Daugiausiai kokliušo atvejų šiemet registruota Kaune

  • Teksto dydis:

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje iki rugsėjo užregistruoti 25 kokliušo atvejai (sergamumo rodiklis 0,09 atv./10 tūkst. gyv.). Tai net 43,92 proc. mažiau palyginti su 2015 m. tuo pačiu periodu.

Tuomet buvo registruoti 45 kokliušo atvejai (0,16 atv./10 tūkst. gyv.). Iš visų susirgusiųjų 8 atv. (32 proc.) buvo gydomi ligoninėje. Kokliušu susirgo 15 moterų (60 proc.) ir 10 vyrų (40 proc.).

Didžiąją sergančiųjų dalį sudarė kūdikiai ir vaikai 0–4 m. grupėje – 8 atvejai (32 proc.), mažiausiai sergančiųjų teko 5–9 m. ir 20–29 m. grupėse – po 1 atvejį (4 proc.), 10–14 m. ir 15–17 m. vaikai – po 6 atvejus (24 proc.), 30 m. ir vyresnių asmenų tarpe registruoti 8 atvejai (12 proc.).

Kauno administracinėje teritorijoje registruota 11 (44 proc.) ligos atvejų, Vilniaus – 8 (32 proc.) atvejai, Panevėžio ir Tauragės – po 2 atvejus (8 proc.). Klaipėdos ir Marijampolės administracinėse teritorijose registruota po 1 (4 proc.) ligos atvejį.

Pirmąjį šių metų pusmetį buvo registruotas kokliušo protrūkis Raseinių r. Jo metu susirgo trys 14–15 metų mergaitės. Visos jos buvo skiepytos keturiomis difterijos, stabligės, kokliušo vakcinos dozėmis, viena iš jų – penkiomis vakcinos dozėmis.

Pastaraisiais metais stebėtas itin didelis paauglių sergamumas kokliušu. Atsižvelgiant į tai bei įgyvendinant Nacionalinę imunoprofilaktikos programą, į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo 2015 m. spalio mėn. įtraukta palaikomoji kokliušo vakcinos dozė 15–16 m. vaikams. Šiuo metu iš 31 ES ir EEE šalies trylikoje į Nacionalinius vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius yra įtrauktas paauglių skiepijimas kokliušo vakcina. Keturiose šalyse revakcinuojami ir suaugę asmenys, o dviejose – tik rizikos grupėms priklausantys asmenys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių