- Justė Kiburytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiemet gripo vakcina turėjo labai didelę paklausą. Ar tai didėjančios šios ligos grėsmės požymis? Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Rudžinskaitė žino atsakymą ne tik į šį klausimą.
– Ar gripas tebėra sunki ir klastinga liga?
– Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas visus metus kiekvieną savaitę surenka ir įvertina sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis duomenis iš miesto sveikatos priežiūros įstaigų. Gripo sezono metu surenkama informacija apie hospitalizuotus dėl gripo asmenis. Per praėjusių metų sezoną Kaune užregistruota beveik septyni tūkstančiai gripo atvejų, ir tai yra beveik keturiais tūkstančiais daugiau nei ankstesnį sezoną. Ir ligoninę dėl šios ligos praėjusį gripo sezoną ligonių pateko daugiau. Keturi mirė, o ankstesnį sezoną mirčių registruota nebuvo. Šiemet per rugsėjo ir spalio mėnesius registruota trylika kliniškai nustatytų gripo atvejų.
Remiantis šiais skaičiais, galima teigti, kad 2015–2016 m. sezono gripas buvo sunkesnis už ankstesnįjį. Literatūros šaltiniai nurodo, kad dažnai gripu sergama lengvai, tačiau didžiausią grėsmę sukelia sunkios ligos formos vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis. Viena iš gripo rizikos grupių yra senyvo amžiaus asmenys nuo 65 metų ir vyresni. Iš visų, mirusių nuo gripo, net 80 proc. paprastai yra šio amžiaus.
– Tačiau praėjusį gripo sezoną iš keturių kauniečių, mirusių nuo šios ligos, visi buvo jaunesni nei 65 metų?
– Visi jie nebuvo pasiskiepiję nuo gripo, nors galėjo tai padaryti nemokamai, nes sirgo gretutinėmis ligomis: širdies ir kraujagyslių sistemos bei cukriniu diabetu. Sergantieji lėtinėmis ligomis nepriklausomai nuo jų amžiaus taip pat priklauso gripo rizikos grupei. Tik 43 metų moteris iki susergant gripu buvo sveika. Tai rodo, kad gripas gali būti pavojingas ir jaunesniems. Vyresnio amžiaus asmenys gripu serga sunkiau, dažnesnės komplikacijos, kai sergama lėtinėmis ligomis. Įrodyta, kad gripas sukelia jų paūmėjimus ir padidina bakterinių infekcijų riziką. Galimi net mirties atvejai, kai gripu suserga nėščios moterys, visi, sergantieji lėtinėmis ligomis, asmenys nuo 65 metų amžiaus ir vyresni bei dvejų–penkerių metų amžiaus vaikai.
– Vadinasi, jie turi būti itin atsargūs?
– Nėščios moterys, susirgusios gripu, dažniau gydomos ligoninėje dėl persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizikos. Skiepais galima apsaugoti nėščiąją nuo susirgimo gripu ir sunkios jo formos, taip pat nuo gripo apsaugomas būsimas naujagimis iki penkių–šešių pirmųjų gyvenimo mėnesių, kol jis pats galės būti skiepijamas nuo sezoninio gripo.
Visoms gripo rizikos grupėms priklausantiems asmenims rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo kasmet.
– Kaip atskirti gripą nuo paprasto peršalimo?
– Tiksliausią atsakymą galima gauti, atlikus viruso tyrimus laboratorijoje, tačiau tai yra brangu ir gali užtrukti ilgiau, nei tęsiasi pati liga. Todėl atliekama gripo virusų stebėsena, kai paskirti gydytojai visus metus turi galimybę imti mėginius gripo virusams nustatyti, siekiant stebėti jų plitimo pradžią ir pabaigą bei dažniausius gripo virusų tipus.
Gripo tyrimai tikslingi ir sunkiomis ligos formomis sergantiems asmenims, kurių liga užtrunka ir būtina įvertinti antivirusinio gydymo poreikį. Kitais atvejais būtina pasitarti su savo gydytoju.
– Teigiama, kad patikimiausia apsaugos nuo gripo priemonė yra skiepai. Panašu, kad visuomenė tuo pagaliau įsitikino, jei šiemet jau gripo sezono pradžioje Kaune panaudota beveik visa vakcina?
– Pernai nuo gripo pasiskiepijo 5,6 proc. kauniečių, ir tai 0,7 proc. daugiau nei užpernai. Būtinai turėtų pasiskiepyti visi asmenys, priklausantys gripo rizikos grupėms ir galintys juos užkrėsti gripu.
Vyresnio amžiaus asmenų (nuo 65 m. ir vyresnių) pernai pasiskiepijo 12 proc., užpernai – 11,6 proc. Esant tokiam skiepijimų nuo gripo aktyvumui, negalime tikėtis akivaizdžių vakcinos efektyvumo įrodymų. Lieka pasikliauti moksliniais tyrimais, įrodančiais gripo vakcinų efektyvumą, arba kitų šalių patirtimi, kuri tai patvirtina.
– Ar šiuo metu skiepytis dar nevėlu?
– Valstybės biudžeto lėšomis įsigytos sezoninio gripo vakcinos panaudojimas rodo, kad daugiausiai asmenų pasiskiepija spalio–lapkričio mėnesiais. Tai yra tinkamas laikas. Atsižvelgiant į imuniteto ypatumus, vyresnio amžiaus asmenims rekomenduojama pasiskiepyti ir vėliau, iki sergamumo gripu pakilimo. Praėjusį gripo sezoną didžiausias sergamumas buvo registruotas sausio pabaigoje ir vasarį. Sirgo 211,3 gyventojų iš 10 tūkst., užpernai šiuo laikotarpiu – 137,5 iš 10 tūkst. Visi mirties nuo gripo atvejai buvo registruoti šių metų vasario mėnesį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių6
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai3
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...