Anksčiau chirurgai operuodavo skalpeliu, dabar – lazeriu ir elektra

  • Teksto dydis:

Lietuvos medicina žengia į priekį.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Kęstutis Strupas, pradėjęs vykdyti kepenų transplantacijas, minimaliai invazines operacijas ir rekonstrukcines onkologijos procedūras, kai Lietuvoje jos dar buvo beveik nežinomos, apžvelgia medicinos pokyčius ir kas jos laukia ateityje.

Medicina nuo seno buvo laikoma mokslu, tačiau chirurgija ilgai prilyginta amatams, o viduramžiais tokios procedūros netgi būdavo patikimos barzdaskučiams. Tik XIX amžiuje susivokta, kad chirurgija – itin aukšto lygio mokslais ir technologijomis pagrįsta veikla. Prof. K. Strupas pasakoja, kad dar 9-ojo dešimtmečio pradžioje, kai jis baigė Vilniaus universitetą, chirurgo įvaizdis buvo visai kitoks nei šiandien.

„Chirurgiją pasirinkau, nes ir mano brolis, ir tėtis buvo chirurgai. Man tai atrodė labai vyriška profesija. Tuo metu chirurgai buvo lyg amatininkai, kurių niekas negalėjo net įsivaizduoti be skalpelio rankoje, – prisimena profesorius. – Dabar skalpelį retai naudojame. Operuojame lazeriu, elektra ir kitomis energiją generuojančiomis technologijomis. Darbas reikalauja išmanyti daug ir įvairių technologijų“.

Kai 1982 m. vokiečių chirurgas Kurtas Semmas pirmasis ėmė šalinti nereikalingus darinius pro vamzdelius, t. y. vadinamuoju laparoskopu, iš jo neva už šarlatanizmą buvo atimta licencija. Kitas jo kolega buvo pravardžiuojamas Peliuku Mikiu (angl. Mickey Mouse ), nes per operacijas rankose laikė ne skalpelį, o vamzdelius. Tik po gero dešimtmečio šie medikai buvo apdovanoti už drąsą ir įdiegtas naujoves, rašoma pranešime spaudai.

Lietuva minimalios invazijos chirurgijos tradicijas perėmė labai greitai. Jau 2008 m. kai kurie mūsų rodikliai buvo geresni nei kitų Europos šalių. Įrodėme, kad ūminį apendicitą daug geriau operuoti laparoskopu.

„Lietuva minimalios invazijos chirurgijos tradicijas perėmė labai greitai. Jau 2008 m. kai kurie mūsų rodikliai buvo geresni nei kitų Europos šalių. Įrodėme, kad ūminį apendicitą daug geriau operuoti laparoskopu. Dabar visos operacijos daromos būtent taip. Gydant akmenligę net klausimų nekyla, kaip operuoti, – pasakoja prof. K. Strupas. – Laparoskopu galime operuoti net tokius nepatogius organus kaip blužnis ar antinksčiai“.

Mokslininkas prisimena, kad dar 9-ąjį dešimtmetį vyravo atviroji chirurgija. Vėliau ją pakeitė laparoskopinė, o dabar populiarėja endoskopinė, kai įvairūs dariniai pašalinami be chirurginio pjūvio.

„Kartu su kolegomis bandysime Sveikatos apsaugos ministerijai įrodyti, kad šiandien kasdienybe tampa robotinė chirurgija. Jai reikalinga 1,5 mln. eurų investicija atsipirks taip, kaip kadaise atsipirko investicijos į laparoskopus“, – teigia medikas.

Pirmoji robotinės chirurgijos operacija pasaulyje atlikta dar 1998 m., kai gydytojas iš Niujorko nuotoliniu būdu valdė Paryžiuje buvusį robotą ir sėkmingai ten operavo pacientą.

„Šį metodą galima taikyti net karo lauko sąlygomis. Anksčiau kiekvienas chirurgas turėdavo mokytoją, o dabar mus moko robotikos specialistai“, – pasakoja prof. K. Strupas.

Jis įsitikinęs, kad tobulėjanti medicina atneša vis daugiau naudos. Pavyzdžiui, 1992-aisiais pacientas ligoninėje gulėdavo 16 dienų, o dabar netgi po sudėtingų operacijų gydymas ligoninėje sutrumpėjo iki 4–5 dienų.

Anot pašnekovo, sutrumpėjęs gydymas ligoninėje naudingas ne tik ekonomiškai, bet ir turi teigiamą emocinį poveikį pacientams.

Prof. habil. dr. K. Strupas kartu su kolegomis prof. dr. Virgilijumi Beiša ir prof. dr. Gintaru Simučiu buvo nominuotas 2017 m. Lietuvos mokslo premijai už darbų ciklą „Naujų minimaliai invazinių ir transplantacinių tyrimų bei technikų pilvo chirurgijoje diegimas Lietuvoje 2002–2016 metais“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Specialistė: sterilumas – dažnai didesnis pavojus nei nešvarumai
    Specialistė: sterilumas – dažnai didesnis pavojus nei nešvarumai

    Gyvename ne tik švaros, bet ir alergijos amžiuje, kai alerginė sloga, astma ar atopinis dermatitas plinta kaip epidemija. Mūsų naudojamas muilas yra antibakterinis, siurblys robotas išsiurbia kiekvieną dulkelę iš menkiausio ply&scaro...

  • A. Unikauskas: su raukšlėmis geriausiai kovoja ne kremai
    A. Unikauskas: su raukšlėmis geriausiai kovoja ne kremai

    Kremai nėra pats efektyviausias būdas kovoti su raukšlėmis, nors daugelis renkasi būtent šį metodą, LRT TELEVIZIJOS laidoje sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Kaip teigia jis, odą daug labiau veiki...

    2
  • Kumpis ir sumuštinis su dešra – tylieji žudikai?
    Kumpis ir sumuštinis su dešra – tylieji žudikai?

    Visos jūsų mėgstamos dešros, rūkyti lašiniai, mėsos vyniotiniai ar kumpiai – tai peilis jūsų sveikatai ir gyvybei, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvyd...

    2
  • Gegužės 19-oji – Pasaulinė mokymosi plaukti diena
    Gegužės 19-oji – Pasaulinė mokymosi plaukti diena

    Šios dienos ištakos nesenos, viskas prasidėjo nuo 2012 m. JAV surengtos akcijos "Išmokyk mane plaukti". Suvokus, kaip svarbu kuo anksčiau išmokyti vaikus plaukti, iniciatyva išaugo iki tarptautiniu mastu gegužės...

  • Norite atitolinti senatvę? Bėgiokite
    Norite atitolinti senatvę? Bėgiokite

    Širdies ir kraujagyslių, endokrininės sistemos ar antsvorio sukeliamos ligos – šiuolaikinio gyvenimo palydovai. Specialistai sako, kad judėjimas padeda ne tik išvengti šių ligų, bet ir pasveikti nuo jų be vaistų.  ...

    3
  • Kelionių vaistinėlė: ko svarbu nepamiršti vykstant į užsienį?
    Kelionių vaistinėlė: ko svarbu nepamiršti vykstant į užsienį?

    Ar jau suplanavote šios vasaros atostogas? Kur nors keliaujant, svarbiausia nepamiršti pasirūpinti savo ir artimųjų sveikata, nes įvairūs negalavimai tikrai gali sujaukti smagius atostogų planus. ...

  • Eiles ilgina gydytojų trūkumas ar pacientų perteklius?
    Eiles ilgina gydytojų trūkumas ar pacientų perteklius?

    Vienos ligoninės organizuota melanomos patikros akcija sukėlė klaipėdiečių nepasitenkinimą. Tų, kurie nespėjo ten pakliūti arba nieko apie ją nežinojo. Klaipėdiečiai mano, kad uostamiestyje trūksta dermatologų ir norint pas juos patekti reikia ...

    9
  • Kas penkioliktam paaugliui grėsė vadinamoji 40-mečių liga
    Kas penkioliktam paaugliui grėsė vadinamoji 40-mečių liga

    Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad net iki 15 proc. vaikų ir jaunuolių nuo 7 iki 18 metų nustatoma arterinė hipertenzija - vadinamoji 40-mečių ir vyresnių žmonių liga. ...

    2
  • Jodo trūkumas gali lemti mažesnį IQ
    Jodo trūkumas gali lemti mažesnį IQ

    Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta įspėjimų apie druskos žalą, bet beveik nė vienas stalas neapsieina be druskos, nes tai nuo seno kasdien vartojamas maisto pagardas. ...

    3
  • Būdas įveikti nemigą – sunki antklodė
    Būdas įveikti nemigą – sunki antklodė

    Žmonėms, kenčiantiems nuo nemigos, gali padėti sunkesnės antklodės pasirinkimas, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. ...

    2
Daugiau straipsnių