Į dvikovą su Ebola – tik su guminėmis pirštinėmis

Sveikatos politikai didžiuojasi, kad esame pasirengę Ebolos karštligei sutramdyti ir netgi padėti kitiems. Vis dėlto nė vienoje šalies infekcinėje ligoninėje nėra specialių palatų – tą seniai turi visas civilizuotas pasaulis.

Žudo visus organus

Pasaulio sveikatos organizacija perspėja: užsikrėtimo Ebolos virusu atvejų iki lapkričio padaugės trigubai – iki 20 tūkst., jei nebus suintensyvintos pastangos protrūkiui sustabdyti.

Nuo praėjusių metų gruodžio Vakarų Afrikoje įsisiautęs gana naujas virusas jau nusinešė apie 3 tūkst. gyvybių, užsikrėtė apie 6 tūkst. žmonių, tarp jų ir europiečių. Virusas savo aukas gali pakirsti per kelias dienas, išvesdamas iš rikiuotės visus organus, sukeldamas nesustabdomą kraujavimą, sako medikai.

Ar reali ši mirtį sėjančio viruso grėsmė mums, gyvenantiems toli nuo Liberijos, Siera Leonės ir kitų Vakarų Afrikos šalių, kur jis siaučia? Esame keliautojų tauta, svetingai priimanti svetimšalius. Be to, vis daugėja darbo emigrantų, vykstančių uždarbiauti ir į Afriką.

Sveikatos apsaugos viceministras Erikas Mačiūnas Ebolos viruso įvežimo grėsmės neatmeta, bet ramina: mūsų sveikatos sistema yra pasirengusi.

"Lietuvoje nuolat stebima situacija, informuojama visuomenė, vykdomos pasirengimo ligai valdyti priemonės", – sakė jis.

Gauna įvairios informacijos

Keliose Kauno gydymo įstaigose pasidomėjome, kas padaryta, kad Ebolos virusas neplistų, jei būtų įvežtas į mūsų šalį, miestą.

Sunegalavę pirmiausia kreipiamės į savo šeimos gydytoją ar einame į polikliniką. Šeimos gydytoja Laura Simanavičiūtė, dirbanti Kauno Dainavos poliklinikoje, patvirtino, kad daug žino apie Ebolos viruso plitimą, renka naujausias žinias. Ji ir kolegos yra gavę informacijos apie šios ligos simptomus, diagnostiką, gydymą.

"Apie Ebolos virusą yra pateikta informacija iš Kauno visuomenės sveikatos centro, Sveikatos apsaugos ministerijos. Kauno miesto savivaldybė persiunčia visus raštus šia tema, mūsų poliklinikos skyrių vedėjai per gamybinius susirinkimus medikus informuoja", – aiškino Kauno Dainavos poliklinikos direktoriaus pavaduotoja pirminei asmens sveikatos priežiūrai Anelė Čakstienė.

Klausimas, ką darytų, jei į kabinetą įžengęs blogai besijaučiantis pacientas pasisakytų grįžęs iš Liberijos, kur nuo Ebolos viruso jau mirė daugiau kaip 1,5 tūkst. žmonių, gydytojos L.Simanavičiūtės nenustebino.

"Niekada negali žinoti, kada koks ligonis ateis. Būna ir tamsiaodžių, kai prireikia anglų kalbos žinių, bet ištisai su kauke kabinete nesėdime", – atskleidė gydytoja L.Simanavičiūtė.

Siųstų į ligoninę

Centro poliklinikos vidaus ligų gydytoja Lina Vilija Caronkienė taip pat patvirtino, kad pasitaiko tamsiaodžių pacientų, kurių gimtinė – Afrika. Nemažai iš ten kilusių jaunų žmonių studijuoja Lietuvos sveikatos mokslų, Kauno technologijos universitetuose ir netgi yra įsiregistravę į Centro polikliniką.

Sveikata besiskundžiantį bet kurį pacientą, grįžusį iš Vakarų Afrikos, gydytoja L.V.Caronkienė nedvejodama siųstų į Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų skyrių.
Taip elgtųsi ir Dainavos poliklinikos direktoriaus pavaduotoja A.Čakstienė: "Įtarus Ebolos virusą – pasireiškus neaiškiam karščiavimui ir klinikai, siųsime pacientą gydytis stacionariai."

Nejaugi prieš tai neapžiūrėtų, nekonsultuotų paciento? Juk tam reikia specialių sąlygų, apsaugos priemonių. Žymus infektologas, Vilniaus infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Infekcinių ligų centro vadovas profesorius Arvydas Ambrozaitis patvirtino, kad didžiausia Ebolos viruso grėsmė visų pirma kyla medikams.

"Priemonių turime: vienkartinių kaukių, pirštinių – viską turime. Izoliacinę patalpą esame numatę pirmame poliklinikos aukšte", – aiškino gydytoja A.Čakstienė ir pridūrė, kad įtarus Ebolos virusą turėtų nusivesti pacientą į tą patalpą.

Politikai didžiuojasi

Jokių papildomų priemonių, išskyrus informaciją apie Ebolos karštligę, kurios apstu internete, nei Centro, nei Dainavos poliklinikos nėra gavusios.

"Stalčiuje visada yra apsaugos priemonių – kaukių, pirštinių. Specialių – ne, negavome", – gydytoja L.V.Caronkienė pripažino ir tai, kad šeimos gydytojai – pirmieji, kurie susiduria su bet kokia liga, iš jų ir grėsminga infekcine sergančiais pacientais.

Gydytojos nuomone, užkarda Ebolos virusui įvežti į Lietuvą galėtų būti ligonių, atvykusių iš karštligės šalių, sveikatos patikrinimas.

"Oro uostuose ar tikrina? Kiek užsikrėtusiųjų atskrenda ir praeina pro ten, tiek ir bus tų ligonių", – vieną receptų, kaip apsidrausti nuo infekcijos, pateikė gydytoja L.V.Caronkienė.

Ir sveikatos apsaugos viceministras E.Mačiūnas, ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Alma Monkauskaitė tvirtino, kad pas mus viskas gerai. Anot E.Mačiūno, tai įrodo faktas, kai iš Tuniso grįžusią susirgusią studentę Kauno greitosios medicinos pagalbos medikai nuvežė ne kur kitur, o į Infekcinių ligų skyrių. Viceministro teigimu, tai liudija sveikatos sistemos pasirengimą.

"Ačiū Dievui, įtarimai nepasitvirtino. Tačiau Lietuva yra pasirengusi žmones informuoti, gydyti, diagnozuoti Ebolos virusą ir net padėti Afrikos valstybėms stabdyti ligos epidemiją – siųsti ten specialistus", – didžiavosi A.Monkauskaitė.