Gydytojai klydo: tai buvo kraujo vėžys

Kasmet – pusė tūkstančio

Lietuvoje gyvena daugiau kaip 5 tūkst. žmonių, sergančių limfoma, arba įveikusių šį kraujo vėžį. Kasmet ši liga  diagnozuojama maždaug 500 naujų ligonių.

Per pastarąjį dešimtmetį dėl inovatyvaus gydymo kraujo vėžiu sergančių ligonių išgyvenamumas gerėja. Pasak gydytojų hematologų, gydant limfomą, darbingo amžiaus pacientų iki 60 metų grupėje pasveikimo tikimybė siekia daugiau kaip 80 proc.

"Daugelis limfomos formų gydoma chemoterapija ar chemoterapija su imunoterapija. Pastaruoju metu pacientams pradedami taikyti ir visiškai nauji vaistai, kurie pasitelkia ligonio imuninę sistemą limfomai įveikti. Tai taikinių gydymas be chemoterapijos ar genetiškai modifikuotos paciento imuninės ląstelės. Tikimės, kad per artimiausius metus šie vaistai bus registruoti ir taps kompensuojami Lietuvoje", – viliasi Vilniaus Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas profesorius Laimonas Griškevičius. Jis apgailestauja, kad kai kurie vaistai ligoniams prieinami tik dalyvaujant klinikiniuose tyrimuose ar vilties programose.

Žiūrint į nuolat besišypsančią 28-erių Vaidą net nepagalvotum, kad jai visai neseniai teko grumtis su sunkia kraujo liga.

Šiandien moteris sako, kad prieš ketverius metus diagnozuota Hodžkino limfoma ją išmokė labiau mylėti gyvenimą ir save bei paskatino išbandyti savanorystę onkologijos srityje. Siekdama įkvėpti drąsos ir optimizmo visiems, kurie susiduria su onkologine liga, savo patirtimi bei mintimis jauna moteris pasidalijo ir asociacijos "Kraujas" inicijuotame projekte "Drąsos ambasadoriai".

Kankino niežulys ir kosulys

Kelerius metus iki diagnozuojant ligą Vaidą kankino niežulys, prasidėjęs pirmosios egzaminų sesijos metu. Mergina nuskubėjo pas gydytojus, kurie įtarė dilgėlinę, o vėliau simptomus priskyrė patiriamam stresui.

Turbūt vienas veiksnių, kuris padėjo gydymo laikotarpiu, ir buvo tai, kad galėjau grįžti į namus, į savo lovą. 

Vėliau Vaidą užklupdavo nepaaiškinamo kosulio periodai, o pusmetį iki diagnozės ji prisiminė jautusi nuolatinį nuovargį, stiprius galvos skausmus, pykinimą, karščiavimą. Pastebėjusi guzelį kaklo srityje, mergina nedelsdama kreipėsi į gydytojus. Jau netrukus biopsijos rezultatai parodė, kad Vaida serga piktybine kraujo liga – Hodžkino limfoma.

"Prieš skiriant gydymą ir siekiant nustatyti, kiek limfoma pažengusi, man atliko tyrimą pozitronų emisijos tomografijos metodu. Buvo nustatyta antra stadija ir paskirtas gydymas chemoterapija bei švitinimu. Tarp chemoterapijos kursų vėl pakartojo šį tyrimą ir, mano laimei, vėžinių ląstelių neaptiko, todėl švitinimo nebeskyrė, tik du chemoterapijos kursus. Gydymą baigiau praėjus pusmečiui nuo to laiko, kai buvo nustatyta diagnozė", – lėtai ir ramiai pasakoja Vaida.

Vaistai ir artimieji

Vaistų lašintis ji eidavo į dienos stacionarą, taigi ligoninėje praleisdavo tik pusdienį.

"Turbūt vienas veiksnių, kuris padėjo gydymo laikotarpiu, ir buvo tai, kad galėjau grįžti į namus, į savo lovą", – svarsto jauna moteris ir priduria, kad po chemoterapijos seanso bent tris dienas, išskyrus lovą ir dubenį šalia, nieko nematydavo, o ligoninė pykindavo net iš tolo.

Labiausiai šiuo laikotarpiu Vaidai padėjo artimieji buvimu kartu, nepasikeitusiu požiūriu. Jie neverkė būdami šalia, nebraukė slapčia ašarų, nepaliko ligonės vienos ir ją aktyvino, kvietė išeiti prasiblaškyti.

"Motyvavo ir tai, kad ligos gydymas itin pažengęs ir tikimybė pasveikti yra didelė. Stiprybės teikė ir ateities planai, kurių visada turėjau ir tikėjau, kad baigsiu mokslus. Padėjo ir žymos kalendoriuje, kiek dar liko lašintis vaistų. Taip gera buvo jas braukyti", – Vaidos veidą nuspalvina šypsena.

Ji pasakoja apie epizodą, kai džiaugėsi, kad vaistų lašinimo ir švitinimo procedūros – jau paskutinės. Šalia gulėjo moteris, kuri buvo pesimistiškai nusiteikusi. Ta moteris Vaidai pasakė: "Taip, visi galvoja, kad jiems paskutinis kartas."

Ta moteris buvo teisi, sako Vaida, nes ji dar grįžo į ligoninę,  tik vietoje švitinimo gavo vaistų.