Baimės naudingos tik vėžiui

Storosios žarnos vėžio požymiai gana ryškūs, tačiau pacientai į gydytojus kreipiasi pernelyg vėlai. Priežastis – "nepatogi" ligos vieta.

Tačiau laiku diagnozuoti ligą kartais sutrukdo ir konkurencinė kova tarp didžiųjų miestų ligoninių.

Trukdo psichologinis barjeras

Storosios žarnos arba kolorektalinis vėžys yra antroji pagal dažnumą onkologinio susirgimo forma ir mirties priežastis. Beveik pusei pacientų ši liga diagnozuojama paskutinėse stadijose.

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Pilvo ir endokrinologijos chirurgijos skyriaus vedėjas Algirdas Šlepavičius pasakojo, kad ne tik pacientai neskuba varstyti gydytojų durų.

Gydytoja porą metų įtarė serganti storosios žarnos vėžiu. Tačiau į kolegas kreipėsi tik tada, kai onkologinė liga buvo stipriai išplitusi. Delsimą ji motyvavo "nepatogia" ligos vieta.

"Žiūrėti į ligonių užpakalį mums – kasdienybė", – ramino gydytojas.

KUL Chemoterapijos skyriaus vedėjas Alvydas Česas spėjo, kad kreiptis laiku delsiama ir dėl informacijos stokos. Dabartinę žarnos vėžio situaciją jis palygino su buvusiąją dėl krūties vėžio prieš penkerius metus. Tada apie šią ligą beveik nekalbėta. Dabar krūties vėžys nebėra tabu.

"Kuo daugiau kalbėsime, tuo greičiau įveiksime psichologinį barjerą", – įsitikinęs onkologas.

Ligą išduoda testas

Pasak KUL gydytojų, kol dar storosios žarnos vėžys nėra pažengęs bei nepasireiškia jokiais požymiais, išsiaiškinti ligą padeda slapto kraujavimo testas. Jis skirtas ankstyvajai diagnostikai. Apie 15–20 litų kainuojantį testą žmogus gali ir pats įsigyti vaistinėje.

Tačiau, jei jau turima tam tikrų skundų, geriau kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris nukreips pas specialistą. Pasireiškiantys požymiai išduoda, kad liga jau yra pažengusi. Tada ligonis siunčiamas išsamesniam – kolonoskopijos tyrimui.

Konkurencija kenkia ligoniams

Nuo pernai Lietuvoje atsiradusi storosios žarnos vėžio programa padeda atrinkti pacientus, kuriems reikalingi išsamesni tyrimai. Klaipėdiečiai buvo pareiškę norą taip pat dalyvauti šioje ankstyvosios diagnostikos programoje.

Bet Kaunui ir Vilniui įžvelgus konkurenciją, galutiniuose dalyvaujančiųjų programoje sąrašuose Klaipėdos regiono nebeliko.

Tad apie storosios žarnos vėžio grėsmę prabilę gydytojai neslėpė apmaudo. A.Česas įžvelgė tendenciją, kai sudėtingos operacijos ar gydymas atsiduria tik vilniečių ar kauniečių rankose.

"Mes gal per mažai kalbame apie pas mus daromas storosios žarnos operacijas, gal susidaro vaizdas, kad pas mus tokių ligonių nėra. Jie važiuoja gydytis į Vilnių ar Kauną", – apgailestavo medikas.

Storosios žarnos patikros programa už valstybės lėšas kol kas vykdoma tik Vilniuje ir Kaune. Nors 30 proc. visų Lietuvoje nustatomų vėžio atvejų gydoma būtent uostamiestyje.

A.Šlepavičius prisiminė, kaip prieš 15 metų grįžęs iš stažuotės JAV atliko pirmąją buvusioje Sovietų Sąjungoje laparoskopinę žarnų operaciją. Už ją klaipėdiečiai gavo pylos nuo Lietuvos onkologų draugijos atstovų sostinėje.

Praėjus 10 metų, tokias pat operacijas pradėjo daryti Vilniaus ir Kauno gydytojai.

"Dabar šias operacijas jie nori iš mūsų atimti. Lietuviškas paradoksas", – pastebėjo A.Šlepavičius.

Stebina ligonių kantrybė

Kasmet sergančiųjų storosios žarnos vėžiu daugėja, o tarp vyresnių nei 45 metų ligos kreivė stipriai šokteli į viršų.

A.Šlepavičius atkreipė dėmesį, kad žmonių kantrybė dėl užleistos ligos kartais kelia nuostabą.

Vedėjas apgailestavo, kad nebėra tarybiniais laikais egzistavusios dispanserizavimo tvarkos – nemažai ligonių per vėlai kreipiasi į gydytojus dėl išplitusių vėžio metastazių. Pavėlavusiems pacientams ne visada įmanoma padėti.

30 proc. pacientų, sergančių storosios žarnos vėžiu, gydomi chemoterapija. Tiesiosios žarnos vėžys dažniausiai pradedamas gydyti nuo spindulinės terapijos.

Per operaciją nesveikosios žarnos dalis pašalinama, taip pat labai svarbu tinkamai pašalinti ir limfmazgius. Priešingu atveju, gydymas neduos gerų rezultatų.

A.Šlepavičius darbo praktikoje dažnai susiduria, kai storosios žarnos vėžys būna peraugęs į gretimus organus: šlapimo pūslę, prostatą, inkstus, kasą. Tada tenka šalinti ir pažeistuosius organus.

"Didelių ligoninių privalumas – turime multidisciplinines komandas, tad bet kuriuo metu prireikus išsikviečiame urologą ar kitą, daugiau patirties atitinkamoje srityje turintį specialistą", – pasakojo vedėjas.

15 proc. ligonių, sergančių žarnos vėžiu, prireikia skubios operacijos. Ji būtina, kai išsivysto žarnų nepraeinamumas, prasideda kraujavimas į virškinamąjį traktą, dėl pratrūkusio vėžio prasideda pūlingas pilvaplėvės uždegimas.

Po skubios operacijos kur kas didesnė komplikacijų ir mirties tikimybė. Per metus nuo storosios žarnos vėžio miršta apie tūkstantis pacientų.

Gydymą aptaria komanda

Pasak KUL Aukštųjų energijų skyriaus vedėjos Aistos Plieskienės, ar ligoniui bus skirimas spindulinis tyrimas, sprendžia iš įvairių specialistų sudaryta gydytojų komanda.

Komanda taip pat aptaria, koks gydymas pacientui tinkamiausias, kokia bus taikomų metodų seka.

Spindulinis gydymas prieš operaciją taikomas tais atvejais, kai tiesiosios žarnos navikas išplitęs vietoje, o spindulinė terapija atitolintų radikalų gydymą. Mat spinduliai naviką sumažina.

Spindulinė terapija taip pat pasitelkiama, kai dėl žemai esančio naviko norima išsaugoti rauką, kad būtų atkurtas žarnos praeinamumas ir žmogus galėtų toliau gyventi kokybiškai.

Po operacijos spindulinė terapija skiriama, jei navikas yra išplitęs, peraugęs žarnos sienelę, perėjęs į gretimus organus.

Pasaulio praktika rodo, kad storosios žarnos gydymas priklauso nuo ligoninės turimos modernios aparatūros ir šiuolaikinių gydymo metodų.

Pasak A.Plieskienės, ligoniui stengiamasi padėti pagal ligoninės turimas galimybes, kad būtų sustabdyta liga ir grąžinta gyvenimo kokybė.