- Sandra Lukošiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vieną sostinę iškeitęs į kitą, žinomas akušeris ginekologas Tomas Lūža nepaliauja laužyti mitų ne tik socialinėje erdvėje. Gyvenimą uostamiestyje dar besijaukinantis gydytojas daugiau nei pusę dienos praleidžia Regioninėje Telšių ligoninėje, kur vadovauja Akušerijos – ginekologijos skyriui, o vėliau pacientes konsultuoja Klaipėdoje, medicinos ir chirurgijos centre „Northway“.
Nustebino pats save
– Kaip nutiko, kad sėkmingai Vilniuje dirbęs ir socialiniuose tinkluose aktyviai bendraujantis akušeris ginekologas nusprendė persikraustyti į kitą – Žemaitijos sostinę, kitame Lietuvos gale – Telšius? Tikriausiai daugelį nustebinote tokiu savo sprendimu?
– Nuo gimimo esu žemaitis, tad grįžau į Žemaitiją. Po studijų Vilniaus medicinos universitete likau ten gyventi – visada apie tai svajojau. Kurį laiką buvo minčių važiuoti dirbti į užsienį, bet pavyko įsitvirtinti sostinėje: pastaruoju metu dirbau aukšto lygio ginekologijos klinikoje, kuri rezidentūros metais atrodė kaip svajonė, ir nebesinorėjo nieko keisti.
Bet laiku atėję pasiūlymai paskatina permąstyti tam tikrus dalykus, vertybes, priimti naujus profesinius iššūkius bei galimybes.
Taip, šitas mano gyvenimo pokytis visiems buvo labai netikėtas, net man pačiam. Laukė ilgi pokalbiai su šeima. Tai nebuvo vienos dienos ar savaitės apsisprendimas. Ilgas pliusų ir minusų dėliojimas išėjo į naudą – dabar džiaugiuosi savo sprendimu.
– Kaip sekasi įsitvirtinti Telšiuose? Turbūt ten įnešėte naujų vėjų?
– Telšių ligoninės administracija labai palaiko, skatina naujoves. Norisi išmokyti operuoti jaunus kolegas, atvažiuojančius į Telšius, atskleisti jiems įvairias gydymo subtilybes, supažindinti su naujais gydymo būdais. Kolegos sako, kad esu gimęs būti mokytoju (Vilniuje yra dėstęs medicinos studentams – Aut.past.).
Geriau, kai nesi vienintelis galintis operuoti gydytojas – konkurencija ir patį skatina tobulėti. Kitas dalykas – naktį galėsiu ramiau miegoti, nes operuoti mokės ne tik skyriaus vedėjas.
– „Kaip pasisekė klaipėdietėms!“ – tokie komentarai pasirodė Jūsų socialinio tinklo paskyroje, kai pasidalinote žinia, kad nuo šiol konsultuosite ir Klaipėdoje. Kaip Jūsų planuose atsirado uostamiestis?
– Sulaukęs pasiūlymo prisijungti Klaipėdoje prie „Northway“ medicinos ekspertų komandos, apsidžiaugiau, kad turėsiu kur panaudoti savo įgūdžius nevaisingumo gydyme. Tai sritis, kuria aš itin domiuosi, o „Northway“ turi modernų, nemažai patirties turintį Vaisingumo centrą, taip pat naujas, erdvias operacines, kuriose sudarytos visos sąlygos atlikti modernias, šiuolaikiškas, mažai invazyvias, organizmą tausojančias operacijas.
Išnaudoja socialinę erdvę
– Kodėl sugalvojote susikurti gydytojo paskyrą socialiniuose tinkluose, kur dalinatės medicininėmis žiniomis, konsultuojate, patariate?
– Ginekologija nėra sritis, kur galima konsultuoti nuotoliniu būdu, bet įvertinus situaciją galima nukreipti tinkama linkme, patarti, kur ieškoti pagalbos. Norisi skleisti medicininę informaciją, kad liktų kuo mažiau vietos interpretacijoms.
Informacijos šiais laikais yra daug, bet, pastebiu, kad moterys labiau linkusios pasitikėti draugės, kaimynės ar mamos patarimais bei patirtimi. Noriu, kad moterys turėtų patikimesnės informacijos šaltinį. Pacientės turi susikūrusios daugybę mitų, kuriuos norisi laužyti. Pastebiu, kad neturėdamos su kuo pasitarti, moterys net gali sau pakenkti. Tai ypač išryškėjo per pandemiją, kai tapo sunkiau patekti pas gydytoją.
„Northway“ nuotr.
Socialinė paskyra prisideda ir prie mano žinomumo. Mane pažįstančioms pacientėms atstumas nėra kliūtis, atvyksta konsultuotis, gydytis ir operuotis iš Vilniaus, Kauno ir kitų miestų.
– Kokie mitai populiariausi ir kaip pavyksta juos laužyti?
– Dažnai klaidingai manoma, kad dėl nevaisingumo kalta tik moteris, nors vėliau paaiškėja, kad problemų turi abi pusės. Nė vienas iš jų nėra „kaltas“, tai yra bendra poros liga. Daug mitų yra susiję su kontracepcija. Manoma, kad hormoninės spiralės sukelia įvairias ligas arba kad per pirmus lytinius santykius nesisaugojant neįmanoma pastoti.
Juokingiausia, kai socialinėje erdvėje bandai paneigti kokį mitą, o kitą dieną atėjusi pacientė klausia to paties. Tad supranti, kad ne visos moterys gyvena socialinėje erdvėje ir ne visas jas pasiekia reikalinga informacija.
Akušerija prognozėms nepasiduoda
– Kuri sritis akušerijoje-ginekologijoje Jums teikia didžiausią profesinį pasitenkinimą?
– Nuo darbo pradžios stengiuosi išlaikyti visą specialybės plotį kiek tai įmanoma, pradedant nuo ambulatorinių konsultacijų, vėžio profilaktikos, nėštumo priežiūros iki operacijų, nevaisingumo gydymo technologijų. Pirmenybę teikiu nevaisingumo gydymui, chirurginei ginekologijai. Šios sritys teikia didžiausią pasitenkinimą ir galimybę tobulėti.
Vilniuje kiek atitrūkau nuo akušerijos, nes didžiąją darbo laiko dalį atimdavo įvairios ginekologinės operacijos, nevaisingumo gydymas ir diagnostika, bet dabar teko prie jos sugrįžti, nes Telšių regioninėje ligoninėje yra bendras Akušerijos-ginekologijos skyrius, kuriame gydomos pacientės dėl ginekologinių susirgimų, nėštumo patologijos ir priimami gimdymai. Šioje srityje taip pat netrūksta naujovių, tad smagu prisiminti, tobulėti ir padėti.
– Pacientės Jums negaili gerų bei šiltų atsiliepimų ne tik už profesionalumą, bet ir bendravimą. Kaip pavyksta taip gerai su jomis sutarti?
– Neturiu recepto, kaip bendrauti, natūraliai taip gaunasi. Ne visada būna lengva. Kartais net diagnozę reikia mokėti tinkamai pasakyti. Pranešus liūdną žinią, atrodo, net pačiam empatiškai skauda.
– Kokią diagnozę pranešti sunkiausia?
– Sunkiausia pasakyti, kad nesivysto nėštumas. Pacientėms visada sakau, kol nepagimdysite, rizika visada išlieka. Akušerija – sunkiai prognozuojamas dalykas. Grėsmingi pokyčiai gali nutikti per akimirką. Arba, kai įvertinus visus tyrimus, matai, kad ir pagalbinis apvaisinimas nepadės susilaukti savo genetinių vaikų: būna išsekęs kiaušidžių rezervas arba nepavykusios kelios pagalbinio apvaisinimo procedūros. Medicina nėra visagalė. Amžius yra pagrindinis kriterijus, pastojant tiek natūraliai, tiek pagalbinio apvaisinimo pagalba.
Trombonas ir japonų kalba
– Kaip pabėgate nuo įtemptos kasdienybės? Feisbuke teko matyti nuotrauką, kur grojate su kitais muzikantais.
– Turiu nemažai užsiėmimų. Persikrausčius į Klaipėdą, mėgstame su šeima pabūti gamtoje. Vakare, po darbų kone kasdien važiuojame prie jūros. Juokaudamas sakau – jaučiuosi, kaip per atostogas. Prieš išsikraustant iš Vilniaus daugelis teiraudavosi, kaip galiu iškeisti sostinę su savo senamiesčiu, renginiais į regioną? Bet dėl darbų gausos nebūdavo kada ten lankytis. Grįžus po darbo 21 valandą, nesinori nei į senamiestį, nei į Operos ir baleto teatrą. Gal iš Klaipėdos ten net dažniau nuvažiuosiu?!
„Northway“ nuotr.
Pagrindinis mano pomėgis – groti trombonu, nors pastaruosius kelerius metus mažiau tuo užsiimu. Kai nusistovės darbo ritmas, gal ir čia nuspręsiu groti kokiame orkestre ar ansamblyje. Grojant su kitais muzikantais, pasineri į kitą pasaulį ir dingsta visos mintys apie darbą ir buitį.
– Esate gana įvairiapusė asmenybė. Minėjote, kad dar domitės robotika ir elektronika, mokotės kalbų. Kuri veikla yra mėgstamiausia?
– Robotika ir elektronika visada labai domino, bet intensyviau pradėjau domėtis per karantiną. Puiki galimybė atsijungti nuo kasdienybės.
Mėgstamiausia veikla – kalbų mokymasis. Dėl laiko stokos buvau ją apleidęs, bet dabar važiuodamas į darbą Telšiuose klausausi muzikos arba mokausi japonų kalbos. Per medaus mėnesį buvau Japonijoje, tad kartais praversdavo šios žinios. Vietiniai nustebdavo išgirdę mane kalbant japoniškai, nors ne visada pavykdavo susikalbėti dėl skirtingų dialektų.
Kodėl pasirinkau japonų kalbą? Mane traukia egzotinės kalbos. Studijų metais priklausiau organizacijai, kur padėdavome adaptuotis pagal mainų programas atvykstantiems kitų šalių studentams. Taip susiradau draugų japonų.
Norėčiau išmokti pasisveikinti ar pasakyti bent pagrindines frazes visomis pasaulio kalbomis. Smagu nustebinti užsienietį. Vienu metu gilinausi ir į arabų, kinų kalbas, bet tam reikia šių kalbų mokančių draugų arba mokytojo, tad jas atidėjau ateičiai.
Pirmoji kalba, kurios pradėjau mokytis savarankiškai, buvo ispanų. Mokyklos bibliotekoje radau rusų – ispanų kalbos žodyną, taip ir susidomėjau. Čekijoje studijavau pagal Erasmus programą, tad šiek tiek pramokau čekiškai. Gerai moku keturias kalbas: rusų, anglų, ispanų ir japonų.
– Klausantis Jūsų apie darbą bei įvairius pomėgius, natūraliai kyla klausimas, ar Jums paroje nepritrūksta laiko?
– Pritrūksta. Kasdien stengiuosi viską suderinti. Neperdegti padeda kokybiškas darbo ir miego režimas, laiko planavimo įgūdžiai. Esu labai patenkintas savo pasirinkimu, naujais iššūkiais ir galimybėmis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prahos ligoninė per klaidą moteriai atliko abortą1
Vienoje Prahos ligoninių nėščiai moteriai per klaidą buvo atliktas abortas. ...
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika8
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...