- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, partnerio smurtą artimoje aplinkoje yra patyrusi bent 1 iš 3 moterų, tačiau joms išdrįsus apie tai prabilti, dalis visuomenės tokią žinią pasitinka kaltinimais – „ką jam pasakei?“, „pati kalta“, atskleidė 2018 m. pristatytas Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimas.
Siekiant paskatinti moteris prabilti ir ieškoti pagalbos, nebijant galimų išankstinių nuostatų ir neigiamų reakcijų, Lietuvoje pradeda veikti pirmasis virtualus smurtą patiriančių moterų savitarpio pagalbos forumas MoterysMoterims.lt.
„Kai kurios smurto formos, deja, mūsų visuomenėje dažnai apskritai nėra laikomos smurtu. Mėlynėmis nusėtas kūnas – pakankamai akivaizdus įrodymas. Tačiau, pavyzdžiui, elgesys, kai moteriai neleidžiama susitikti su draugais, su ja kalbama žeminančiu ir paniekinančiu tonu ar kontroliuojamas kiekvienas jos žingsnis, dar vis laikoma gan įprastu reiškiniu. Tuomet sakome, „na, toks jau jis yra – pavydus, – pasakoja Žmogaus teisių stebėjimo instituto projektų vadovė ir socialinės kampanijos „Moterys – moterims“ koordinatorė Ugnė Grigaitė. – Dažnai net pačios moterys to neatpažįsta ar sau neįvardija patiriančios smurtą. Neretai būna jaučiama kaltė, baimė ir gėda, pateisinamas partnerio elgesys ir neturima su kuo apie tai pasikalbėti.“
„Maža to, net ir atpažinusios smurtą, peržengusios savo vidinius barjerus, moterys dažnai nesulaukia pagalbos bei palaikymo iš aplinkinių ir neretai vėl nutyla. Todėl labai svarbu smurtą vis dar patiriančioms ar praeityje patyrusioms moterims sukurti saugią aplinką, kur jos galėtų būti geriau suprastos ir išklausytos, – pabrėžia U. Grigaitė. – Mūsų tyrime dalyvavusios iš smurtinės aplinkos išėjusios moterys pačios išreiškė norą dalintis savo patirtimi tarpusavyje ir įkvėpti kitas moteris kreiptis pagalbos. Tai ir tapo paskata mums kartu su partneriais sukurti virtualią ir, jei pačios moterys norės, anoniminę savitarpio pagalbos platformą.“
Forume smurtą patyrusios moterys galės ne tik dalintis asmeninėmis istorijomis ir patirtimis, kaip jos atpažino partnerio smurtą, kaip ištrūko iš tokių santykių, kaip pasikeitė gyvenimas iš jų išėjus, kas padėjo vėl atsistoti ant kojų, bet ir suteikti praktinių patarimų, kur kreiptis ir kaip bendrauti su pagalbą teikiančiomis institucijomis arba ką svarbu žinoti apie laikiną gyvenimą krizių centre ir pan. Moterys, įtariančios, kad prieš jas taikomas psichologinis, ekonominis, seksualinis ar fizinis smurtas, forume galės rasti naudingą informaciją, padėsiančią užduoti sau kontrolinius klausimus ir įvertinti situaciją.
„Forumas bus vieta, kurioje moterys galės jaustis saugios, dalintis patirtimi, patarimais, gauti palaikymą, kurio galbūt kasdienybėje stinga. Smurtą patyrusių bei iš smurto aplinkos išėjusių moterų patirtis yra neįkainojama kitoms moterims – toms, kurios galbūt šiuo metu dvejoja, nepasitiki savo jėgomis, kaltina save“, – sako lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė.
„Smurtinius santykius patyrusios moterys gali geriausiai suprasti, atjausti, patarti, emociškai palaikyti ir suteikti „techninės“ informacijos. Be to, juk svarbu papasakoti ir įkvepiančias sėkmės istorijas. Todėl labai raginame smurtą patiriančias ir iš smurtinių santykių jau išėjusias moteris apsilankyti šioje platformoje ir keistis patirtimi arba užduoti rūpimus klausimus“, – kviečia U. Grigaitė.
Apie socialinę kampaniją „Moterys – moterims“
Kampaniją „Moterys – moterims“ organizuoja Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lygių galimybių plėtros centras ir socialinės reklamos agentūra „Nomoshiti“. Ši kampanija yra Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuoto judėjimo „Už saugią Lietuvą“ dalis.
Tai yra trečioji projekto „Stop smurtui prieš moteris: nuo sąmoningumo didinimo iki nulinės tolerancijos aukų kaltinimui“ kampanija. Pirmąja kampanija „Tai irgi smurtas“ buvo siekiama visuomenę supažindinti su skirtingomis smurto prieš moteris artimoje aplinkoje formomis. Antrąja kampanija „Palaikyk“ buvo siekiama mažinti viešai paplitusį nukentėjusiujų nuo smurtinių santykių kaltinimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti18
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...