- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl COVID-19 pandemijos gerokai pablogėjus visuomenės psichinei sveikatai neužtikrinamas pakankamas pagalbos prieinamumas, ketvirtadienį pranešė Valstybės kontrolė, atlikusi šių paslaugų prieinamumo vertinimą.
„Lietuva viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kurioje COVID-19 pasekmėms psichikos sveikatai mažinti patvirtintas planas, tačiau dar trūksta tikslesnio šiai veiklai skiriamų lėšų planavimo – ne visoms priemonėms numatytos įgyvendinimui reikalingos lėšos“, – pranešime cituojama vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė Akvilė Kernagė.
„Taisytina ir tai, kad plane veiklos rodikliai orientuoti į priemonių įgyvendinimo proceso matavimą, o ne į rezultatą. Dėl šios priežasties ateityje nebus galima nustatyti, ar vykdytos priemonės turėjo poveikį mažinant COVID-19 pandemijos pasekmes psichikos sveikatai bei užtikrinti, kad į planą būtų įtrauktos paveikiausios priemonės“, – teigė ji.
Auditorių duomenimis, per pandemiją apie 10 proc. daugiau asmenų kreipėsi į gydymo įstaigas dėl depresijos, nerimo ir reakcijos į didelį stresą sutrikimų. Bendras visuomenės streso lygis padidėjęs apie du kartus, o nerimo, pykčio, liūdesio jausmai yra išaugę apie pusantro karto, palyginti su laikotarpiu iki pandemijos.
Valstybės kontrolė vertino šių pasekmių mažinimo priemones ir Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas bei šių metų gegužę atnaujintą Ilgalaikių neigiamų COVID-19 pandemijos pasekmių visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planą. Jam įgyvendinti pernai buvo numatyta skirti 3 mln. eurų, o šiemet – 11,3 mln. eurų. Kitais metais – dar 7,2 mln. eurų. Pandemijos pasekmėms psichikos sveikatai mažinti pernai iš viso panaudota 3,3 mln. eurų.
Esminis psichikos sveikatos gerinimo veiksnys, pasak Valstybės kontrolės, yra psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, kuris dar nėra pakankamas.
Per pandemiją apsilankymų pas pirminės psichikos sveikatos priežiūros specialistus skaičius išaugo apie 17 proc., palyginti su 2019 metais. Paslaugų laukimo eilės pas suaugusiųjų psichiatrą ir medicinos psichologą liko tokios pačios, kaip per priešpandeminį laikotarpį, o eilės pas vaikų ir paauglių psichiatrus padidėjo 23 procentais.
Tiek suaugusieji, tiek vaikai psichikos sveikatos paslaugų dažnai turi laukti ilgiau nei savaitę, nors būtent toks maksimalus terminas numatytas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme.
Susirūpinimą, pasak auditorių, kelia tai, kad gyventojams informuoti apie galimą psichologinę pagalbą skiriama per mažai dėmesio.
Apklausos rezultatai parodė, kad 65,7 proc. respondentų neturėjo žinių apie psichologinę pagalbą pandemijos laikotarpiu, 55 proc. apklaustų gyventojų nežinojo, kad nemokamas psichologinės pagalbos paslaugas gali gauti Psichikos sveikatos centre, o 69 proc. nežino, kad tokias paslaugas teikia savivaldybės visuomenės sveikatos biurai.
„Laiku neskiriant pakankamo dėmesio informavimui apie psichologinės pagalbos galimybes, gyventojai neskatinami kreiptis į specialistus esant poreikiui ir tai gali lemti sunkesnių psichikos ligų atsiradimą ir didinti naštą sveikatos sektoriui“, – rašoma Valstybės kontrolės pranešime.
Audito institucija ragina atkreipti dėmesį į tai, kad pandemijos metu dėl karantino ir nuotolinio mokymosi vaikai ir paaugliai tapo ypač pažeidžiami. Tai rodo ir dvigubai – nuo 9 iki 18 proc. – išaugusi savižudybių tema, skambinant į „Vaikų liniją“.
Plane į jaunimą orientuota tik viena priemonė, kuri susijusi su jaunimo švietimu, o tikslinių pagalbos priemonių vaikams apimtys itin mažos.
Pasak auditorių, Sveikatos apsaugos ministerija turėtų daugiau dėmesio skirti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumui, gyventojams informuoti apie psichologinės pagalbos galimybes ir stiprinti jų raštingumą psichikos sveikatos srityje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti11
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...