- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žodis „atsinaujinimas“ mums dažniausiai asocijuojasi su atgimimu: kažkas sena numiršta, o vietoj to gimsta kažkas nauja. Orams pavasarėjant, metas pagalvoti apie tai, ką galėtume padaryti, kad atsinaujintume ir tarsi pradėtume naują gyvenimą. Patarimais dalijasi psichoterapeutė, knygų autorė Abigail Brenner, kurios rašinys skelbiamas žurnale „Psychology Today“.
Autorė teigia mėgstanti rašyti šia tema, nes ji visada suteikia vilties. Gyvendami taip, kad mūsų gyvenimo ciklai primintų gamtos ciklus, mes pamažu įsisąmoniname: kad ir kas nutiktų, visada yra galimybių iš vienos situacijos pereiti į kitą, optimizuoti savo šansus ir (arba) pradėti viską iš naujo. Pavasaris – itin palankus metų laikas pagalvoti apie tai, kokie esame ir kokie norime būti. Tai puikus metas apsvarstyti, ką būtų galima pakeisti, ir nusistatyti naują kryptį judėjimui į priekį.
Siūlo perskirstyti savo prioritetus, atsinaujinti ir iš naujo save atrasti
A. Brenner pateikia penkis patarimus, kaip veiksmingai perskirstyti savo prioritetus, atsinaujinti ir galbūt net atrasti save iš naujo. Dalis rekomendacijų susijusios su dalykais, kuriuos daugelis iš mūsų panorėję galime pakeisti kad ir tuojau pat, kitos – būdai permąstyti, kokie esame ir kokie norėtume būti.
1. Susipaprastinkite. Nors pati sąvoka anaiptol ne nauja, dabar, kai dažnas skuba „susitvarkyti gyvenimą“, ji įgauna naują atspalvį ir naują prasmę. Šioje vietoje reikėtų išskirti du dalykus.
Tvarkytis gyvenimą reikėtų pradėti visų pirma nuo savo asmeninės gyvenamosios erdvės. Ar naudojatės viskuo, ką turite? Atsikratykite tuo, kas jums nebereikalinga. Jei turite nereikalingų, bet dar pusėtinos būklės drabužių ar daiktų, atiduokite juos labdarai – galbūt kažkam jie dar pravers. Nereikalingas knygas nuneškite į biblioteką ar ligoninę. Išmokite apsieiti su mažiau. A. Brenner atkreipia dėmesį, kad kai kurie žmonės sąmoningai nusprendžia tam tikrą laiką riboti savo pirkinių kiekį. Kai kurie imasi dar drastiškesnių priemonių – ryžtasi apriboti savo gyvenamąją erdvę ir tiesiog persikelia gyventi į mažesnius namus.
Paskui reikėtų pereiti prie psichinės ir emocinės pertvarkos. Kodėl per šį pavasarį neatsikračius viskuo, kas jus slegia, atima jūsų laiką ir eikvoja energiją? Pagalvokite – ką savo gyvenime vertinate labiausiai? Kiek kokybiško laiko skiriate žmonėms ir daiktams, kurie jums daug reiškia? Kaip galėtumėte geriausiai išnaudoti laiką, kad gyvenimas taptų toks, apie kokį svajojate?
– Perskirstykite svarbiausius savo prioritetus ir persvarstykite užsibrėžtus tikslus.
– Pasistenkite atitrūkti nuo praeities ir padarykite erdvės tam, kas nauja.
– Pasiryžkite pagaliau priimti sprendimus, kuriuos seniai atidėliojate.
– Nusikratykite jus varžančių minčių apie save ir apie tai, kaip viskas turi būti.
– Pakeiskite požiūrį į tai, kas jūsų laukia ateityje. Mąstykite pozityviai, net jei šiuo metu laikai nėra patys geriausi. Neigiamam jausmui raskite teigiamą atsvarą.
2. Imkitės naujos veiklos.
– Lavinkite savo kūrybiškumą. Grįžkite į mokyklos laikus. Pradėkite mokytis naujos kalbos. Išmokite groti kokiu nors instrumentu. Galbūt esate puikus komikas? O gal jums puikiai sektųsi vaidinti mėgėjų teatre?
– Labiau rūpinkitės savimi. Išvardykite sau visus veiksnius, nulemiančius jūsų gyvenimo kokybę ir užtikrinančius sveiką gyvenseną – tai galėtų būti mityba, fizinis aktyvumas, streso lygis ir pan. Nenorėkite visko pakeisti iš karto: pakanka vieno nedidelio pokyčio per tam tikrą laiką. Pasak A. Brenner, tai ne kasmetiniai naujamečiai pasižadėjimai būti geresniems ir elgtis geriau – tai labiau praktinis, žmogiškas žvilgsnis į save ir į savo sveikatą, siekiant gyventi visu pajėgumu.
– Tapkite savanoriu arba mentoriumi. Jūsų pagalba ir patirtis kam nors gali būti labai naudinga.
3. Skirkite laiko dvasinei praktikai. Tai bus ženklas, kad gyvenate sąmoningą gyvenimą. Reguliariai pasinerdami į dvasinius dalykus, atitrūksite nuo kasdienės rutinos. Tai bus jūsų dovana sau.
– Dvasinė praktika gali būti, pavyzdžiui, didesnis dėmesys religijai (galėtumėte pradėti reguliariai eiti į bažnyčią) arba paprasčiausias laikinas atsiribojimas nuo įprastos aplinkos. Išbandykite meditaciją, jogą ar čigongą. Paaiškinimų, kaip tai daryti, susirasti labai nesudėtinga.
– Kasdieniai fiziniai pratimai taip pat padeda atkurti dvasinę pusiausvyrą, todėl geriau mankštintis, negu gerti vaistus. Sujungdami savo kūną ir protą į vieną visumą, išplečiate savo suvokimą apie tai, kas esate šiame pasaulyje. Meditacinė praktika, anglų kalboje vadinama mindfulness, taip pat labai pravartus dalykas. Ne tik dvasios, bet ir kūno pusiausvyrą atkursite reguliariai išeidami pasivaikščioti.
– Sužinokite daugiau apie savo protėvius. Šios žinios padeda sustiprinti ryšį su praeitimi, šeima, kultūra ir savo paties vidiniu pasauliu.
4. Leiskite laiką gamtoje. Išorinis pasaulis leidžia mums geriau suprasti gyvenimo ciklus ir metų laikų reikšmę. Kai pasaulis nurimęs, o gamta dar miega, mums taip pat derėtų laikytis rimties ir ramybės. Pasauliui nubudus ir grįžus į gyvenimą, turime prisiminti, kad ir tam, kas mumyse buvo nurimę ir nutilę, atėjo laikas nubusti ir augti toliau. Gyvenimo cikliškumas – geriausias įrodymas, kad niekas nestovi vietoje, kad nuolatinė kaita – natūralus dalykas.
– Vaikščiokite gamtoje.
– Sodininkaukite. Jei neturite sąlygų tai padaryti savo kieme, pasisodinkite augalų į vazonėlius – taip dalelę gamtos parsinešite į namus.
– Kartu su vaiku pasodinkite medį ir kartu stebėkite, kaip jis auga.
– Turistaukite.
Rawpixel/Pixabay nuotr.
5. Leiskitės į kelionę. Nuvykite kur nors, kur anksčiau nesilankėte, nesvarbu, ar tai bus tolima užsienio šalis, ar vietovė visai šalia jūsų namų, kurioje dar niekada nebuvote. Svarbiausia – ne atstumas, o naujovių atradimas. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip jaučiatės būdami ten, kur niekada nesate buvęs. Jus tai džiugina ar labiau kelia nerimą? Jaučiatės laisvas ar suvaržytas? Pagalvokite.
– Gebėjimas atitrūkti nuo kasdienybės – tai dovana sau. Ištrūkite savaitgaliui, apgalvokite savo gyvenimą, praėjusius metus, pagalvokite, ką naujo galėtumėte nuveikti, kad gyventi taptų įdomiau. Kodėl toks atotrūkio savaitgalis negalėtų tapti jūsų kasmete tradicija? Bent trumpam ištrūkę iš namų, įgyjame progą iš naujo pažinti save ir užmegzti ryšį su panašiais į save žmonėmis.
– Kasmetis giminės susitikimas – puiki proga atkurti ryšį su rečiau matomais tolimesniais giminaičiais ir gera galimybė sustiprinti priklausymo bendruomenei ir tęstinumo jausmą, ypač jaunesniems šeimos nariams.
– Atostogos su šeima – puikus būdas padaryti tą patį, tik jau su artimiausiais šeimos nariais.
Nors atrodytų, kad tinkamiausias laikas „apsivalyti“ yra būtent pavasaris, tačiau iš tikrųjų tai galima daryti bet kada, kai tam yra noro ir ryžto, teigia rašinio autorė A. Brenner. Pasak jos, pamąstymams apie save ir savo gyvenimą vienodai tinkami visi metų laikai. Geriau pažindami save, lengviau pasiekiame tai, ko norime. Kuo geriau suvokiame, kas esame ir ko siekiame, tuo geriau žinome, kokių veiksmų reikėtų imtis ir kaip reikėtų keisti gyvenimo kryptį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...