Į balerinos kojas ir rankas pasikėsino reumatoidinis artritas | kl.lt

Į balerinos kojas ir rankas pasikėsino reumatoidinis artritas

Buvusi Lietuvos operos ir baleto teatro balerina Danė Slavinskienė (71 m.) jau senokai nešoka baleto, tačiau į darbą ir šiandien eina kaip į šventę. Ji – Vilniaus gimnastikos mokyklos choreografijos mokytoja, nors jau daugiau kaip dešimt metų moteris serga reumatoidiniu artritu.

Klastinga liga prisėlino tyliai 

Iš pradžių, kai ponia Danė pajuto skausmus ties čiurnomis, riešais ir keliais, didelio dėmesio tam neskyrė, galvodama, kad tai kasdienio judraus darbo su jaunomis gimnastėmis pasekmė – juk reikia šokinėti ir su šokdyne, judėti su lanku, kamuoliu. „Judesiai – choreografo kalba. Galvojau, kad tą skausmą sukelia tiesiog nuovargis, nes nuolat juda kojos, rankos, visas kūnas“, – pasakoja moteris, kurios iki šešiasdešimtmečio nekankino jokios ligos.

Po kurio laiko, kai skausmai nesiliovė, ji kreipėsi į reumatologą. Buvo nustatyti artrito požymiai. Tačiau ir šiandien D. Slavinskienė nežino, kas sukėlė šią ligą. Svarsto, gal tam įtakos turėjo po erkės įsisiurbimo persirgta Laimo liga. Giminėje reumatoidiniu artritu, kuris gali būti paveldimas, niekas nesirgo.

Reumatologas jai paskyrė vaistus ir moteris beveik pamiršo ligą. Tačiau maždaug prieš šešerius metus vienos kelionės metu staiga visą kūną, ypač pečius, surakino skausmai. Liga, iš pradžių pasireiškusi palyginti lengvais požymiais, tuomet smogė iš peties.

Nors moteris vartojo paskirtus vaistus, skausmas jau nebesitraukdavo, ji negalėjo nei dirbti, nei pati apsirengti, nei miegodama apsiversti ant šono. Vieną rytą ji atsikėlė visai surakintomis rankomis – pirštai buvo tarsi mediniai. „Vyras išeidavo į darbą, o aš likusi namuose verkdavau, galvodama apie invalido vežimėlį. Nepadėdavo ir leidžiami vaistai“, – su siaubu tas dienas prisimena buvusi balerina. 

Išsigelbėjimas – biologinė terapija

Santariškių klinikų Reumatologijos centre jai buvo atlikti išsamūs tyrimai ir paskirtas gydymas biologine terapija. Savijauta iš karto pagerėjo. „Jaučiausi kaip ant sparnų“, – prisimena pirmuosius gydymo biologine terapija žingsnius moteris.  

Tačiau po kurio laiko ėmė tinti jos rankų riešai, pirštai. Teko atlikti rankų chirurgines operacijas. Bet baisiausia, kad liga palietė ir moters pėdas: kojų pirštai pradėjo „lipti“ vienas ant kito, kraipytis ir sukinėtis, ant kojų padų atsirado nuospaudos. Ją kankino baisūs skausmai, dirbo ir vaikščiojo šlubuodama.

„Šios operacijos bijojau ir ją vilkinau. Bet prieš porą metų vis dėlto teko ryžtis, nes pėdos buvo smarkiai deformuotos, išplatėjusios, labai skaudėjo. Dabar visas likimo drauges, sergančias reumatoidiniu artritu, drąsinu ir raginu kuo greičiau ryžtis operacijai ir nebijoti“, - sako vėl dailiomis ir neskausmingomis pėdomis besidžiaugianti moteris. 

Į darbą eina kaip į šventę

Klastinga liga maždaug po ketverių metų gydymo vienos rūšies biologiniais vaistais, vėl parodė aštrius dantis. Artritas prisitaikė prie vaistų, atsirado skausmų, rankų pirštai, riešai iš ryto būdavo vėl surakinti, skausmingi, tino ir kojų keliai, buvo sunku lipti laiptais.

D. Slavinskienei pasisekė – jai buvo pritaikyta biologinė terapija kitos rūšies vaistais, kuri iš esmės pagerino ligonės savijautą.  

„Ši liga – visam likusiam gyvenimui. Apie save ji vis primena rytais sustingusiomis rankomis, ypač, kai keičiasi orai. Tačiau vartojant tinkamus vaistus, maistą, darant specialią mankštą ir labai savimi rūpinantis, galima gyventi kokybiškai. Į darbą einu kaip į šventę ir norisi, kad ji tęstųsi kuo ilgiau“, – dėl ligos atsisakyti mėgstamo darbo dar ilgai neplanuoja buvusi balerina.


Specialisto komentaras

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reumatologijos centro vadovė prof. dr. Irena Butrimienė:

Reumatoidinis artritas – lėtinė, progresuojanti, uždegiminė autoimuninės kilmės liga, kuri gali pakenkti daugelį kūno sąnarių. Liga gali būti mažiau ar daugiau agresyvi. Šios pacientės artritas – labai agresyvus. Be to, ji į mūsų rankas pakliuvo gana vėlai, kai liga buvo jau padariusi juodą darbą. Tiesa, pritaikius gydymą biologiniais vaistais, ją pavyko stabilizuoti.

Ši liga iki tikrą revoliuciją reumatologijoje padariusios biologinės terapijos eros buvo baisus nuosprendis – žmonės tapdavo visiškai neįgalūs, dažniausiais būdavo prikaustyti prie vežimėlio, o sąnarius tekdavo protezuoti.

Perversmas įvyko maždaug prieš 15 metų – biologinė terapija reumatoidiniu artritu sergantiems žmonėms leidžia gyventi pakankamai kokybišką gyvenimą, dirbti, mokytis, kurti šeimas, susilaukti vaikų. 

Tačiau problema ta, kad daugeliu atveju Lietuvoje negalime taikyti individualaus gydymo biologine terapija, nes dėl menko kompensavimo ją galime skirti tik pavieniams pacientams. Mat, kai pacientui pirmo pasirinkimo vaistai pradeda nebeveikti dėl autoimuniškumo (organizmas prieš vaistus ima gaminti antikūnus), jam reikalingi kiti biologiniai vaistai.

Tačiau jie yra brangesni už pačius pigiausius biologinius vaistus, todėl kompensuojamą individualų gydymą biologiniais vaistais galime skirti tik vos vienam kitam. O poreikis yra visiškai kitoks: maždaug 70 procentų pacientų tiktų pirmos eilės pigesni biologiniai vaistai, likusiems ligoniams reikia individualios terapijos. Ypač tai pasakytina apie biologinės terapijos vaistus kitoms, ne mažiau sunkioms reumatinėms ligoms – psoriaziniam artritui ir ankiloziniam spondilitui.

Apie šią problemą su Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos atstovais diskutuojame jau penkerius metus, bandydami įrodyti, kad, pacientui skirdami pigesnį, tačiau mažai efektyvų vaistą, tiesiog švaistome pinigus.

Problema tarsi suprantama, tačiau kiek brangesniems vaistams vis nerandama kompensavimo mechanizmo. Pasaulyje tokie mechanizmai lengvai surandami, nes aišku, kad skiriant nepakankamai efektyvų, nors ir pigesnį vaistą, pinigų išleidžiama žymiai daugiau. Liūdniausia, kad vaistų yra, tik jie prieinami ne visiems.   



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Perspėja: besibaigiant vasarai alergiškiems žmonėms problemų nesumažėja
    Perspėja: besibaigiant vasarai alergiškiems žmonėms problemų nesumažėja

    Nors įprasta manyti, kad žiedadulkių keliamos sveikatos problemos labiau pasireiškia pavasarį ir pirmąją vasaros pusę, kai žydėti pradeda daugelis augalų, aerobiologijos specialistai pastebi, kad ir rudenėjant žiedadulkės vis dar gali sukel...

  • Liga, kurios pirmieji simptomai – tik negrįžtamai pažeidus kepenis
    Liga, kurios pirmieji simptomai – tik negrįžtamai pažeidus kepenis

    Dešimtys tūkstančių Lietuvos žmonių, užsikrėtusių hepatito C virusu, nesikreipia į medikus, nes nieko blogo nejaučia. Tuo metu liga daro juodą darbą. ...

  • Mėlynės atsiranda ne tik dėl traumų: kaip sau padėti?
    Mėlynės atsiranda ne tik dėl traumų: kaip sau padėti?

    Liaudyje mėlynėmis vadinamos hematomos – smulkiųjų kraujagyslių kraujo išsiliejimas į minkštuosius audinius – mūsų odą nuspalvina itin dažnai, vos tik kur nors susitrenkus. Jei atsiradusios mėlynės priežastis tikrai yra t...

    1
  • Stresas kenkia ir odai
    Stresas kenkia ir odai

    Sutrikęs širdies ritmas, slenkantys plaukai ar nusilpęs imunitetas – tai ne vienintelės problemos, kurios atsiranda dėl patiriamo streso. ...

  • Medetkos – pats laikas jomis apsirūpinti
    Medetkos – pats laikas jomis apsirūpinti

    Iki pirmųjų šalnų mus džiugina ryškiai geltoni medetkų žiedai. Tai itin vertingos vaistažolės, kurių atsargomis turėtume pasirūpinti kiekvienas. Apie medetkų gydomąsias savybes žmonės žinojo jau XII a., o šie saulę primena...

  • Kokio vitamino trūkumas gali sukelti negrįžtamus padarinius?
    Kokio vitamino trūkumas gali sukelti negrįžtamus padarinius?

    Vasarą atėjus dideliems karščiams, dažnas skundžiasi nuovargiu, energijos trūkumu, jaučia silpnumą. Neretai panašiems nemaloniems pojūčiams įtakos turi vitaminų ir kitų organizmui reikalingiausių medžiagų deficitas. Specialistų t...

  • Pagausėjęs prakaitavimas – kada vertėtų sunerimti ir kaip sau padėti?
    Pagausėjęs prakaitavimas – kada vertėtų sunerimti ir kaip sau padėti?

    Pagausėjęs prakaitavimas arba hiperhidrozė – liga, kuri sukelia tiek fizinį, tiek psichologinį diskomfortą. Vis tik dažnas mano, kad pagausėjęs prakaitavimas nėra liga, todėl hiperhidroze sergantys žmonės kompleksuoja apie tai kalbėti, nedr...

  • Skubioji kontracepcija – ne be pavojų
    Skubioji kontracepcija – ne be pavojų

    Daug diskutuojama, kokias kontraceptines priemones reikėtų naudoti ir kokią įtaką jos daro moterų organizmui, bet vasarą beatodairiškai griebiamasi SOS tablečių. Tai nėra sveika. ...

  • Vaikų sveikatos patikrinimas – ne tik dėl pažymos
    Vaikų sveikatos patikrinimas – ne tik dėl pažymos

    Kad prasidėjus mokslo metams per dvi savaites į mokyklas turi suplaukti duomenys apie mokinių sveikatą, žino jau visi. Kokia pažymos prasmė? Medikai pastebi, kad apie tai susimąsto vis daugiau tėvų. ...

  • Grybų sezonas prasideda: kaip gelbėtis apsinuodijus?
    Grybų sezonas prasideda: kaip gelbėtis apsinuodijus?

    Prasidėjęs grybavimo sezonas jau vilioja grybų mėgėjus į miškus. Nors dėl karščių gausaus grybų derliaus nesitikima, specialistai perspėja, kad rimtoms sveikatos problemoms sukelti užtenka ir vieno nerinkamo grybo. Apsinuodijimų kont...

Daugiau straipsnių