Atsargiai: antibiotikai sukelia infekcijas

– Labai dažnai griebiamės antibiotikų sukarščiavę, nepaliaudami kosėti. Vis dažniau girdime, kad tai yra blogai. Kodėl?

– Virusinės infekcijos antibiotikais negydomos, jei liga nesikomplikuoja bakterine infekcija. Dėl dažno antibiotikų vartojimo ne tik didėja bakterijų atsparumas jiems, bet ir daugėja pacientų, kuriems išsivysto pavojinga infekcinė liga – Clostridium difficile bakterijos sukeltas enterokolitas.

– Tai negirdėta liga. Kaip ji pasireiškia?

– Ligą sukelia Clostridium difficile sporas sudaranti gramteigiama anaerobinė bakterija. Infekcijos požymiai – viduriavimas, aukšta temperatūra, pilvo skausmai, o šiems simptomams užsitęsus galimi ir sunkesni padariniai – išsekimas, žarnyno perforacija, toksinis žarnų išsiplėtimas, žarnų nepraeinamumas ar sepsis.

– Ir tai yra labai pavojinga, tokie ligoniai patenka į ligoninę?

– Pacientų, kuriems diagnozuojame Clostridium difficile infekciją, turime kaskart vis daugiau. Įprastai vasarą jų sumažėdavo, nes rečiau sergama bronchitu, plaučių uždegimu, šlapimo takų infekcijomis, kurios gydomos antibiotikais, bet šiemet taip nėra: daugiau nei pusei mūsų skyriuje šiuo metu gydomų pacientų diagnozuota Clostridium difficile infekcija.

– Kuo dėti antibiotikai, jei ši liga gydoma būtent jais?

– Šią infekciją sukelia antibiotikų vartojimas, tačiau infekcija gali plisti ir per medicinos įstaigų personalo užterštas rankas, įvairius medicininius prietaisus, jei nesilaikoma higienos reikalavimų.

Clostridium difficile bakterijų gali turėti ir sveikas žmogus. Jos pradeda daugintis, kai antibiotikai žarnyne sunaikina gerąsias bakterijas, palaikančias žarnyno mikrofloros pusiausvyrą. Clostridium difficile pažeidžia žarnyno gleivinę ir ligonis pradeda viduriuoti, bakterijų išskiriami toksinai sukelia karščiavimą, sunkina viso organizmo būklę.

– Tuomet gydymui skiriami antibiotikai?

– Gydoma antibiotikais, kurie veikia būtent šios infekcijos sukėlėjus. Kito kelio nėra.

– Bet jei ligonis yra vartojęs daug antibiotikų, gali būti, kad gydant šią infekciją jie bus nebeveiksmingi?

– Yra šios bakterijos štamų, kurie tampa atsparūs mūsų skiriamiems antibiotikams. Tuomet belieka vienintelis gydymo metodas – žarnyno mikrobiotos transplantacija.

– Vadinasi, antibiotikus reikia vartoti tik esant būtinybei, nes niekas nesame apdrausti susirgti šia infekcija?

– Ne tik visuomenė, bet ir vidaus ligų bei šeimos gydytojai turi atkreipti dėmesį, kad antibiotikai nėra vienintelis gydymo būdas sukarščiavus. Clostridium difficile itin plinta tarp senyvo amžiaus žmonių, sergančių ne viena liga. Jie dažniau patenka į stacionarą ar slaugos ligoninę. Mano žiniomis, slaugos skyriuose, kur tyrimų prieinamumas ribotas, vos ligoniui sukarščiavus dažnai skiriami antibiotikai, net nesiaiškinant karščiavimo priežasties. Šių vaistų sukelta Clostridium difficile infekcija tokiems ligoniams gali būti pražūtinga.

Žarnyno infekcijos yra ūmios, jos užklumpa staiga ir dažnai greitai praeina, todėl tik sunkios formos gydomos antibiotikais.

– Šios infekcijos simptomai primena vasarą populiarios ligos – salmoneliozės. Kaip jas atskirti?

– Reikia išsiaiškinti, koks yra ligos sukėlėjas. Vasarą išties padaugėja sergančiųjų salmonelioze. Tai bakterinė infekcija, bet jei ligonis yra jauno amžiaus ir neserga kitomis sunkiomis ligomis, antibiotikai įprastai neskiriami. Pakanka malšinti simptomus – slopinti viduriavimą, vartoti daug skysčių, ir pasveikstama be antibiotikų. Jie skiriami, jei infekcija yra sunki, bet dažniausiai ne ilgiau kaip trims–penkioms dienoms. Deja, kai kurie gydytojai apsidrausdami šį gydymą tęsia savaitę ir dar ilgiau, nors to tikrai nereikia. Žarnyno infekcijos yra ūmios, jos užklumpa staiga ir dažnai greitai praeina, todėl tik sunkios formos gydomos antibiotikais.

– Stiprus organizmas nesuserga arba pasveiksta lengviau?

– Jei nėra imuniteto spragų, žmogus nevartoja hormoninių preparatų, onkologinėms ligoms gydyti skirtų vaistų, nėra infekuotas ŽIV, nuo salmoneliozės dažniausiai pasveiksta savaime. Vartojantiesiems imunitetą slopinančius vaistus, sergantiesiems autoimuninėmis ar onkologinėmis ligomis ir gydomiems chemoterapija, infekuotiesiems ŽIV susirgus salmonelioze dažniausiai reikia skirti antibakterinį gydymą, nes tokiems pacientams ši infekcija gali komplikuotis sepsiu, spondilitu ar kita sunkia patologija.

– Infekcinės ligos diagnozuojamos tyrimais, kurie trunka ilgai?

– Išmatų pasėlyje bakterijos auginamos tris paras, kraujo – net iki penkių.

– Kaip ligoniai gydomi belaukiant tyrimų atsakymų?

– Skiriama empyrinė antibakterinė terapija – platesnio spektro antibiotikai. Ji siaurinama, gavus atsakymus, pagal pasėlio rezultatus. Ne visuomet bakterijos išauga pasėliuose. Pavyzdžiui, keturi pacientai susirgo, valgę tą patį užkrėstą maistą, bet salmonelos bakterija pasitvirtina tik trims. Ketvirtajam bakterija gali neišaugti dėl įvairių priežasčių: galėjo būti mažiau sukėlėjo, ligonis galėjo būti vartojęs antibiotikų, neteisingai paimtas tyrimas ir panašiai.

– Kaip tokiu atveju gydote tą ketvirtąjį pacientą?

– Kartojame tyrimus, vertiname uždegiminius kraujo rodiklius. Jei klinika regresuoja, pacientas sveiksta – viskas gerai. Jei liga nesitraukia – ieškome ir kitų galimų priežasčių.

– Pastaruoju metu salmoneliozės protrūkiai kyla ne iš individualių virtuvių, o kavinių, kitų viešojo maitinimo įstaigų?

– Atrodo, kad taip. Pas mus patenka ligoniai, valgę ne namuose, o kavinėse ruošto maisto. Vadinasi, ten trūksta atsakingumoi ir kontrolės.

– Viduriavimas gali būti ne tik Clostridium difficile ar salmoneliozės, bet ir kitų ligų simptomas?

– Tai gali būti ir inkstų, ir kasos, ir tulžies pūslės patologijos požymis, netgi gripo. Tai retesni atvejai, kai infekcija sutrikdo ir žarnyno veiklą.

– Vasara baigiasi, keičiasi ir ligos. Kokių patartumėte saugotis?

– Dar nesibaigęs erkinio encefalito sezonas. Laimė, šiemet šia liga susirgusiųjų nebuvo labai daug, bet jei pradės dygti grybai, pavojus užsikrėsti padidės, juolab kad erkės aktyvios ne tik pavasarį, bet ir rudenį. Nuo erkinio encefalito, kaip ir nuo gripo, kurio sezonas artėja, saugo skiepai.

– Bet nuo erkinio encefalito skiepytis jau vėlu?

– Tai daryti niekada nevėlu, nes reikalingi net trys skiepai, kad įgytume visą apsaugą. Pradėjus skiepytis rudenį, pavasarį imunitetas bus jau visiškai susiformavęs, pasiskiepijusieji – saugūs.