Dėl vėžio kalta ne vien genetika

Visame Vakarų pasaulyje

Dėl gyvenimo būdo, žalingų įpročių ar darbo aplinkoje esančių rizikos veiksnių onkologinės ligos visame pasaulyje diagnozuojamos santykinai jaunesniems pacientams.

Tai teigdamas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Urologijos centro gydytojas urologas mokslų daktaras Albertas Čekauskas remiasi ir savo praktika, ir sveikatos statistika.

"Kalbant apie urologijos sritį, tai vis jaunesniems pacientams nustatomas ir inkstų, ir šlapimo takų vėžys. Kalbant apie prostatos vėžį, ir 50 metų sulaukęs vyras dar laikomas santykinai jaunu. Tokia šios ligos specifika", – sako gydytojas A.Čekauskas, bet pateikia išimčių.

Pavyzdžiui, pati jauniausia urologinio pobūdžio onkologinė liga – sėklidžių vėžys, visame pasaulyje aptinkamas vyrams iki 40 metų. Ši liga gana reta, Lietuvoje diagnozuojama maždaug keturiasdešimčiai vyrų per metus, ir priskiriama prie geros prognozės ligų, kurios, laiku diagnozuotos, gali būti efektyviai gydomos.

Gyvensenos įtaka – didelė

Gydytojo teigimu, priežasčių, kodėl onkologinės ligos diagnozuojamos vis jaunesniems pacientams, yra bent kelios.

"Dalis pacientų yra tie, kurių ligai atsirasti ir vystytis įtakos turi įvairūs rizikos veiksniai, ar, vaizdžiai tariant, gyvenimo būdas. Tarkime, inkstų ar prostatos vėžio vystymąsi paskatina rūkymas, netinkama mityba. Moksliškai įrodytas aiškus ryšys tarp šlapimo pūslės vėžio ir nesaugios darbo aplinkos, tokia ligos forma dažniau fiksuojama žmonėms, dirbantiems su lakiomis medžiagomis, dažais", – rizikos veiksnius vardija gydytojas.

Jo teigimu, kalbėti apie labai konkrečius mitybos įpročius ar medžiagas, kurių vartojimas paskatina onkologinių ligų vystymąsi, sudėtinga, nes priežastys yra kompleksinės.

"Mokslininkai labai intensyviai tyrinėja, kas tokias ligas paskatina. Pastaruoju metu ryškėja, kad esama ryšio tarp vitamino D trūkumo ar didelio pertekliaus ir vėžinių procesų vystymosi", – pastebi mokslų daktaras A.Čekauskas ir tvirtina, kad sveika gyvensena – vienas svarbiausių dalykų, padedančių sumažinti onkologinių ligų riziką jaunesniems žmonėms.

Tai žalingų įpročių atsisakymas, sveika mityba, streso valdymas, fizinis aktyvumas. Gydytojas neneigia, kad kartais ir labai sveikai gyvenantis žmogus gali susirgti dėl genetinių veiksnių. Dėl to būtina profilaktinė diagnostika, juo labiau kad dažnai paprasti tyrimai gali padėti įtarti ligą, kai yra labai ankstyvos stadijos.

Kuo anksčiau, tuo lengviau

Kita priežasčių grupė, dėl ko statistika atrodo tokia bauginanti, yra pozityvi. Tai didesnis jaunų žmonių rūpinimasis savo sveikata, dažnesnis lankymasis pas gydytojus ir pastaruoju metu itin pagerėjusios ankstyvos diagnostikos galimybės.

Pasak A.Čekausko, būtina suprasti ir žinoti, kad jaunam žmogui diagnozuojama onkologinė liga dažniausiai būna ankstyvos stadijos, todėl gali būti gerai kontroliuojama ir išgydoma.

"Iš praktikos galiu pasakyti, kad dažnai žmonės tiriasi nuo visai kitų ligų, o štai ima ir atsiduria pas onkologus. Pavyzdžiui, inkstų vėžys daugumai ligonių nustatomas atsitiktinai, atliekant echoskopijos ar kompiuterinės tomografijos tyrimus, sveikatą tikrinant profilaktiškai. Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, džiugu, kad taip nutinka, nes anksti užtikus ligą, parinkus tinkamus gydymo metodus liga tikrai gali būti suvaldyta, o žmogaus gyvenimo kokybė išlikti tikrai labai gera", – pabrėžia gydytojas A.Čekauskas.

Modernūs ir kombinuoti

Nustačius diagnozę, sprendimą dėl tinkamiausio gydymo gydytojai priima kartu su ligoniu.

"Kiekvienas pacientas yra unikalus, o gydymo būdai gali būti įvairūs. Pacientą apie juos informuojame ir jis gali rinktis. Tiesa, jei prostatos vėžys nustatomas anksti, kartais net nebūtina imtis gydymo, pakanka ligą stebėti", – sako A.Čekauskas.

Jei liga progresuoja ir aktyvaus gydymo vis dėlto reikia, galima rinktis chirurginį metodą, radioterapiją – išorinę arba brachiterapiją. Chemoterapijos ir hormoninio gydymo prireikia, jei liga nustatoma, kai yra jos vėlyvos stadijos. Taikant šiuos metodus neretai įmanoma veiksmingai sustabdyti ligos progresavimą.

Chemoterapija, gydant prostatos vėžį, dažnai taikoma kartu su hormoniniu gydymu. Šie du metodai vienas kitą papildo. Ilgiau gydant hormoniniais vaistais, liga jiems tampa atspari, tačiau, paguodžia gydytojas, kasmet atsiranda vis naujų hormoninį poveikį turinčių preparatų, galinčių prailginti ligonio gyvenimą.

Mitai tebėra gajūs

Kalbant apie onkologines ligas ir gydymą, visuomenėje vis dar vyrauja labai daug mitų. Pavyzdžiui, tokių, kad vėžys itin sparčiai progresuoja arba kad pirmieji simptomai – skausmas.

"Labai svarbu suprasti, kad sergant tokia liga dažniausiai nieko neskauda. Pavyzdžiui, inkstų vėžys. Klasikinė triada, kuri leidžia labai pagrįstai įtarti, kad turime reikalą su šia liga, tai pirmiausia pasirodantis kraujingas šlapimas, šono skausmas inkstų srityje bei susidariusio darinio užčiuopimas, pasitaiko vos kokiems 6 proc. šios ligos atvejų. Tai pakankamai retas reiškinys klinikoje", – pabrėžia gydytojas A.Čekauskas.

Anot jo, prostatos vėžys taip pat rodo aiškiai juntamus simptomus, kai jau yra vėlyvos stadijos. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai simptomas, tarkime, šlapinimosi sutrikimai, atsiranda dėl gerybinių pakitimų ir dažniausiai nėra susiję su vėžiniu procesu.

"Todėl vien pagal simptomus spręsti neverta, nes tai gali reikšti arba tikrai jau labai dideles problemas, o kartais labiau skaudžiai klaidinti ir sukelti nereikalingą stresą", – perspėja A.Čekauskas.

Vienas pagrindinių gydytojo patarimų – nebijoti tyrimų ir turėti kuo mažiau niekuo nepagrįstų išankstinių nuostatų tiek jų, tiek ir onkologinių ligų gydymo metodų atžvilgiu. Vėžio diagnozė jau tikrai nebėra mirties nuosprendis.

"Kad ir kaip mūsų visuomenė pasikeitusi, kad ir kaip pagerėjęs žmonių raštingumas bei informacijos prieinamumas, mitų vis dar labai daug ir absoliuti dauguma jų – niekuo nepagrįsti. Kartais tikrai stebina, kaip lengvai jais patiki išsilavinę, progresyvūs jauni žmonės. Bijo tam tikrų tyrimų, nes mano, kad jie skausmingi ar net kenksmingi, o onkologinės ligos neišgydomos. Tačiau taip toli gražu nėra", – reziumuoja gydytojas.

Individualizuotas gydymas – medicinos ateitis

Vilniuje vykusiame IV Europos urologų asociacijos ir Baltijos šalių urologų kongrese pristatytos karščiausios urologijos mokslo žinios. Tikimasi, kad per artimiausius trejus–penkerius metus bus įmanoma nustatyti konkretaus ligonio prostatos vėžio išsivystymo mechanizmą ir pagal tai jam bus parenkamas gydymas. Dėl to ligoniai, kuriems anksti nustatytas vėžys, galės visiškai pasveikti, o išplitusiu vėžiu sergantys žmonės gyvens ilgiau ir kokybiškiau, patirs mažesnį šalutinį poveikį.

"Kai kurie ligos išsivystymo mechanizmai mums vis dar neaiškūs, todėl daug dėmesio skiriama genų tyrimams. Deja, kai kuriems ligoniams prostatos vėžys vis dar yra mirtinai pavojinga liga", – teigė Kauno klinikų Urologijos klinikos vadovas, Urologų draugijos prezidentas, profesorius Mindaugas Jievaltas.

Pastaruoju metu atsirado keli nauji vaistai gydyti išplitusį prostatos vėžį, todėl specialistams svarbu, kaip juos skirti ligoniams, kad gydymas būtų efektyviausias.

Kongrese dalyvavo Berlyno (Vokietija) "Charité" universitetinės ligoninės Urologijos klinikos direktorius, profesorius Kurtas Milleris, turintis labai didelę patirtį. Jis yra daugiau kaip 300 mokslo publikacijų autorius ir daugelio naujų gydymo technologijų klinikinių tyrimų vadovas.

"Ilgą laiką gydant išplitusį prostatos vėžį pažangos nepasiekta, bet prieš keletą metų onkologai gavo naują ginklą – hormonų terapiją. Ją derinant su anksčiau sukurta chemoterapija labai pagerėjo ligonių, kurie serga išplitusiu vėžiu, gydymas. Kai kurie tyrimai rodo, kad galimybė jiems gyventi pailgėja net 1–2 metus. Europos onkologams skirtose gydymo gairėse nurodoma, kad ligoniai su išplitusiu prostatos vėžiu turi būti gydomi šių dviejų terapijų deriniu", – teigė K.Milleris.

Deja, Lietuvoje šias terapijas ligoniai gali gauti ne kartu, o tik vieną po kitos, todėl sergantys vyrai vienos rūšies vaistų turi įsigyti patys.

Mokslininkai deda daug pastangų, kad atrastų žymenis, pagal kuriuos kiekvienam ligoniui galėtų parinkti tikslų gydymą, – dėl atpigusių genomo sekos tyrimų šis tyrimas tapo prieinamas daugiau ligonių. Atliekami klinikiniai tyrimai ir analizuojant vadinamąjį genetinį auglio žymenį.