Alergija vaistams veržiasi į lyderio pozicijas | kl.lt

Alergija vaistams veržiasi į lyderio pozicijas

Net viena tabletė nuo skausmo gali iššaukti alergiją. Kaip pastebi specialistai, apie medikamentinę alergiją kol kas mažai kalbama, tačiau ji vis labiau dažnėja tarp gausiai įvairius medikamentus vartojančių lietuvių.

Nepriklauso nuo dozės

Šiuo metu lyderio poziciją užima kvėpavimo takų alergijos: astma, alerginės slogos. Bet jas sparčiai vejasi medikamentinė alergija.

Pagal Pasaulinės sveikatos organizaciją, medikamentinė alergija – tai nepriklausantis nuo dozės, nenumatytas, kenksmingas ir nelauktas atsakas į patvirtintą žmonėms vaisto vartojimą. Tokias reakcijas gali sukelti bet kuris vaistas.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Alerginių ir imuninių ligų diagnostikos ir gydymo dienos stacionaro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Agnė Ramonaitė paaiškino, kad sergančiųjų šia alergija daugėja dėl padidėjusių rizikos veiksnių.

Medikamentinę alergiją gali išprovokuoti gausus įvairių vaistų vartojimas, dažnas to paties vaisto vartojimas. Sergančiųjų gretas didina ir žmonių polinkis užsiimti savigyda.

Nepageidaujama reakcija į vaistus gali kilti dėl vaisto perdozavimo, sąveikos su kitais vartojamais vaistais, lydinčios virusinės infekcijos. Panašius simptomus gali sukelti tiesiog vaisto šalutiniai poveikiai.

Medikamentinės alergijos simptomai gali pasireikšti greitai: per pirmas šešias valandas nuo išgertų vaistų dozės arba atsirasti po kelių dienų ar savaitės, vartojant tą patį vaistą.

Greito tipo alergiją išduoda dilgėlinė, tinimas, rinitas, bronchospazmai. Kartais vaistai gali iššaukti ir anafilaksinį šoką, kuris, nesuteikus skubios pagalbos, gali baigtis ir mirtimi. Lėto tipo reakcijoms būdingiausi simptomai yra įvairūs odos bėrimai.

Rizikuoja kiekvienas

Tikroji medikamentinė alergija susijusi tik su imuninėmis organizmo reakcijomis. A.Ramonaitė paaiškino, kad pirmą kartą pavartojus vaistą imuninė sistema įjautrinama, tačiau klinikiniai požymiai dažniausiai nepasireiškia. Tačiau niekas negali pasakyti, kada jie išlįs į paviršių.

„Negalima prognozuoti kada ir nuo kokios dozės žmogus gali tapti alergiškas. Alergiją gali sukelti bet kuris vaistas. Tačiau medikamentinė alergija kartais supainiojama su vaistų sukeliamais šalutiniais poveikiai, kurie yra ganėtinai panašūs“, - aiškino pašnekovė.

Būtent dėl šios priežasties reikėtų kreiptis į gydytoją alergologą, kuris turėtų nustatyti tikslią negalavimus sukėlusią priežastį. Jis sprendžia, ar pacientui tikrai būtina atlikti provokacinius alerginius mėginius. Pastaruosius galima daryti tik specializuotame centre, su gydytojo priežiūra.

Tarp lyderių - antibiotikai

Medikamentinę alergiją dažniausiai sukelia betalaktiminiai antibiotikai (penicilinai, amoksicilino junginiai su klavulano rūgštimi), nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (aspirinas, ibuprofenas).

A.Ramonaitė priminė, kad alergiški lateksui pacientai prieš kiekvieną intervenciją turi perspėti medicinos personalą, kad šie nenaudotų lateksinių pirštinių. Priešingu atveju, intervencijos metu pacientui gali kilti anafilaksinis šokas.

Nustatyta, kad apie 10 - 20 proc. ligoninėje besigydančių pacientų gali kilti nepageidaujama alerginė reakcija, tarp ambulatorinių pacientų tokia tikimybė – 25 proc.

Didesnę tikimybę susirgti medikamentine alergija turi vyresnio amžiaus žmonės, dažniausiai daug ir ilgai vartojantys įvairių vaistų. Į rizikos grupę patenka kitiems veiksniams alergiški žmonės ar sergantieji alergija nuo vaikystės, giminėje turintys alergiškų artimųjų.

„Kiekvienas turėtume būti atsargesnis ir vaistus vartoti tik tada, kai reikia. Nė vienas nesame nuo to apsaugotas, - įspėja gydytoja alergologė. – Taip, net nuo galvos skausmo išgerta įprastų vaistų tabletė padidina riziką susirgti alergija“.

A.Ramonaitės manymu, naujoji sugriežtinta tvarka dėl receptinių vaistų taip pat yra tam tikra prevencinė priemonė prieš medikamentinę alergiją.

Dėl įtariamos medikamentinės alergijos reikia kreiptis į gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą, kuris sprendžia dėl tolimesnio ištyrimo eigos ir diagnozės patikslinimo. Galimas ištyrimas tik specializuotame centre su gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo priežiūra.

Tyrimai rizikingi

Siekiant išsiaiškinti, ar žmogus nėra alergiškas vaistams, labai svarbu įsidėmėti, kada pasireiškė pirmieji požymiai. Pasak gydytojos, jei vartojant vaistus buvo padaryta kelių dienų pertrauka, greičiausiai nepageidaujamos reakcijos kilo dėl kitų priežasčių.

Tiriami atvejai, kai pacientas jau vartojo paskirtus medikamentus (antibiotikus, vaistus nuo skausmo), per operaciją ar kitos kurios intervencijos metu ar po jos atsirado alergijos simptomai. Pasitaiko, kai pacientai pageidauja išsitirti dėl galimos alerginės reakcijos dar nepradėję vartoti paskirtų vaistų. Tačiau tokiais atvejais provokaciniai mėginiai neatliekami.



NAUJAUSI KOMENTARAI

chicha

chicha portretas
ko stebėtis juk nuodija neaišku kuo vergavusiems specialius trukus užsako taip kaip ir maisto specialaus Lietuvai valdžia užsimanė nes pas mus vežamas arba lietuviškas yra labai geras palyginus koki Anglije perka o lietuviškas maistas Anglijoje yra labai brangus ir emigrantai mūsų jo neperka tai turi valgyti ta babajaam atvežama kuris labai šlykštus tai ir serga virškinimo sutrikimų

AS

AS portretas
Galimai didziausia beda seriami gyvuliaiantibiotikais,kad nedvestu.O kaip rode negyviem kiaulem ir vistom svirkscia neaisku kokia chemija.Kas turi atsakyti uz tai.perki vista,o ji skesta chemijoj?
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių