- Karolina Drigotaitė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl išeikvotų žemės resursų valgome gerokai mažiau vertingą maistą, LRT.lt teigia gydytoja Regina Žukauskienė. Savo ruožtu gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė aiškina, kad kai kurių vitaminų ir mikroelementų trūkumo priežastis daug sudėtingesnė: pakito veislių savybės, auginimo metodai, naudojamos trąšos, taip pat ir maisto apdorojimas bei gaminimas.
„Mes turime gauti gyvybiškai svarbių maisto medžiagų. Labai svarbu vadinamasis gyvas maistas, reguliari mityba ir saikas. Dabar pasaulyje labai daug kalba apie „paslėptą alkį“. Kadangi išeikvojame žemės resursus, maiste mažėja mums reikalingų medžiagų – ir vitaminų, ir mikroelementų. Per 10 metų Europoje vykdytus tyrimus nustatyta, kad kai kuriuose maisto produktuose (pvz., braškėse, obuoliuose) 50–70 proc. sumažėjo reikalingų maisto medžiagų. Tikriausiai žmogaus organizmas jaučia jų alkį, todėl kartais kyla nesuvaldomas noras vis valgyti ir valgyti“, – LRT RADIJO laidai „Sveikata“ yra sakiusi gydytoja R. Žukauskienė.
Sumažėjo tik kai kurių medžiagų
Jei žemė tręšiama tik organinėmis trąšomis, anot R. Žukauskienės, jai pritrūksta derlingojo sluoksnio, kuris Lietuvoje siekia 2 cm. „Afrikoje šis sluoksnis siekia 0,5 cm, todėl žemė darosi išeikvota kaip smėlis, joje niekas nebeauga“, – aiškina R. Žukauskienė.
Savo ruožtu D. Pipiraitė-Lazarevičienė priduria, kad daržovėse ir vaisiuose trūksta tik kai kurių maisto medžiagų ir tai – ne dėl žemės išeikvojimo.
Sumažėjo baltymų, kalcio, geležies, vitamino B2 ir vitamino C kiekis. Kitų tirtų medžiagų kiekis nesumažėjo.
„Sumažėjo baltymų, kalcio, geležies, vitamino B2 ir vitamino C kiekis. Kitų tirtų medžiagų kiekis nesumažėjo. Bet priežastis nėra tokia paprasta kaip žemės resursų išeikvojimas. Yra svarių įrodymų, kad pakito kultivuojamų veislių savybės. Auginimo metodų pasikeitimas, trąšų naudojimas, taip pat ir maisto apdorojimas bei gaminimas yra svarbios priežastys“, – aiškina gydytoja dietologė.
Kauno klinikose dirbanti R. Žukauskienė taip pat konsultuoja vieną farmacijos įmonių. Pastaroji, jos teigimu, ir pateikė jai minėtus tyrimų duomenis apie sumažėjusius mikroelementus.
D. Pipiraitė-Lazarevičienė: „paslėptas alkis“ lemia net ekonominę gerovę
Kalbas apie paslėptą alkį mitybos specialistė D. Pipiraitė-Lazarevičienė taip pat vertina skeptiškai. Jos teigimu, jis būdingas besivystančioms šalims, o jo priežastimis laikomas vitamino A, jodo bei geležies trūkumas.
„Gali būti ir kitų vitaminų bei mineralinių medžiagų trūkumas. „Paslėptas alkis“ dėl mikronutrientų stokos nėra įprastas mums žinomas alkio pojūtis, kai norisi valgyti daugiau maisto. „Paslėptas alkis“ lemia prastą sveikatą, mitybos nepakankamumą, sąlygoja prastesnį mokymąsi, net ekonominę besivystančių šalių gerovę“, – teigia gydytoja.
Pašnekovė tikina, kad išsivysčiusiose šalyse, tokioms priskiriama ir Lietuva, nėra plačiai paplitusio mikronutrientų trūkumo.
„Taip, Lietuvos gyventojams trūksta jodo, todėl ir rekomenduojama vartoti joduotą druską. Spekuliatyvu teigti, kad vienintelė persivalgymo ir nutukimo priežastis yra mikronutrientų stoka. Persivalgymo priežasčių yra nemažai, nepakankamas vitaminų suvartojimas taip pat tyrinėjamas“, – aiškina D. Pipiraitė-Lazarevičienė.
Tuo tarpu R. Žukauskienė „paslėptą alkį“ įvardija kaip beverčio maisto vartojimą. „Praktiškai visas greitasis maistas yra be vertės. Juo pripildai skrandį, tas maistas liečia receptorius ir tarsi sukelia tam tikrą sotumo jausmą, o iš tikrųjų negauni reikalingų medžiagų ir jos tiesiog nepatenka į kraują. Trūksta amino rūgščių, vitaminų“, – dėsto ji.
Svarbiausia – susitvarkyti gyvenimą
Abi LRT.lt kalbintos gydytojos sutinka, kad Lietuvoje galima gauti kokybiško ir vertingo maisto.
„Šiuolaikiniai vaisiai, daržovės, grūdinės kultūros tikrai vis dar yra maistingi. Svarbiau būtų stengtis vartoti mažiau cukraus, baltųjų miltų gaminių, kuriuose maistinių medžiagų yra tikrai ypač sumažėję dėl gamybos, taip pat vartoti daugiau vaisių, daržovių, daugiau pilno grūdo gaminių. Tuomet joks maistinių medžiagų stygius dėl pakitusio auginimo metodų ar veislių pokyčių nebus aktualus“, – tvirtina D. Pipiraitė-Lazarevičienė.
R. Žukauskienė atkreipia dėmesį, kad mikroelementų organizme balansui svarbu ne tik mityba.
„Vienas svarbiausių dalykų – susitvarkyti savo gyvenimą. Pvz., mūsų organizme esantis kalis labai reikalingas širdies veiklai: jeigu jo per daug, neveikia inkstai ir sutrinka širdies ritmas. Širdies rimtą taip pat veikia ir jo stygius. Jeigu žmogus vartoja labai daug kavos, ji išskiria iš organizmo kalį, taip pat tai daro šlapimą varantys vaistai, o štai stresas 7 kartus padidina kalio išsiskyrimą, todėl pirmiausiai reikia susitvarkyti savo gyvenimą – sveikai gyventi ir tinkamai maitintis“ , – pataria specialistė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių4
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai2
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...