Spaudimas jaustis laimingiems per šventes gali turėti ir neigiamų pasekmių

Socialinis spaudimas per šventes jaustis laimingiems gali paskatinti tiek teigiamus, tiek neigiamus jausmus, LRT RADIJUI sako Vilniaus šeimos psichologijos centro psichologė psichoterapeutė Eglė Malokviejūtė. Anot jos, kai kurie žmonės dėl socialinio spaudimo gali pasijausti nelaimingi, nes realybė neatitinka jų lūkesčių, tačiau kiti kaip tik gali būti nuolankesni, nekreipti dėmesio į smulkmenas ir dėl to jaustis laimingesni.

– Emocinė sveikata fizinei mūsų sveikatai turi labai didelės įtakos. Optimistinis požiūris – tebūnie lyja ir tebūnie vėsoka kol kas, bet juk ateis ir šiltoji banga, tokios optimistinės nuotaikos juk mus veikia geriau negu tas nuolatinis niurzgėjimas?

– Jeigu kalbame apie šventes, tai šventės veikia nevienpusiškai, ne vien teigiamai. Viena iš priežasčių, kodėl šventės gali veikti neigiamai – yra spaudimas iš televizijos, kitų medijų, kad reikia jaustis gerai, laimingam, kad reikia susitikti su kitais, dovanoti dideles dovanas ir pan. Tai labai užkelia žmogaus lūkesčius. Kai jie nepatenkinami, kažkas nutinka, susergama, nesusitinkama, kažkas sugenda, žmogus jaučiasi nelaimingas, o spaudimas vis tiek yra jaustis laimingu. Tas disonansas, nesutapimas tarp lūkesčių ir realybės, žmogui atneša kentėjimą. Taigi viena iš priežasčių – nepatenkinti lūkesčiai, dėl kurių nelaimingumo jausmas aplanko ir švenčių metu.

Dar vienas dalykas – kai kurie žmonės, išėję iš rutinos, patekę į situaciją, kur yra daug žmonių, pasikeitus aplinkai, jie jaučiasi blogiau. Rutinoje jie jaučiasi saugiai, tvarka jiems patinka, o chaosas ir neaiškūs nauji dalykai jiems kelia diskomfortą. Tokiems žmonėms sudėtingiau šventiniu laikotarpiu.

Švenčių laikotarpiu išryškėja ir žmonės, kurie jaučiasi vieniši, kurie galvoja, kad neturi, kur nueiti, su kuo pabūti, susitikti. Jie jaučia dar dilesnį kentėjimą vėlgi dėl to, kad taip socialiai priimtina – reikia susitikti, būti su artimaisiais, švęsti. Tie žmonės iš tikrųjų dar labiau kenčia. Padidėja jų problemos, vienišumo jausmas. Tada netgi padaugėja besikreipiančių pas psichologus ar kitus psichikos sveikatos specialistus.

Per šventes taip pat susitinka seniai nesimatę žmonės, šeimos nariai, kurie rečiau bendrauja. Dėl to gali iškilti senos problemos, seni klausimai, anksčiau neišspręsti sunkumai, nepatogūs klausimai, nepatogios temos. Tai irgi paskatina nemalonius jausmus, nes žmogus nebūtinai bus laimingas susitikęs su tais seniai matytais artimaisiais.

Vis dėlto žmonių, kurie mėgsta šventes. Jiems patinka socialinis kontaktas, jie mėgsta bendrauti, dalintis, todėl šventės jiems teikia malonumą. Be to, kaip daliai žmonių nepatinka išeiti iš rutinos, taip kitai daliai labai patinka. Jie tik tada pajaučia, kad jie gyvena.

Tokiems žmonėms tas užsisukimas atima galimybę pajausti dabartį, ką  jis dabar turi: namai, darbas, miegas, valgis. Tiesiog tas automatizmas įsisąmoninti, ką žmogus dabar turi. Kai ateina šventės ir žmogus išmetamas iš tos rutinos, jis gali suprasti – tai mano šeima, mano namai, atėjo toks laikotarpis, pavasaris, žiema ar dar kažkas. Toks sustabdymas leidžia šiek tiek tą automatizmą išjungti ir pastebėti tai, ką turi žmogus tuo metu: namus, maisto, artimuosius.

Teigiamų jausmų mechanizmą paskatina ir tas socialinis spaudimas, kad visi turi būti laimingi, nes tada žmonės stengiasi į kažką nekreipti dėmesio, stengiasi palinkėti, padėkoti. Tai sukelia ir pozityvesnę atmosferą – smegenys patiki, kad viskas gerai. Tada žmogus yra laimingesnis, nesiveliama į barnius, palinkėjimai sukelia teigiamus jausmus per šventes.

– Pati savo prigimtimi ta šventės sąvoka nurodo, kad reikia švęsti, kad reikia šventiškos nuotaikos. Kokie procesai vyksta, kad žmogus būna geros nuotaikos?

– Žinoma, yra fiziologinė, biologinė pusė ir yra aplinkos įtaka. Žmonės per šventes dažniau susitinka vieni su kitais, bendrauja, apsikabina, šypsosi. Tai gamina daugiau oksitocino – hormono, kuris skatina prieraišumą, artumo, meilės jausmą. Iš esmės tai skatina bendrumą.

Saldumynai, skanus maistas gamina seratonino hormoną, kuris suteikia laimės, džiaugsmo. Žinoma, negalima nuneigti, kad per šventes būna ir daugiau streso. Tai veikia kito hormono, atsakingo už stresą, gamybą – kortizolio. Jo irgi būna daugiau. Žmogaus organizme įvairių hormonų būna daugiau nei įprastą dieną.

– Konkrečiai kalbame apie atėjusias pavasario šventes, šv. Velykas. Taip jau įprasta, kad žmonės eina ir į iškilmingas šventas mišias, ten buriasi, paskui grįžta į namus, laukia svečių arba patys vyksta į svečius. Žmonės daugiau bendrauja kitaip negu kasdienybėje. Gal tos šventės dar yra ir savotiška pokalbių terapija?

– Iš esmės tai priklauso nuo žmogaus. Vieniems žmonėms patinka kalbėti, jie atviri, lengvai išsipasakoja. Jiems šventės yra tikrai puiki terpė išsikalbėti. Yra daugiau klausytojų, daugiau klausiančių, kaip sekasi, kaip laikosi. Žmogus tikrai gali daugiau išsikalbėti, pasipasakoti, išgirsti, ką kiti sako, permąstyti tas savo problemas ar klausimus.

Manau, kad labai svarbu kiekvienam žmogui atsakyti sau į tą klausimą, kas yra šventė, koks yra jos tikslas, ko aš noriu ta švente pasiekti ir kokia nauda man iš tos šventės.

Kitiems žmonėms ta aplinka visiškai netinka, nes jiems reikia intymios, saugios aplinkos, kad klausantysis girdėtų ir nepertraukinėtų, pasakojant neklaustų, ar įdėti mišrainės. Tokiems žmonėms šventės nėra kaip terapija iš tikrųjų.

– Šventė yra tai, kas nekasdieniška, bet tikrai yra tokių žmonių, kurie šventes švenčia tik su savo namiškiais, jie niekur nevyksta. Ar toks šventimas, tokių švenčių emocija turės teigiamų pasekmių mūsų sveikatai?

– Šventė yra kažkas kitokio. Jeigu ta šeima neturi kažkokių ritualų, nedaro kažko kitokio, tai galbūt tos šventiškos nuotaikos ir ne tiek daug jausis, bet paprastai net ir švenčiant su tais pačiais žmonėmis, su kuriais yra gyvenama, galima sugalvoti žaidimų, kurių paprastai nežaidžiama, ritualų, kurių paprastai nedaroma, kitokių būdų, kaip pasigaminti, renginių kažkokių, kuriuos galima aplankyti. Tikrai galima švęsti ir su tais žmonėmis, kurie šalia mūsų kiekvieną dieną, tik čia yra pastangos padaryti tai kažkaip kitaip negu kiekvieną dieną.

– Maistui tenka didelis vaidmuo. Kaip vertinate maisto kultą per šventes? Ar galėtumėte įžvelgti, kad vis dėlto ne tuos akcentus kartais sudėliojame?

– Ta tendenciją galima pastebėti kiekvieną dieną. Tai toks materializmas, daiktiškumas.

Jeigu po švenčių, pripirkęs dovanų, prigaminęs begales patiekalų, žmogus jaučiasi gerai, tai jo pasirinkimas. Valio, jeigu tai jam tinka. Žmonės, kurie jaučia nuovargį, moralines pagirias, per daug išleidžia pinigų, persivalgo, gali maskuoti kitą trūkumą, kažkokį nepilnavertiškumo jausmą. Kartais iš tikrųjų būna tas gilesnio ryšio noras, artimesnio bendravimo, meilės. Dažnai žmonės tą trūkumą maskuoja gausybe.

– Tai kas yra ta tikroji šventė ir kam ji turėtų būti skiriama?

– Tai iš tikrųjų ne tiek psichologinis klausimas, kiek filosofinis. Manau, kad labai svarbu kiekvienam žmogui atsakyti sau į tą klausimą, kas yra šventė, koks yra jos tikslas, ko aš noriu ta švente pasiekti ir kokia nauda man iš tos šventės. Juk, kai į tai atsakysime, tada tikriausiai bus šiek tiek aiškiau, ką daryti per tą šventę.

Tikrai linkiu visiems žmonėms užduoti sau klausimą – ar man patinka dabartinė šventė tokia, kaip ji dabar vyksta, kokia prasmė man viduje tos šventės ir ką galiu padaryti kitaip, kad ji būtų malonesnė man ir malonesnė mano artimiesiems. To ir linkiu visiems.


Šiame straipsnyje: šventėslaimė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • A. Veryga apie blogą vaikų psichiką: dėl to kalti suaugusieji
    A. Veryga apie blogą vaikų psichiką: dėl to kalti suaugusieji

    Didžiausia problema yra bendravimas – suaugusieji nemoka rodyti vaikams pagarbos, situaciją lemia neatsakingas elgesys. Tai ne vaikams, o suaugusiesiems reikia psichologų, LRT RADIJUI sako vaikų psichiatras psichoterapeutas Linas Slušnys, kome...

    2
  • Medikai įspėja: išmanieji prietaisai vėlina vaikų gebėjimą kalbėti
    Medikai įspėja: išmanieji prietaisai vėlina vaikų gebėjimą kalbėti

    Aktyvus naudojimasis išmaniosiomis technologijomis gali vėlinti vaikų kalbėjimo įgūdžius ir jaunesniems nei pusantrų metų vaikams tėvai iš viso neturėtų duoti planšetinių kompiuterių ir telefonų. Tokią išvadą padar...

    1
  • L. Slušnys: egzaminą pavadinkime paskutiniu savižudybės lašu
    L. Slušnys: egzaminą pavadinkime paskutiniu savižudybės lašu

    „Blogiausia, kai moksleivis ateina iki egzamino likus mėnesiui ir sako: man blogai. Supraskite, procesai smegenyse nevyksta per dieną. Jeigu „gedimas“ užleistas, per mėnesį ar netgi savaitę labai sunku jį pataisyti“, – vaiz...

    2
  • Pozityvi tėvystė: investicijos į vaikus pasiteisina su kaupu
    Pozityvi tėvystė: investicijos į vaikus pasiteisina su kaupu

    „Visi tėvai nori vaikams geriausio, bet dėl įvairių aplinkybių kartais gali padaryti klaidų“, – sako Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė. ...

  • Kaip rasti tobulų vaiko atostogų receptą?
    Kaip rasti tobulų vaiko atostogų receptą?

    Daug tėvų dar pavasarį ima svarstyti, kuo atžalas galima būtų užimti per vasaros atostogas. Psichologai primena, kad tarp planuojamų užsiėmimų būtinai turėtų likti vietos ir paprastam dykinėjimui. ...

  • Laimingos vaikystės raktas – laimingi tėvai
    Laimingos vaikystės raktas – laimingi tėvai

    Pasiklydę tarp įvairiausių patarimų daugybė tėvų auklėdami vaikus neišvengia kraštutinumų. Vieni, siekdami tobulybės, perdėtu rūpesčiu tik padaro meškos paslaugą, kiti pasirenka lengviausią kelią – „atsiriboja&l...

  • Kad ir ką sako psichologai, pinigai turi įtakos laimei
    Kad ir ką sako psichologai, pinigai turi įtakos laimei

    Labai sunku tenkintis mažu ir jaustis puikiai, todėl, kad ir ką visi sakytų, pinigai turi įtakos laimei, o jų trūkumas trukdo. Taip LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros lektorius Kęstutis Dragūnevičius. A...

    3
  • Kaip elgtis, kad meilė truktų amžinai
    Kaip elgtis, kad meilė truktų amžinai

    Labiausiai poros santykiai klesti tada, kai žmonės moka vienas kitą besąlygiškai palaikyti ir dalytis ir geromis, ir blogomis patirtimis, LRT KLASIKAI sako klinikinė psichologė Aistė Diržytė. „Bet kad kitas žmogus pradėtų dalytis, reik...

  • Tėtis – ir viskas tuo pasakyta
    Tėtis – ir viskas tuo pasakyta

    Tėtis – tai ne tas, kuris remontuoja. Ne tas, kuris atneša pinigų. Tėtis – tai vyras, šalia kurio vaikas gali šokinėti ant sofos, karstytis medžiais, važinėti autobusu ir pats susimokėti už kelionę. Tėtis šali...

    4
  • E. Lubys: iš savo vaikų sau nieko nereikalauju
    E. Lubys: iš savo vaikų sau nieko nereikalauju

    Atsakomybė. Džiaugsmas ir problemos. Malonumas ir rūpesčiai. Žinomiems Lietuvos vyrams tėvystė – viskas kartu, lyg verčiantis per gyvenimą kūlversčiais. ...

    4
Daugiau straipsnių