Ankstyvoji šienligė pirmaisiais gyvenimo metais nenustatoma

Pavasaris vis dar pokštauja: tai lepina šiluma, tai storą šaliką iš spintos priverčia išsitraukti. Tačiau gamta po truputį atbunda. Deja, tai džiugina ne visus. Pavasarinė šienligė kamuoja tiek kai kuriuos suaugusiuosius, tiek vaikus. O kaip atskirti pirmąją šienligę?

Kalbiname alergologę, klinikinę imunologę Nemirą Vaičiulionienę.

– Kokio amžiaus vaikams dažniausiai nustatoma šienligė?

– Mažiems vaikams iki trejų metų šienligė diagnozuojama labai retai. Dažniausiai žiedadulkėms įsijautrina vyresnio - mokyklinio amžiaus vaikai.

– Jei vis dėlto ankstyvųjų atvejų pasitaiko, jie visuomet atpažįstami ir tinkmai gydomi?

– Pirmaisiais metais, kada išryškėja šienligės simptomai, jie pasireiškia kvėpavimo takuose. Dažnai pasitaiko, kad pirmą kartą pastebėta alergija net neatpažįstama, gydoma kaip virusinė liga, infekcija, nes pasireiškia nosies niežuliu, slogavimu, čiauduliu. Tiek tėvai, ypač nesusidūrę su alergijomis, tiek gydytojai gali „pražiopsoti“ šienligę. Pasitaiko, kad gydymui skiriami antibiotikai ar priešvirusiniai vaistai, kurie nepadeda, o tik silpnina imunitetą. Pagrindinis skirtumas tarp virusinės infekcijos ir šienligės simptomų – pastaroji pasireiškia be temperatūros.

– Kiek tuomet užtrunka tokią pavasarinę alergiją diagnozuoti?

– Su šienlige kartais tenka gyventi dvejus ar trejus metus. Jei kitais metais panašiu metų laiku vėl ima kartotis tie patys simptomai, jau suprantama, kokios priežastys. Skiriami siuntimai specialistų konsultacijai. Pasitaiko, kad ligą pastebi ir otorinolaringologai apžiūros metu, nes priežasčių ieškoma kvėpavimo takuose.

– Vaikai be galo smalsūs, judrūs, mėgsta lakstyti lauke, ypač kai oras geras. Yra būdų, kaip galima apsaugoti alergiškuosius nuo lauke sklandančių alergenų?

– Žiedadulkės sklando visur ir nuo jų neapsisaugosime taip, kaip galėtume, jei būtume alergiški, pavyzdžiui, kokiam nors maisto produktui. Visgi kai kurios priemonės gali pagelbėti. Kai prasideda intensyvus augalų žydėjimas, diena saulėta, vėjuota, reikėtų stengtis tokio vaiko nevesti į lauką. Vengti laikyti atviras duris, langus. Namus vėdinti reikėtų anksti ryte arba vėlai vakare, kuomet žiedadulkių srautas yra mažiausias. Iš lauko grįžus atžalą reikėtų perrengti, mat ji su drabužiais parsineša ir alergenų. Rekomenduojama nuplauti veiduką, pravalyti akytes, nosytę. Šios priemonės padės kiek įmanoma atsikratyti žiedadulkių.
Lauke rekomenduojama vaikučiams uždėti akinius nuo saulės. Važiuojant automobiliu tėvai taip pat turėtų pasirūpinti, kad langai būtų sandariai uždaryti ir alergenai nepatektų į vidų.

– Tie, kuriuos kamuoja šienligė, paprastai kelis mėnesius per metus turi nuolat vartoti priešalerginius vaistus, purškalus į nosį, akių lašus. Galbūt yra gydymas, galintis duoti ilgalaikių rezultatų?

– Jei tiksliai nustatoma, kad vaikas alergiškas tik augalų žiedadulkėms, gali būti taikoma specialius gydymas, vadinamas – imunoterapija. Trejus metus vykdomas priešsezoninis gydymas. Jam naudojami specialūs alergenai, pritaikyti vaikams: juos reikia lašinti po liežuviu, o ne leisti į paodį, kaip tai daroma vyresniems pacientams. Preparato dozės pamažu didinamos ir taip organizme sukeliama tolerancija alergenui. Kasmet po kiekvieno kurso pacientui tampa vis lengviau. Apie 80-90 procentų išbandžiusųjų šį gydymą, įskaitant ir vaikus, po jo jaučiasi neblogai, augalų žydėjimo periodu jiems nereikia vartoti tiek daug vaistų. Tačiau toks gydymas dažniausiai pradedamas taikyti tik po dvejų trejų metų nuo alergijos pradžios, kai įsitikinama diagnozės tikslumu.

Įdomus faktas

Miestiečiai tris kartus dažniau nei kaimo vietovių gyventojai serga šienlige.