Įvertino priverstinius skiepus: jei užlaužus rankas įdurti skiepą būtų efektyviau, aš vis tiek prieš

  • Teksto dydis:

Nauja omikron atmaina sukaustė visų dėmesį. Pasaulio sveikatos organizacija, įvairios šalys rodo nemažą nerimą dėl to, kas vyksta – kai kurios užsidaro, grįžta apribojimai, informuoja Žinių radijas.

Dėl omikron nepanikuojama

Ką JAV epidemiologai galvoja ir kalba apie omikron atmainą, papasakojo Ekonominio švietimo fondo (JAV) vadovas Žilvinas Šilėnas.

„Kol kas amerikiečiai nepanikuoja, laikosi amerikietiškai. Itin daug pranešimų iš Ligų kontrolės centro dar nebuvo, bet, spėju, įsijungs ir jie. Ne pirma atmaina, visi žino, ką reikia daryti. Kažkas kažką kažkiek sugriežtins, akcijos vėl kris, vėl bus nerimo, politinių kalbų. Kol kas niekas per daug nepanikuoja, jeigu neklystu, dar skrydžiai iš Pietų Afrikos į JAV neuždrausti“, – sakė Ž. Šilėnas.

„Kalbant apie gyventojų nuotaikas, prieš porą savaičių Džordžijoje netgi kaukių dėvėjimas viduje buvo panaikintas. Išskyrus tai, kad kaukę turi dėvėti „Uber“, lėktuve ir priklausomai nuo ten, kur eini. Jei eini į dešiniųjų restoraną, tai nereikia kaukės, o jei į kairiųjų, tai reikia kaukės. Lygiai taip pat tarp valstijų – Džordžijoje visi vaikšto be kaukių, atsipalaidavę. Nuskrendi į Los Andželą – ten visi įsitempę, vienas kitam duoda pastabas, jei kaukė nepakankamai gerai guli ant veido. Kaip žmonės žiūri į kaukes, susiję ne tik su tuo, kurioje tu valstijoje esi, bet ir kokios tavo politinės pažiūros. Paprastai respublikonai panikuoja mažiau“,  – pasakojo jis.

Įtampa kenkia ekonomikai

Pasak Ž. Šilėno, toks žmonių įsitempimas yra blogas ženklas rinkai.

„Yra problema su rinkomis. Dėl infliacijos, dėl augančių kainų, niekas nežino, kiek kas iš tikrųjų kainuoja. Iki penktadienio buvo daug kalbų, kad viskas turėtų tuoj kristi, kad akcijos yra pervertintos. Bet realiai nuo to per didelio pinigų liejimo į ekonomiką niekas nežino, kiek kas kainuoja – niekas nežino, kiek iš tikrųjų turi kainuoti žaliavos, akcijos, faneros lakštai. Taip, yra kalbų, kad viskas čiuoš žemyn, bet yra kalbų, kad viskas kils dar aukštyn, nes daug pinigų, didelė infliacija, pinigai turi kažkur pasidėti, jie greičiausiai dėsis į finansinius archyvus“, – aiškino Ekonominio švietimo fondo vadovas.

Kai žmonės sėdi namie ir negamina prekių, bet už tai tu jiems moki pinigus, tai turi daugiau pinigų ir mažiau prekių.

„Pagal vartotojų kainų indeksą infliaciją galima apskaičiuoti labai paprastai – pažiūri, kiek prekių krepšelis kainavo prieš mėnesį, prieš metus, palygini to paties krepšelio kainas dabar ir gauni sintetinį infliacijos rodiklį. Bet vėlgi ne viskas, kas yra vartotojų prekių krepšelyje, yra tai, ką žmonės perka. Nėra žmogaus, kuris perka būtent tą krepšelį“, – kalbėjo Ž. Šilėnas.

„Kad kainos kyla, net nereikia ginčytis. Kainos jau pakilo. Kad kainos dar kils – greičiausiai taip. Yra du veiksniai. Vienas – atšokimas nuo pandeminio lygmens, kuomet viskas buvo atpigę, taip pat ir energijos ištekliai, nafta. Atsiminkime, nafta vienu metu netgi artėjo prie nulio dolerių už barelį. Aišku, nuo to lygio yra atšokta, mes ir gauname metinius ar mėnesinius skaičius, kai yra atšokusios kainos nuo labai žemo lygmens. Kitas veiksnys yra pinigų įliejimas į ekonomiką, tą padarė valdžia. Kai žmonės sėdi namie ir negamina prekių, bet už tai tu jiems moki pinigus, tai turi daugiau pinigų ir mažiau prekių. Kai turi daugiau pinigų ir mažiau prekių, prekės pradeda kainuoti brangiau. Čia yra labai paprastas dėsnis. Galima bandyti aiškinti apie ekonomikos stimuliavimą ir visus kitus dalykus, bet šis geležinis dėsnis yra vos ne gamtos dėsnis. Jei žmonės prekių negamina, jei produktai nėra sukuriami, bet yra sukuriami pinigai, tai tie pinigai praranda vertę ir prekės kainuoja brangiau“, – teigė Ekonominio švietimo fondo vadovas.

„JAV yra pastebimas įdomus dalykas, kad žmonės, sėdėdami namie, neišlaidavo, nevaikščiojo po restoranus, ką amerikiečiai labai mėgsta daryti, ir išmokėjo savo kreditinių kortelių skolas, ypač kai visi gavo papildomų pinigų. Dabar jie yra sukaupę pinigų, kuriuos tiesiog nežino, kur išleisti, nes prekių yra mažiau, pasirinkimo mažiau. Tai yra trečias veiksnys, kuris prisideda prie to, kad ta infliacija auga. Tai, ką žmonės sutaupė per pandemiją, dabar nori išleisti“, – šnekėjo jis.

„Iš pasiūlos pusės nėra prekių, tą visi girdėjome tiek Europoje, tiek JAV. Prekės yra užstrigusios arba Kinijoje, arba konteineriniuose laivuose prie Los Andželo oro uosto. Juokas juokais, kai buvau prieš mėnesį Los Andžele, nuo kranto galėjau matyti tuos laivus toli horizonte. Kai skrendi virš įlankos, gali matyti laivus, sustojusius eilėmis, laukiančius iškrovimo. Čia yra ketvirtas veiksnys, kuris prisideda prie to, kad dalykai kainuoja brangiau. Dar pridėkime lustų trūkumą, nes kažkokia gamykla Taivane sudegė ir niekas jos neatstatė. Turime tobulą audrą, kur žmonės turi daugiau pinigų, o prekių yra mažiau. Aišku, tokiais atvejais infliacija bus, pinigai praras vertę. Kas liūdniausia kalbant apie infliaciją, kad tie, kas turi mažiausia, praranda daugiausia, nes jie arba apskritai neturi pinigų, ir jiems auga kainos, arba turi susitaupę pinigų ir juos laiko po pagalve, tai jie greičiausiai nuvertėję“, – tikino Ž. Šilėnas.

Jis paaiškino, ką žmonės daro, kad infliacija kuo mažiau juos paveiktų.

„Kaip ir Lietuvoje, amerikiečiai mėgsta nekilnojamąjį turtą. Kas septintas amerikietis yra milijonierius. Taip yra dėl to, kad daugumos jų finansinės sankaupos yra būstų pavidalu. Kaip ir amerikiečiai, taip ir lietuviai – visi mėgsta nekilnojamąjį turtą, gal tik dalis amerikiečių turi savo santaupas pensijų fondų pavidale, kur jos yra investuotos į akcijas. Dalis žmonių patys investuoja į akcijas. Ką daryti tiksliai, niekas nežino. Šiame gyvenime nėra nerizikingų pasirinkimų. Taip, gali dėti į akcijas, bet niekas nežino, ar tos akcijos nėra pervertintos. Gali pirkti auksą, bet niekas nežino, ar tas auksas nėra pervertintas“, – tvirtino Ž. Šilėnas.

Kelia moralinių klausimų

Ž. Šilėnas aptarė ir vakciną nuo COVID-19. Jo nuomone, mėginant skeptikus įtikinti skiepytis, nereikėtų jų bausti – svarbiausia su jais kalbėtis.

„Atsiminkime, kad mes kalbamės su piliečiais, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių turi kitokią nuomonę apie tai, ką jie nori įsišvirkšti į savo organizmą. Aš nesu virusologas ar gydytojas, tai nesiimsiu vertinti skiepų poveikių – tai ne mano sritis. Bet kalbant apie įtikinėjimą, aš visą gyvenimą bandau įtikinėti žmones. Manau, įtikinti ir yra svarbiausias dalykas. Kai pradedi kovoti su žmonėmis, kažko jiems neleisti, uždrausti ar nubausti, tu tuos žmones pastumi dar toliau“, – sakė jis.

Net jei kažkas įrodytų, kad išlaužti duris, užlaužti rankas ir įdurti skiepą yra efektyviau, aš vis tiek būčiau prieš.

„Galiu pasakyti labai parastą pavyzdį iš asmeninės perspektyvos. Aš oro uostuose sąžiningai dėviu kaukę, nes toks yra susitarimas, taip reikia. Kai skrendi iš Atlantos oro uosto, Džordžija yra atsipalaidavusi – maloniai prašo dėvėti kaukes. Bet kai buvo jungiamasis skrydis per Minesotą, Mineapolį, ten oro uoste nacių tonu uždavinėja komandas – „Jūs privalote dėvėti kaukes net tuomet, kuomet valgote, privalote užsidėti tarp kramtymo!“ Mane tai pradėjo nervinti, aš vos nepradėjau maištauti. Manau, tai yra labai paprastas psichologinis momentas. Tikslas yra įtikinti. Kai žmones pradedi spausti, niekinti, kai pradedi sakyti, kad jie negalės eiti į parduotuvę, tokiais atvejais tu nieko neįtikinsi. Tie žmonės jausis dar labiau teisūs ir dar labiau tols nuo skiepų pozicijos“, – teigė Ž. Šilėnas.

„Įsivaizduok: tu kažkuo tiki ir dėl tavo tikėjimo tau neleidžia eiti į parduotuvę. Tu pakeisi savo tikėjimą ar rasi kitų būdų, kaip nusipirkti prekių? Manau, antras variantas. Taip pat ir čia. Visos kovos su nesiskiepijančiais labai gražiai atrodo feisbuke, savo draugų būrelyje. Bet jei tikslas yra įtikinti žmones, kad jie pasiskiepytų, tai nepamirškime, kad jie yra piliečiai, turi teisę į savo nuomonę. Tikslas yra įtikinti, o ne priversti. Priversti techniškai turbūt įmanoma – ateina policija, išlaužia duris, užlaužia rankas, įduria skiepą, išeina, bet aš nemanau, kad mes esame tokia visuomenė, kuri tai darytų. Jei nori žmones įtikinti, reikia su jais kalbėtis, kalbėtis iš lygiavertės, o ne iš jėgos pozicijos. Niekas nieko dar neįtikino iš jėgos pozicijos“, – kalbėjo jis.

Vis dėlto vieni teigia, kad paskatinti žmones skiepytis prievarta, o ne gražiomis kalbomis, yra žymiai greičiau. Tokias mintis Ž. Šilėnas vertino neigiamai – esą skiepijant prievarta kyla moralinių klausimų.

„Net jeigu taip būtų, iškyla aibė moralinių klausimų. Yra geras pasakymas: net jeigu būtų įrodyta, kad vergovė yra efektyvesnis gamybos būdas, mes vis tiek būtume prieš. Net jei kažkas įrodytų, kad išlaužti duris, užlaužti rankas ir įdurti skiepą yra efektyviau, aš vis tiek būčiau prieš. Nepamirškime, kad tie žmonės yra piliečiai, jie nieko itin blogo nepadarė, jie turi tam tikrą nuomonę apie tam tikrą fenomeną, apie kurį mes patys ne itin daug žinome“, – sakė Ekonominio švietimo fondo vadovas.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
nepergyvenkite per smarkiai dėl tų durnių antivakserių, daug kur pasaulyje po biškį pradeda rusenti karo židiniai, kai užsidegs tai tie kurie nepasiruošę išlikimui išmirs pirmieji

X

X portretas
Tai biologinio karo repeticija... Ir nesakykit, jog tai sąmokslo teorijos... Viskas pildosi ...

Daktaras Mengelė

Daktaras Mengelė portretas
Nesiskiepykite. Krematoriumai piima visus neskiepytus ir kaukės nereikia uždėti. Ir galimybių paso nebereikia. Tad mieli antivakseriai ,maloniai laukiame.
VISI KOMENTARAI 40

Galerijos

Daugiau straipsnių