Gyvenimas be gliuteno: tikros duonos skonį primena kvapas

Maždaug po pusmetį Amerikoje ir Lietuvoje praleidžianti verslininkė Kristina Pozingytė grįžusi į gimtinę tarsi mokosi gyventi iš naujo. Klaipėdietė juokauja, jog jos apsipirkimai maisto parduotuvėse reikalauja žvalgybinių įgūdžių, o apsilankymas kavinėje ar restorane prilygsta kone žygdarbiui.

Vos išlipdavo iš lovos

Sunku patikėti, tačiau šią energingą jauną moterį gali pakirsti vos kąsnis daugeliui įprasto maisto ar net visiškai "nekalta" kosmetikos priemonė. O konkrečiau – bet kuris gaminys, kurio sudėtyje yra gliuteno (glitimo).

Pirmuosius simptomus, jog netoleruoja šio augalinio baltymo, Kristina pajuto maždaug prieš dešimtį metų.

Galbūt su tragiškomis ligų baigtimis susidūrę žmonės ir pasakytų – anokia čia liga, veikiau negalavimas. Tačiau savo patirčių Kristina nelinkėtų niekam.

Per dvidešimtmetį perkopusią merginą netikėtai ėmę kamuoti sveikatos sutrikimai, pradedant prastu virškinimu, vidurių problemomis, kankinamu skrandžio rūgštingumu, odos bėrimais ir baigiant kitais nemaloniais potyriais, ne tik sparčiai alino organizmą, bet ir tapo neįmenama mįsle medikams.

"Gydytojai jokių problemų nerado. Tiesiog diagnozavo nervinį išsekimą ir skyrė raminamųjų vaistų, kurie mane dar labiau slopino – vos galėdavau išlipti iš lovos", – prisiminė Kristina.

Po ilgų ir bevaisių negalavimų priežasties paieškų mergina kreipėsi į garsų Lietuvos mediką – profesorių Gediminą Grybauską. Per pusantrų metų ji buvo nuodugniai ištirta, o lemiamu tapo kraujo antikūnių tyrimas.

"Nustačius pakitimų, gydytojas pasiūlė laikytis begliutenių produktų dietos. Ir jau po pusantro mėnesio man taip pagerėjo, kad pasijutau lyg naujai gimusi", – šypsojosi Kristina.

Grietinė su miltais

Diagnozė – neceliakinis jautrumas gliutenui – merginos gyvenimą pakeitė negrįžtamai.

Iš raciono buvo išbraukti ne tik įvairūs miltiniai produktai (gliutenas aptinkamas kviečių, rugių bei miežių luobelėse, kai kuriuose šaltiniuose minimos ir avižos, be to, jis "atsakingas" už produkto skonines savybes).

"Jau baigiu pamiršti tą nuostabų purios bandelės skonį. Nors sakoma, kad viskam įmanoma atrasti pakaitalą, tačiau tokios gardžios begliutenės duonos tikrai neiškepsi. Kartais, ilgėdamasi to skonio, pauostau plikytos duonos riekę. Iš pradžių dar bandydavau pakramtyti duonos kąsnį ir išspjaudavau. Žinoma, kad taip daryti negalima. Bet nors taip "pasilepindavau", – atviravo pašnekovė.

Kristinai teko patirti, kad jos organizmą nuodijantis baltymas gali klastingai slėptis ir sultinio milteliuose, specialiuose mišiniuose, kurie kai kuriuose restoranuose naudojami bulvinei cepelinų masei, netgi lūpų dažuose, dantų pastoje ar vaistų apvalkaluose, o ką jau kalbėti apie kryžminę taršą.

"Pavyzdžiui, į cepelinų masę, kad ji geriau sukibtų, gali būti dedama manų. Padažų ir taip vengiu kaip ugnies, tačiau visai atsitiktinai sužinojau, kad kai kuriose maitinimo įstaigose net į grietinę įplakama miltų, nes taip ji tampa puresnė, įgauna daugiau apimties", – netikėtais atradimais dalijosi klaipėdietė.

Ėmė rašyti blogą

Norėdama padėti kitiems bendradaliams, visais šiais atradimais bei asmenine patirtimi Kristina ėmė dalytis ir savo įkurtame internetiniame dienoraštyje – specializuotame tinklaraštyje begliuteno.lt.

Klaipėdietės pastebėjimu, stinga ne tik paprastos informacijos lietuvių kalba – žmonės, netoleruojantys gliuteno, Lietuvoje susiduria ir su skurdžiu begliutenio maisto pasirinkimu, neinformatyviu produktų ženklinimu bei aplinkinių nejautrumu, nesupratingumu.

"Kai ant produkto pažymėta, kad jis be gliuteno (glitimo), viskas paprasta, žinome, kad jis saugus. Bet Lietuvoje tai daryti neprivaloma. Tarkime, vieni sūreliai gali būti su gliutenu, kiti – be. O kaip tai sužinoti?" – retoriškai klausė moteris.

Kad išsiaiškintų tokias subtilybes, Kristina siunčia užklausas gamintojams, o gautą žinią paskelbia tinklaraštyje.

Tiesa, kaip prisipažino, atsakymų sulaukia ne visada, kas būtų visiškai neįsivaizduojamas dalykas Jungtinėse Amerikos Valstijose.

"Amerikoje gamintojai vartotojus labai skatina rašyti, skambinti, jei jiems kyla kažkokių neaiškumų, klausimų. Todėl jei ten kreipčiausi su tokia užklausa, atsakymą gaučiau turbūt ilgiausiai per porą parų", – palygino pašnekovė.