimų ugdymą finansuojančio fondo direktorė teigia, kad atskleidžiant ir vystant vaikų gabumus, itin svarbų vaidmenį atlieka tėvai. Jeigu jie netiki popamokinės veiklos nauda ir nepalaiko vaiko – bet kokie išoriniai veiksmai neatneš teigiamų rezultatų.

Vis tik labai dažnai susiduriama su kitu barjeru – pinigų stygiumi. Anot D. Žigaitės, dažnai tėvai, net ir matydami vaiko norą ar pastebėdami išskirtinius jo gebėjimus, neturi pakankamai finansinių išteklių, kurių neretai prireikia papildomam lavinimui. Dažnai šalyje pasigirsta kalbų, kad šeimos biudžeto vos pakanka patenkinti būtiniausiems pragyvenimo poreikiams. 

„Ateitis mūsų vaikams“ fondas skatina tėvus ar globėjus kreiptis dėl paramos papildomam vaiko ugdymui, tačiau kartais koją pakiša ryžto stoka. Susiduriame su situacijomis, kai apie galimą gauti paramą šeima žino, bet kažkodėl nedrįsta ja pasinaudoti“, – liūdnai konstatuoja D. Žigaitė ir ragina tėvus, susiduriančius su finansiniais iššūkiais, drąsiau kreiptis dėl paramos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Psichologė: egzaminai nenulemia viso gyvenimo
    Psichologė: egzaminai nenulemia viso gyvenimo

    Egzaminai – ypatinga situacija, kurioje jaunuolis susitinka su nežinomybe, savo paties, tėvų, mokytojų lūkesčiais. Norint sumažinti egzaminų keliamą stresą, reikia suvokti, kad, net ir nepasisekus, visada galima rasti kitų būdų savo svajonei...

  • Psichologė: patenkinus vaiko poreikius, krizių galima išvengti
    Psichologė: patenkinus vaiko poreikius, krizių galima išvengti

    Skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais formuojasi vis kitos savybės, atsiranda naujų poreikių, daugėja norų. Kaip jų neužslopinti, kad vaikas augtų pasitikintis savimi ir kitais, iniciatyvus ir savarankiškas, mokėtų atpažinti savo jausmus ir j...

    2
  • Patarė, kaip poroms neprarasti artumo atsiradus vaikams
    Patarė, kaip poroms neprarasti artumo atsiradus vaikams

    Kūdikis sukelia didelį perversmą poros gyvenime, tampa pasaulio centru. Todėl svarbu bent 10 minučių per dieną pabūti dviese ir pakalbėti ne apie vystyklus, o ką kita, LRT RADIJUI sako lektorius Rolandas Juraitis. ...

    1
  • „Eurovizijos“ konkurso naudą visuomenei pripažįsta mokslininkai
    „Eurovizijos“ konkurso naudą visuomenei pripažįsta mokslininkai

    „Eurovizijos“ konkurso rezultatų laukimas, džiaugsmas už savo šalies atlikėjo sėkmę ir net liūdesys, išgyventas užėmus paskutines pozicijas, – visa tai, pasak Londono imperatoriškame universitete atlikto tyrimo, ...

  • Paaugliai – apie savo problemas. Tėvai nustebs
    Paaugliai – apie savo problemas. Tėvai nustebs

    Esame pripratę, kad tik suaugusieji turi problemų su vaikais. Tėvai dažniausiai jas gali įvardinti ir bando spręsti savaip. O jeigu yra atvirkščiai? ...

    1
  •  Kodėl žmonės bijo kalbėti apie mirtį?
    Kodėl žmonės bijo kalbėti apie mirtį?

    Mirtis – neišvengiama gyvenimo dalis, su kuria, atėjus laikui, susiduria kiekvienas. Nors gyvenimo baigtį turėtume priimti kaip natūralų procesą, šiandien gyvename visuomenėje, kuri renkasi mirties temą ignoruoti, o pokalbiai su art...

    6
  • Trys būdai, kaip įveikti nesėkmių baimę
    Trys būdai, kaip įveikti nesėkmių baimę

    Moksliniai tyrimai rodo, kad įmanoma kitaip pažvelgti į nesėkmes. Jos rodo, kad rizikuojame, o rizikuodami niekada nežinome, ar pavyks pasiekti išsikeltus tikslus. Ir tik rizikuodami galime tikėtis didelių pergalių. Be to, suklydus svarbu atsimi...

  • Tyrimais patvirtinta, kad keikdamiesi geriau pakeliame skausmą
    Tyrimais patvirtinta, kad keikdamiesi geriau pakeliame skausmą

    Savo atžalas mokome, kad keiktis – negražu. Tačiau kartais situacija tampa sunkiai kontroliuojama – tada prašome jų liautis ir aiškiname, kad priešingu atveju teks eiti prasiskalauti burnos. ...

  • Psichologas: pabandykite nustebinti mamą
    Psichologas: pabandykite nustebinti mamą

    Motinos dienos proga daugelis tradiciškai dovanoja gėles, tortus, kosmetiką, ar šiaip kokias mielas smulkmenas. Mamos dažniausiai atsilygina paruošdamos šventinius pietus išskirtiniam pabuvimui su savo vaikais. Bet ar...

  • Kodėl talentingų daug, bet genijų – vienetai?
    Kodėl talentingų daug, bet genijų – vienetai?

    Lietuvių kilmės autorė, lektorė, ugdymo specialistė ir kompozitorė Foreli Blinstrubaitė-Kramarik į JAV išvyko dar jaunystėje. Ten sukūrė šeimą, susilaukė penkių vaikų, kurie pasižymi ypač puikiai išreikštais talenta...

Daugiau straipsnių