- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus yra pripažinusi vienu didžiausių žmonijos išradimų, padedančių išvengti pražūtingų ligų. Visgi, pasak gydytojo psichoterapeuto Eugenijaus Laurinaičio, dideli prieštaringos informacijos kiekiai lemia situaciją, kai suabejoję skiepų būtinybe žmonės pasiduoda pasėtai baimei ir pasirenka ignoruoti racionalumą.
PSO duomenimis, iki skiepijimo programų pradžios Lietuvoje užkrečiamųjų ligų (difterija, stabligė, kiaulytė, raudonukė, kokliušas) buvo registruojama tūkstančiais, tuo tarpu pastaraisiais metais diagnozuojami tik pavieniai atvejai, pvz. jei 2000-aisiais Lietuvoje buvo registruota 4,4 tūkst. kiaulytės ir 1,3 tūkst. raudonukės atvejų, tai 2017-aisiais užfiksuoti tik 45 kiaulytės ir nė vieno raudonukės atvejo. Šie susirgimai gali turėti sunkių ilgalaikių ir negrįžtamų padarinių sveikatai, o nuo jų apsaugo tik skiepai.
Tyrimai taip pat rodo, kad žmonių Lietuvoje, kurie yra visiškai nusistatę prieš skiepus nėra daug, vos 4-6 proc. Tačiau pasak specialistų, jeigu apie 5 proc. žmonių šalyje atsisako skiepytis nuo vakcinomis valdomų ligų, lieka pakankamai didelė epidemijos rizika.
Internetas – šių laikų Babilonas
Pasak psichoterapeuto, socialiniai tinklai ir internetas tapo vienu iš aktyviausių kanalų skleisti informaciją, kurios pagrįstumo niekas netikrina. Laisvė internete reikšti savo mintis ir požiūrį ilgainiui suformavo nuomonės lyderius, kuriais pasitiki minios žmonių.
„Bet kuriame viešai prieinamame internetiniame puslapyje ar socialiniuose tinkluose, kur renkasi skiepų skeptikai, galima rasti tokių absurdiškų argumentų, kad skiepuose yra gyvsidabrio, sukeliančio autizmą, ar teiginių, jog pasiskiepijus ir susergama tomis ligomis nuo kurių skiepijaisi. Kas negirdėjo, kad neva „skiepai sužaloja imunitetą“, „paskatina susirgti gripu ar kita liga“, „nuo skiepų išsivysto mažakraujystė“, „galima pasigauti ligų nuo paskiepytų žmonių“, – vardija psichoterapeutas.
Pasak E. Laurinaičio, publikuojant tokius mitus paprastai nesilaikoma principo išklausyti kitą pusę ar bent paieškoti ir supažindinti savo auditoriją su moksliniais tyrimais, specialistų publikacijomis ar sėkmės istorijomis, kaip buvo išgelbėta ne šimtai, o tūkstančiai gyvybių, o tokios ligos kaip raupai liko nebent mokslininkų susidomėjimo objektu.
Taikosi į emocijas
„Dalį informacijos žmogus yra linkęs suvokti protu ir logika, tačiau didžioji dalis informacijos užkabina emocijas. Dažniausiai melagingos informacijos ar propagandos poveikis yra nukreiptas į tokias emocijas, su kuriomis žmogui apskritai yra sunku susitvarkyti, nes tai tokie baziniai dalykai kaip pavojus ir baimė“, – paaiškina psichoterapeutas.
Jo teigimu, pavojaus ir baimės mygtukų įjungiamą neracionalumą yra sunku suvaldyti.
„Jei informacija sužadina mūsų baimės pojūčius, įkrenta į „baimės kanalą“, išsigąstame nesąmoningai, nepasikliaudami jokia logika. Kai žmogus pajaučia pavojų, su juo ramiai kalbėtis tampa sunku. Įmanoma, bet užtrunka nemažai laiko“, – pasakoja E. Laurinaitis.
Už baimės slepiasi stereotipinis mąstymas, o konkrečiu skiepų atveju – skausmo ar vaistų baimė, žinių stoka, aklas pasikliovimas gandais ir pasirinkimas geriau nieko nedaryti, nes tikimasi, kad taip bus saugiau.
Skatina išlikti budriems ir kritiškiems
Prieš skiepus nukreiptas judėjimas atsirado kartu su skiepais maždaug prieš 300 metų – jau buvo piešiamos negailestingos karikatūros. Tačiau ir periodiškas prausimasis kažkada buvo kritikuojamas, laikomas pavojingu sveikatai.
„Žmones galima suskirstyti į tris grupes: skiepų šalininkai, kurie suvokia jų naudą, abejojantys arba neapsisprendę ir skiepų skeptikai. Daugiausiai gydytojai bendrauja su antrąja grupe, atsakydami į visus rūpimus klausimus, kalbėdami, aiškindami. Tuo tarpu su tais, kurie girdėti nenori, kalbėti ir susikalbėti praktiškai neįmanoma. Net ir bandant kiekvieną klausimą ar mitą išsiaiškinti, nuomonę pakeisti sunku. Veikiau atvirkščiai, nes net ir su priešdėliu „ne“ įvardinta informacija žmogaus galvoje įkrinta ir užsifiksuoja“, – teigia gydytojas.
Psichoterapeutas E. Laurinaitis pastebi, kad dėl praktikos nesiskiepyti ar neskiepyti atžalų medikai Lietuvoje ne tik registruoja didėjantį sergamumą įvairiomis infekcinėmis ligomis, bet ir grįžta seniai užmirštos mirtinos ligos, nuo kurių galėtume apsisaugoti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...
-
Veidotyrininkei vyrai siunčia būsimų žmonų nuotraukas: jie klausia, ar dera4
Pro veidotyrininkės, kūno elgsenos specialistės ir vaikų bei suaugusiųjų karjeros konsultantės Lauros Šukienės akis neprasprūsta niekas. Vos pažvelgusi į nepažįstamą žmogų, moteris esą gali iškloti net ir pačias pikantišk...
-
Auga lietuvių nerimas: iš proto labiausiai veda nežinomybė?
Naujausių apklausų duomenimis. dabar lietuviai nerimauja taip, kaip Ukrainos karo pradžioje. Nerimą dėl saugumo jaučia kas antras gyventojas. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Vilniaus universiteto (VU) klinikine psichologe Austėja Domarkaite. ...