- Sandra Lukošiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienos ligoninės organizuota melanomos patikros akcija sukėlė klaipėdiečių nepasitenkinimą. Tų, kurie nespėjo ten pakliūti arba nieko apie ją nežinojo. Klaipėdiečiai mano, kad uostamiestyje trūksta dermatologų ir norint pas juos patekti reikia apsišarvuoti kantrybe.
Ilgos eilės
Ar iš tikrųjų uostamiestyje trūksta gydytojų dermatologų? Prieš porą mėnesių, pabandžius prisiregistruoti Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) Odos ir venerinių ligų poliklinikoje telefonu, garbaus amžiaus registratorė pasiūlė pabandyti patekti kitur, nes pas juos esą ilgos eilės.
Paklausiusi patarimo bandau internetu prisiregistruoti kitoje gydymo įstaigoje – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) laisvų talonų nėra. Paaiškėja, kad galimybės patekti pas dermatologą tektų laukti daugiau nei du mėnesius.
Vėl paskambinus į pirmąją įstaigą, taloną pas gydytoją man pasiūlo po dviejų mėnesių.
Praėjusią savaitę vėl bandau prisiregistruoti pas dermatologą. RKL Odos ir venerinių ligų poliklinikos registratūroje pasiūlo skambinti po gegužės 23 d., kai bus dalijami talonai liepos mėnesiui.
KUL interneto svetainėje aptinku informaciją, kad priima trys specialistai – pas vieną jų man pasiūlo apsilankyti jau po 11 dienų. Tai vienintelis neužimtas laikas. Tačiau ir šio talono gana greitai nelieka.
Norint pakliūti pas kitus dermatologus, reikia laukti birželio vidurio, kol prasidės registracija kitam mėnesiui.
Versijos – skirtingos
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilių stebėsenos šių metų balandžio mėnesio ataskaitoje nurodoma, kad pas KUL dermatovenerologus eilėje reikia laukti daugiau nei mėnesį.
Priežastis – gydytojų trūkumas Klaipėdos mieste.
Patys dermatologai mano, kad šios srities specialistų lyg ir pakanka, o ilgą laukimą eilėse nulemia kitos priežastys.
Tiesa, kelios gydytojos dermatologės šiuo metu yra motinystės atostogose.
Tačiau esą netrūksta dirbančiųjų privačiai, ir ne visi pacientai žino, kad kai kurios privačios įstaigos yra sudariusios sutartis su Ligonių kasomis, tad žmogui nereikia mokėti už gydytojo konsultaciją.
"Specialistų trūksta ne tik Klaipėdoje. Dermatologų pasigendama ir Vilniuje. Kartais žmogui tenka palaukti kelias dienas ir jau jam atrodo, kad labai ilgai", – mano KUL Infekcinio ligų departamento vadovė, Odos ir venerinių ligų poskyrio vedėja gydytoja dermatologė Jolanta Česienė.
Viena jų kolegė šiuo metu yra motinystės atostogose, tad jos pacientus priiminėja dviese.
Pritrūksta laiko
RKL Odos ir venerinių ligų poliklinikoje dirba trys dermatovenerologai, du iš jų tikrina apgamus, ir tai ne kasdien.
"Problema ne ta, kad nėra kam dirbti. Apgamų apžiūra užtrunka. Jei nori rimtai pasižiūrėti, reikia tam skirti laiko. Kol žiūri apgamus, kenčia odos ligoniai. Tad stengiamės skirti dėmesį abiem pacientų grupėms. Be to, dar prasideda atostogos. Prieš tai ilgai sirgo viena gydytoja", – priežastis, kodėl patekimas pas dermatologą užtrunka, vardijo poliklinikos vedėja Aldona Kajutytė.
Pacientų apgamų apžiūrai skiriama apie 20 minučių. Dokumentų pildymas, elektroninio recepto išrašymas, kartais stringanti elektroninė sistema taip pat atima nemažai laiko.
Turi savų pageidavimų
A.Kajutytė pasakojo, kad kai kurie pacientai pageidauja apgamų apžiūros būtent skaitmeniniu dermatoskopu. Tokį aparatą uostamiestyje turi vos kelios įstaigos.
Tad, norint sumažinti laukiančiųjų eiles, poliklinikoje dabar taikoma praktika, kad pacientą pirmiausia apžiūri gydytojas dermatologas, o prireikus apgamai detaliau ištiriami skaitmeniniu dermatoskopu.
Kaip paaiškino gydytoja, nebūtina visus apgamus tirti šiuo aparatu. Kartais pakanka apžiūros rankiniu dermatoskopu, kurį turi kiekvienas dermatologas. Taip sumažinamos eilės ir priimami pacientai, kuriems išties būtina pagalba.
"Teminiai" ligoniai
Gydytojai dermatologai juokauja, kad pagal užplūstančių pacientų srautus, net nežiūrėdami televizoriaus, gali pasakyti, kokia buvo vienos populiariausių televizijos laidų apie sveikatą tema.
"Ateina "teminiai" ligoniai. Jei gydytojas Alvydas Unikauskas kalbėjo apie paraudusią odą, ateina būtent tokie pacientai. Jei visi pradeda eiti dėl apgamų ar pėdos grybelio, aš jau žinau, kad Unikauskas ką tik apie apgamus ar pėdų grybelį kalbėjo", – juokėsi A.Kajutytė.
Dažnas pacientas net paaiškina girdėjęs apie tam tikrą problemą arba prisipažįsta ne viską supratęs laidoje, tad pageidauja įsitikinti, kad jam tokia sveikatos bėda negresia.
Pasak A.Kajutytės, gerai, kad žmonės rūpinasi savo sveikata, tačiau laukiančiųjų eilės sutrumpėtų, jei dalis pacientų pirmiausia apsilankytų pas šeimos gydytoją. Jis turėtų įvertinti, ar žmogui tikrai reikalinga gydytojo specialisto konsultacija.
Pašnekovė neslepia, kad yra ir "susireikšminusių" pacientų, kurie prisiskaitę informacijos internete ar prisižiūrėję televizijos laidų gydytojui nurodinėja, kaip šis turėtų jį apžiūrėti ar kokius tyrimus atlikti. Tokia pacientų grupė dažniausiai pageidauja išsitirti profilaktiškai.
Šiuo metu pas dermatologą galima patekti ir be siuntimo. A.Kajutytės nuomone, jei jis taptų privalomas, gal atkristų "teminiai" ar norintys tiesiog pabendrauti pacientai. Tada ir eilės automatiškai sutrumpėtų.
Eiles ilgina nepareigingumas
"Jei jauni dermatologai eitų dirbti klinikinio darbo, gal situacija dėl specialistų trūkumo nebūtų tokia tragiška. Tačiau dauguma jų eina į privačias įstaigas ir dirba grožio srityje, užsiima kosmetologija", – apgailestavo A.Kajutytė.
Vedėja įsitikinusi, kad jaunam gydytojui be praktikos būtų pravartu nors kelerius metus padirbėti su tikrais ligoniais, o sukaupus pakankamai patirties galima pasukti ir į kosmetologiją.
J.Česienės manymu, patekti pas dermatologą sudėtinga, nes būna daug norinčiųjų. Per dieną išdalijami visi talonai, tad žmogui tenka vėl laukti visą mėnesį.
Eiles ilgina ir tai, kad iš anksto užsiregistravęs žmogus neatšaukia planuoto vizito, jeigu planai pasikeičia.
"Būtų smagu, jei žmonės būtų drausmingesni", – pridūrė gydytoja dermatologė.
Specialisto komentaras
Vilma Stasiulienė, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja:
- Klaipėdoje nėra gydytojų dermatologų trūkumo. Pagal paskutinius duomenis, Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojų gydytojo dermatologo paslaugų vartojimas tūkstančiui prisirašiusių gyventojų yra didesnis nei Lietuvoje. Pagal šį rodiklį klaipėdiečiai šių paslaugų gauna pakankamai, tad nesudaromos naujos sutartys dermatologo paslaugoms teikti. Nors pažiūrėjus laukiančiųjų eiles pagal gydymo įstaigų pateikiamus duomenis, reikia pripažinti, kad jos – gana didelės. Pacientams reikia laukti nuo 15 iki 30 dienų ir ilgiau.
Klaipėdoje jau seniai trūksta gydytojų ortodontų. Mielai juos įdarbintume, bet neatsiranda norinčiųjų. Trūksta neurologų, suaugusiųjų kardiologų. Šių gydytojų paslaugų klaipėdiečiai gauna mažiau nei kiti Lietuvos gyventojai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms2
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui5
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...