Ar riebalai gali virsti raumenimis, o raumenys – riebalais?

  • Teksto dydis:

Trumpai tariant, kūno riebalų paversti raumenimis neįmanoma. Neįmanomas ir atvirkščias procesas, t. y. raumenų paversti riebalais taip pat neišeitų, konstatuoja žurnalistė, eseistė Ashley P. Taylor, kurios straipsnis skelbiamas mokslo naujienų portale livescience.com.

Kodėl neįmanomas toks virsmas? Todėl, kad riebalai ir raumenys yra dviejų skirtingų tipų audiniai, ir vienas negali būti tiesiogiai paverčiamas kitu, atsako Niujorko miesto universiteto Lehmano koledžo profesorius, kultūrizmo specialistas Bradas Schoenfeldas.

„Geriausia analogija, kokią galiu pateikti, – neįmanoma iš apelsino padaryti obuolio“, – sako jis ir priduria, kad, užuot siekus riebalus paversti raumenimis, galima sumažinti riebalų ir padidinti raumenų kiekį, tačiau tai jau bus du atskiri procesai.

Galioja pirmasis termodinamikos dėsnis

Norint netekti riebalų, reikia mažinti svorį, aiškina B. Schoenfeldas, o tam, kad mažėtų svoris, organizmas turi sudeginti daugiau kalorijų, negu suvartoja.

Geriausia analogija, kokią galiu pateikti, – neįmanoma iš apelsino padaryti obuolio.

„Tai paprasčiausia pirmojo termodinamikos dėsnio ekstrapoliacija“, – sako profesorius. Pirmasis termodinamikos dėsnis teigia, kad energija yra tvari, taigi mūsų su maistu gaunamos kalorijos – taip pat; energija neatsiranda iš niekur ir niekur nedingsta, o vienos rūšies energija gali virsti kitos rūšies energija – ji gali būti deginama, kai veikia įvairios kūno funkcijos, bet gali ir kauptis riebalų pavidalu.

„Tai vėl ir vėl įrodoma atliekant griežtai kontroliuojamus [...] tyrimus“, – teigia B. Schoenfeldas. Tačiau tam, kad kartu su riebalais nedingtų ir raumenys, reikia tinkamai maitintis. Sumažinus gaunamų kalorijų kiekį, bet suvartojant per mažai baltymų, kūno svoris sumažės ne tik dėl riebalų, bet ir dėl raumenų masės netekimo, pabrėžia jis.

„Ne sykį įrodyta, kad, vartojant per mažai baltymų [mažinant kalorijų kiekį], yra sparčiau prarandama raumenų masė“, – aiškina specialistas.

Kad kompensuotų su maistu gaunamų baltymų trūkumą, organizmas degina ne tik sukauptus riebalus, bet ir raumenis, nes raumenys sudaryti iš baltymų. Vykstant šiam procesui, raumenų ląstelės susitraukia.

Kad taip nenutiktų, nereikalingų riebalų – bet ne raumenų – atsikratyti norintiems žmonėms B. Schoenfeldas rekomenduoja per dieną suvartoti 1,8 g baltymų vienam kilogramui kūno svorio. Vadinasi, jei žmogus sveria apie 70 kg, kasdien jam reikėtų suvartoti apie 125 g baltymų. Toks kiekis baltymų yra, pavyzdžiui, 3–4 gabalėliuose vištienos krūtinėlės filė (suprantama, ne visi suvartotini baltymai turi būti iš vieno šaltinio). B. Schoenfeldo teigimu, tokį baltymų kiekį privalo suvartoti kiekvienas, kilnojantis svarmenis.

Svarmenų kilnojimą specialistas įvardija kaip pagrindinę priemonę siekiantiems numesti svorio, bet neprarasti raumenų.

Svarbūs ištvermės pratimai

Siekiant užsiauginti daugiau raumenų, reikia įsiminti du dalykus: vartoti pakankamai baltymų ir reguliariai atlikti ištvermės pratimus (juos atliekant raumenys būna įtempti), pavyzdžiui, kilnoti svarmenis ir tempti raumenis, taip stimuliuojant jų augimą. Be svarmenų kilnojimo, galimi ir kiti būdai ištvermei didinti, sako specialistas. Tai gali būti pratimai su elastinėmis juostomis, pritūpimai, atsispaudimai.

Siekiant užsiauginti daugiau raumenų, reikia įsiminti du dalykus: vartoti pakankamai baltymų ir reguliariai atlikti ištvermės pratimus.

Norint numesti svorio ir priaugti raumenų, svarbiausia – lavinti ištvermę. „Kad nemažėtų raumenų masė, kilnoti [svarmenis], priverčiant dirbti visas pagrindines raumenų grupes, reikėtų bent du kartus per savaitę“, – teigia jis. Kartu jis pabrėžia, kad, prieš pradedant treniruotis, būtinai reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Raumenims stiprėjant, auga raumeninis audinys. Tai vadinama hipertrofija.

B. Schoenfeldas teigia neabejojantis ir aerobikos užsiėmimų nauda sveikatai, tačiau norintiems užsiauginti daugiau raumenų masės šios sporto rūšies jis nerekomenduotų, nebent tik pačioje pradžioje. „Vienintelis būdas užsiauginti raumenis – versti juos nuolat sunkiai dirbti“, – sako jis.

Atliekant aerobikos pratimus, raumenys įtempiami tik iki tam tikros ribos, o to nepakanka, kad jie pasidarytų didesni.

Raumenys subliūkšta?

Dažnas žmogus galvoja, kad jei kurį laiką nesitreniruos, kūnas paprasčiausiai sudribs. B. Schoenfeldo teigimu, šis nerimas pagrįstas.

Tačiau, pasak jo, nereikia manyti, kad taip atsitinka dėl to, kad raumenys ima virsti riebalais. Nustojus kilnoti svarmenis ir bent kokiu nors būdu lavinti ištvermę, organizmas nebegali užkirsti kelio natūraliam, senėjimo lemiamam raumenų masės mažėjimo procesui, vadinamajai sarkopenijai.

Tarp trisdešimties ir keturiasdešimties žmogaus raumenų masė natūraliai pradeda mažėti. Kalbant tiksliau, atskiros organizmo raumenų ląstelės, vadinamieji raumeniniai audiniai, ima žūti. Taigi, jei, laikui bėgant, žmogus darysis fiziškai vis mažiau aktyvus, bet valgys tiek pat kiek anksčiau arba dar daugiau, jis ne tik kad praras raumenų masę, bet ir prisiaugins riebalų, aiškina specialistas.

Vis dėlto, B. Schoenfeldas tikina, kad senėjimo nulemiamą raumenų silpimo procesą galima kontroliuoti ir net visiškai sustabdyti, tačiau tik kilnojant svarmenis. Pasak jo, pradėti tai daryti būtina kuo anksčiau. Jis taip pat pažymi, kad užkirsti kelią sarkopenijai galima ir kitaip ugdant ištvermę: „Tai funkcija, kuriai galioja taisyklė „naudoji arba prarandi“, tad jei naudosi, tai ir neprarasi.“


Šiame straipsnyje: raumenyssportasmankštaRiebalai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Atskleidė, ką svarbu žinoti apie dehidrataciją žiemą
    Atskleidė, ką svarbu žinoti apie dehidrataciją žiemą

    Nors šaltuoju metų laikotarpiu dažnam atrodo, kad troškulys užklumpa kur kas rečiau, tokia savijauta tėra saviapgaulė. Siekiant palaikyti skysčių balansą, gaivinti organizmą gėrimais būtina net ir žiemą, mat dehidratacija tada ne k...

  • Devyni mažai girdėti faktai apie motinos pieną
    Devyni mažai girdėti faktai apie motinos pieną

    Motinos pienas, nors gausiai tyrinėjamas mokslininkų, vis dar turi paslapčių. Pavyzdžiui, kodėl berniuką maitinančios motinos piene yra 25 proc. daugiau kalorijų nei maitinančios mergaitę? Kodėl pieno sudėtis kinta keičiantis maitinimo laikui? ...

    1
  • Nustatoma daugiau prekybos nesaugiais maisto papildais atvejų
    Nustatoma daugiau prekybos nesaugiais maisto papildais atvejų

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai atkreipia vartotojų dėmesį, kad nustatoma vis daugiau prekybos maisto papildais atvejų, kai dėl jų sudėtyje esančių neautorizuotų Europos Sąjungoje (ES) medžiagų, uždraudžiama jai...

  • J.Brėdikis: svarbu išsivalyti ir nuo dvasinių toksinų
    J.Brėdikis: svarbu išsivalyti ir nuo dvasinių toksinų

    Apie žmogų – visatos dalį, jo subtiliąsias energijas ir informacinę komunikaciją. Pradedant ląstelės DNR iki globalaus lygmens. Apie visuotinę nelygybę ir mus supančias matricas. Apie tai ir dar daugiau – septintoji akademiko Jurgio Br...

    3
  • Medikų algų klausimas – tik ledkalnio viršūnė
    Medikų algų klausimas – tik ledkalnio viršūnė

    Vyriausybei ir medikams tariantis dėl galimybės didinti atlyginimus, pastarieji atveria vis daugiau sveikatos sistemos piktžaizdžių. ...

  • Vaistai – tarsi picos: bus galima užsisakyti telefonu?
    Vaistai – tarsi picos: bus galima užsisakyti telefonu?

    Sąmyšis dėl vaistų receptų sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą privertė keisti savo poziciją. Belieka tikėtis, kad ministras atšauks idėją priversti gydytojus savo pacientus gydyti telefonu. ...

    3
  • Mitybos specialistė apie vaikų pusryčius: ką valgyti, o ko ne?
    Mitybos specialistė apie vaikų pusryčius: ką valgyti, o ko ne?

    Vaikų pusryčiams tinka šie patiekalai ir produktai: sumuštiniai, jeigu jiems naudojama bemielė pilnagrūdė duona be cukraus ir jeigu sumuštinyje nėra perdirbtų mėsos produktų, vaisiai, uogos, riešutai, avokadai, blyneliai, j...

  • Kas lemia, kurie vaistai receptiniai, o kurie – ne?
    Kas lemia, kurie vaistai receptiniai, o kurie – ne?

    Kodėl registruoti vaistai taip ilgai būna receptiniai, juk tai – ne šventa karvė, stebisi Seimo narė gydytoja Irena Degutienė. Jos nuomone, apskritai receptinių vaistų turėtų būti kuo mažiau. Tad kokiais kriterijais remiantis nusprend...

    8
  • Abiturientės gyvenimą sukrėtusi tragedija: sukniubo ir šaukė, kad miršta
    Abiturientės gyvenimą sukrėtusi tragedija: sukniubo ir šaukė, kad miršta

    Abiturientės Ugnės ir jos tėčio gyvenimas per vieną akimirką apsivertė aukštyn kojomis. Dėl staiga plyšusios kraujagyslės mergina buvo paralyžiuota. Užtruko, kol buvo nustatyta tikroji diagnozė, skirtas adekvatus gydymas. Laimei, daba...

    17
  • Sveikatai palankus maistas – jau ant darželinukų stalo
    Sveikatai palankus maistas – jau ant darželinukų stalo

    Netylant diskusijoms, kaip maitinti vaikus darželiuose, kas atsakingas, kad ugdymo įstaigas pasiektų kokybiški ir sveikatai palankūs produktai, kaip paskatinti vaikus valgyti sveikai, Kėdainių lopšelis-darželis jau žengia žingsnį į pri...

    3
Daugiau straipsnių