- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors šiandien avižos dažnam atrodo it visai įprastas, niekuo neypatingas mitybos raciono „ingredientas“, tik retas žino, kokią gilią žymę ši grūdinė kultūra įspaudė lietuvių kultūroje.
Pasak gastronomijos paveldo tyrinėtojo, profesoriaus Rimvydo Laužiko, skaičiuojama, kad avižos į Lietuvą atkeliavo daugiau nei prieš 4,5 tūkst. metų, ir jau proistoriniais laikais tapo neatsiejama tradicinės virtuvės dalimi.
Augino ir ūkiuose, ir dvaruose
Profesorius R. Laužikas pasakoja, kad avižos yra viena pirmųjų į Lietuvą atkeliavusių javų rūšių. Skaičiuojama, kad tai galėję įvykti net prieš 4500–5000 metų, tada jos buvę trečiasis pagal svarbą javas, po kviečių ir miežių.
„Istoriniais laikais avižos užsitarnavo įvairialypę reputaciją: neturtingiesiems jos – svarbus maisto šaltinis, labiau pasiturintiems – pašaras arkliams. Taip pat iš avižų buvo varoma ir degtinė. Tad ir augintos jos plačiai, tiek valstiečių ūkiuose, tiek dvaruose. Avižų grūdų rasta XIV amžiaus Maišiagalos piliakalnyje. Dubingių Radvilų dvare nuo XVII amžiaus vidurio iki XVIII amžiaus vidurio pagrindinėmis sėjamomis grūdinėmis kultūromis buvo rugiai ir avižos. Avižų daugiausia iš visų javų sėta ir Raseinių krašte, XVII amžiuje gyvenusio valstiečio Baltramiejaus Mindos laukuose“, – vardija R. Laužikas.
Neturtingiesiems jos – svarbus maisto šaltinis, labiau pasiturintiems – pašaras arkliams.
Anot profesoriaus, platų avižų naudojimą pirmiausia lėmė jų kaina – istoriniais laikais tai buvo vienas iš pigiausių javų: „Santykines maistui ir pašarui vartojamų javų kainas galime sužinoti iš Lietuvos Statutų. Pagal antrąjį, 1566 metais patvirtintą Lietuvos Statutą, už avižas pigesni buvo tik grikiai ir soros, o žirnių vertė buvo tokia pat.“ Dar vienas svarbus aspektas – avižų kaloringumas. Mokslininkai teigia, kad iš avižų iškepta duona – pastebimai sotesnė už kvietinę, miežinę ar ruginę.
Iš avižų – talakna ir kisielius
Pasakodamas apie avižų panaudojimą senovės lietuvių virtuvėje, R. Laužikas sako, kad nors ant bajorų stalų avižiniai patiekalai ir nenuguldavo, avižomis paremtu maistu dažnai būdavo maitinami dvaruose dirbę žmonės. Todėl ne vieno dvaro dokumentuose rasime nemažus kiekius maistui sunaudojamų avižų ir avižų kruopų. „Pavyzdžiui, 1733-1734 metais sudarytame Radvilų Nesvyžiaus dvare maistui sunaudotų produktų sąraše avižos kartu su kitais pigiaisiais javais – rugiais ir miežiais – yra populiariausias javas“, – pasakoja R. Laužikas.
Vienas įdomiausių ir senoviškiausių Lietuvoje žinomų avižų patiekalų yra talakna. Šį patiekalą kaip lietuviams būdingą kelioninį maistą mini Lukaszas Golębiowskis, savo 1830 metais išleistoje knygoje „Domy ir dwory...“. „Anot autoriaus, tai kiek pasūdyti krosnyje sudžiovintų avižų grūdų miltai. Jie maišomi su pienu ar verdančiu vandeniu ir valgomi kaip košė ar kukuliai, kurie gaunami pridėjus daugiau miltų. Lietuvių etnografinėje tradicijoje talakna žinoma kaip pasninko valgis. Ji gaminama iš avižų ar miežių, miltus maišant su vandeniu“, – pasakoja R. Laužikas.
Kitas populiarus avižinis patiekalas – avižų kisielius, Kristijono Donelaičio poemoje „Metai“ minimas kaip būrų valgis. „Ir avižų n’užmiršk, kad sėdams išberi grūdus: Nės kisieliaus tu, o kuinai pašaro laukia“ – rašė poetas. R. Laužiko teigimu, „Šiais laikais kisielius yra daugiau Kūčių vakaro valgis. Senovėje jis gamintas iš vandens, rupiai maltų avižinių miltų, žiupsnelio druskos, kriaukšlelės sudžiūvusios duonos. Miltai buvo gerai išmaišomi šiltame vandenyje, įdedama druskos, įmetama duonos plutelė ir rauginama. Rauginimo laikas priklausė nuo patalpos šiltumo ir trukdavo maždaug parą. Po to skystis būdavo nukošiamas ir trumpai pakaitinamas, kad sutirštėtų. Tirštas kisielius valgomas, o ne geriamas. Jei buvo ne pasninko metas, kisielius gardintas pienu.“
Ir ligoniams, ir sveikiems
Pasakodamas apie avižų vaidmens lietuviškoje virtuvėje kaitą, profesorius sako, kad šiuolaikiniam avižų valgymui didelės įtakos padarė iš istorinės gastronomijos atėjusi idėja, jog avižų grūdų produktai yra tinkamas maistas ligoniams.
„1613 metais Krokuvoje išleistame savo augalų žinyne Simonas Sirenijus mini avižinių miltų patiekalą, ne tik atstatantį jėgas ligoniams, bet ir sveikiesiems tinkamą. Patiekalas gaminamas užmaišant avižinius miltus skystyje, pagamintame lygiomis dalimis iš mėsos sultinio (geriausia – kaplūno) ir saldaus balto vyno. Košė gardinama sviestu ir trupučiu druskos, o sutirštinama įmaišant kelis kiaušinio trynius. Jei norima, anot autoriaus, dar galima pagardinti ir cukrumi“, – originalų receptą diktuoja profesorius.
Tuo tarpu 1706 metais išleistoje knygoje „Namų vaistinė...“ aprašoma ligoniams skirta košė, gaminama iš virtų miežių ar avižų, sumaišytų su šviežiu sviestu, pagardinta cukrumi arba razinomis.
„Bene pirmasis lietuvių dietologas, Vilhelmas Storosta-Vydūnas, 1928 metais Tilžėje pasirodžiusiame veikale „Sveikata Jaunumas. GroƷê“, avižų kruopas rekomendavo valgyti liesiems žmonėms, kaip priemonę kūnui sustiprėti“, – sako R. Laužikas, taip primindamas Vydūno dėmesį į didelę avižų maistinę vertę ir teigiamą poveikį organizmui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės1
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba7
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...